Priesagų rašymas

      1. Balsė e įsidėmėtina šiose priesagose:

      -eklis, -eklė: mušeklis, žarsteklis, gelteklė;

      -ekšlis, -ekšlė: juodekšlis, perekšlė;

      -ekšnis: šaltekšnis, juodekšnis;

      -elis, -elė: namelis, ratelis (plg. daugelis), liepelė, katelė (plg.: katinėlis, mergužėlė);

      -(t)elėti, -(t)erėti: barkštelėti, lukterėti;

      -enas, -ena: velenas, gluodenas, ožkena, stipena, duženos;

      -enis, -enė: tylenis, -ė; piemenė, verdenė;

      -enybė: brangenybė, naujenybė, didenybė;

      -enti: kalenti, terlenti, kedenti;

      -eri: penkeri, keleri (plg.: ketvertas, penkeriopas, penkergis);

      -esys: čiulbesys, ilgesys, liūdesys (plg.: pelėsis, puvėsiai);

      -esnis, -ė: didesnis, -ė, baltesnis, -ė;

      -estis: gailestis, rūpestis, mokestis;

      -etas, -eta: dvejetas, šešetas, verpetas; elgeta, kupeta;

      -eika: nevaleika, mušeika;

      -eiva: gražeiva, puošeiva;

      -intelis, -ė, -intelaitis, -ė: naujintelis, -ė, naujintelaitis, -ė (plg.: naujutėlis, -ė, naujutėlaitis, -ė);

      -itelis, -ė, -itelaitis, -ė: baltitelis, -ė, baltitelaitis, -ė (plg.: baltytėlis, -ė, baltytėlaitis, -ė);

      -mena: smulkmena, trupmena;

      -sena: tarsena, būsena, rašysena.

      Priesagą -ena turi daiktavardžiai, reiškiantys odų bei kailių pavadinimus, o tie, kurie reiškia mėsos pavadinimus, turi priesagą -iena, plg.: ožkena – ožkiena, stirnena – stirniena.

      2. Su ė įsidėmėtinos šios priesagos:

      -ėlis,-ėlė: dobilėlis, pusbernėlis, jaunėlis, -ė, pavargėlis, -ė, nedorėlis, -ė; lelijėlė, pagalvėlė, dilgėlė (plg. dilgėlynas);

      -ytėlis, -e, -ytėlaitis, -ė: plonytėlis, -ė, plonytėlaitis, -ė;

      -utėlis, -ė, -utėlaitis, -ė: saldutėlis, -ė, saldutėlaitis, -ė;

      -ėlesnis, -ė: gerėlesnis, -ė, baltėlesnis, -ė;

      -ėliau: gerėliau, baltėliau;

      -ėsis: džiūvėsis, griuvėsiai, pelėsis, puvėsiai.

      Mažybinės priesagos -ėlis, -ėlė dedamos prie daugiaskiemenių daiktavardžių (bijūnėlis : bijūnas, pusmergėlė : pusmergė), o -elis, -elė – prie dviskiemenių (namelis : namas, mergelė : merga).

      3.  ia (po j a) rašoma šiose priesagose:

      -iai: garsiai, skardžiai, naujai;

      -iaip: penkiaip, dvejaip;

      -iant(-): keliantis, -i, kelsiantis, -i, vejantis, -i, vysiantis, -i; keliant, vejant, vysiant;

      -iau: aukščiau, garsiau, naujau; pusiau;

      -iausias, -a, -iausiai: aukščiausias, -a, naujausias, -a; aukščiausiai, naujausiai, daugiausiai, pirmiausiai (greta daugiausia, pirmiausia);

      -iauti, -iauja, -iavo: keliauti, keliauja, keliavo;

      -iava, -liava: ganiava, painiava, baudžiava; rinkliava.

      Įsidėmėtina, kad po šaknies galo priebalsių t, d priesagos pradžioje rašoma e (kotelis, baltesnis, žarsteklis, liūdesys, juodekšnis), o po č, dž rašoma ia (aukščiau, aukščiausias, gardžiai, baudžiava) ir kad ta pati priesaga visais atvejais rašoma vienodai (jeigu  baltesnis, juodesnis, tai ir naujesnis, gražesnis, tylesnis; jeigu gardžiai, gardžiau, tai ir garsiai, garsiau). Taip galima patikrinti daugelio priesagų rašymą su e arba ia.

      4. Su y rašomos šios dažniau vartojamos priesagos:

      -yba: vaidyba, skyryba, lažybos;

      -ybė: lygybė, teisybė, daugybė, grožybė;

      -yklas, -ykla: vystyklas, salyklas; čiuožykla, valgykla, mokykla;

      -yklė: šaudyklė, taupyklė, svarstyklės, rodyklė (plg.: jungiklis, variklis);

      -ylas, -yla: akylas, -a (plg. akylus, -i), ausylas, -a; barzdyla, čiupyla (plg.: dkt. eržilas, spragilas; vaidila);

      -ylis, -ė: mažylis, kartylis, jaunylis, -ė (plg. dagilis);

      -ymas: klausymas (: klausyti, klauso), mainymas, valgymas, mokymas, laikymasis, baltymas, juodymas, karstymas, grendymas (plg.: klausimas, skystimas);

      -ymė: kiaurymė, laukymė, tuštymė, kietymė;

      -ynas, -yna: pušynas, durpynas, knygynas, laivynas, kaimynas, lazdynas; lentyna, šeimyna (plg.: katinas, motina; tekinas, -a);

      -(t)ynė(s): birbynė, avalynė, usnynė, tėvynė, žydrynė; kautynės, varžytynės, varytynės (ir varžytinės, varytinės; plg.: rinktinė, išlaikytinis, -ė, auksinis, -ė);

      -yn: aukštyn, sveikyn, tolyn;

      -yti: valgyti, laužyti, vykdyti; dalyti (bet dalija, dalijo).

      Žr. dar priesagas -ytėlis, -ė, -ytėlaitis, -ė.

      Daiktavardžiai, padaryti iš veiksmažodžių bendraties, turinčios priesagą -yti, paprastai išlaiko priesaginį y: mokytojas, liudytojas, laistytuvas, varžytynės, mąstysena.

      5. Balse i prasideda šios dažnesnės priesagos:

      -ijas, -ija: galvijas; draugija, girininkija;

      -ija, -ijo: dalija, dalijo; kirmija, kirmijo (bet dalyti, kirmyti) (plg. ryti, ryja; y čia priklauso šakniai, o ne priesagai);

      -iklis: jungiklis, saugiklis, skaitiklis, variklis, jauniklis (plg. šaudyklė);

      -ilas, -ila: eržilas, spragilas, bimbilas; vaidila (plg. akylas, -a);

      -ilis: dagilis, vagilis, vandenilis (plg. mažylis);

      -imas: klausimas (: klausti, klausia), metimas, įgaliojimas, dalijimas, pylimas; apskritimas, karštimas, šlapimas (bet baltymas, sūrymas);

      -inas, -ina: avinas, žąsinas, vaikinas; stipinas, auksinas; dulkinas, -a, purvinas, -a, tekinas, -a (bet mėlynas, -a), plg. ledinuotas (: ledinas); mergina, motina (plg.: beržynas, lentyna);

      -(t)inis, -(t)inė: tekinis, krepšinis; medinis, -ė; garsinis, -ė, lietinis, -ė, rašytinis, -ė; gimtinė, degtinė, ligoninė, vaistinė (plg.: kėlinys, samdinys, -ė);

      -inys (-ė): vėrinys, ieškinys, kūrinys; tinginys, -ė, mokinys, -ė, kalinys, -ė.

      Žr. dar priesagas -itelis, -ė, -itelaitis, -ė.

      Daiktavardžiai, padaryti iš veiksmažodžių, kurių bendratis baigiasi -yti(s), o esamajame ir būtajame kartiniame laike priesagos nėra, turi priesagą -ymas, pvz.: skaitymas (: skaityti, skaito, skaitė), valgymas; bet lydimas ,,skynimas“ (: lydyti ,,skinti mišką dirvai“), Visi kiti veiksmažodiniai daiktavardžiai turi priesagą -imas, pvz.: bėgimas, važiavimas, gadinimas, pažymėjimas, elgimasis, liudijimas (: liudyti, -ija, -ijo).

      6. Įsidėmėtinos dar šios priesagos su ū ir u:

      -(i)ūkas, (-ė): žaliūkas, -ė, stačiūkas, -ė, valiūkas, -ė; kojūkai (plg.: žaliukas, -ė, ratukas);

      -(i)ūnas, -ė: didžiūnas, -ė, galiūnas, -ė, perėjūnas, -ė; plg.: šiaurūnėlis, -ė, raibūnėlis, -ė;

      -(i)ūkštis, -(i)ūkštė: velniūkštis, vėjūkštis; mergiūkštė;

      -(i)ukas, (-ė): kalniukas, pirščiukas, vėjukas; mažiukas, -ė, plonučiukas, -ė, juodukas, -ė;

      -uklas: stebuklas (bet pabūklas);

      -ulys: skaudulys, čiaudulys, ryšulys, nuobodulys;

      -umas, -uma: trūkumas, tankumas; lyguma, žemuma;

      -umynas: tankumynas, žalumynai, margumynas;

      -uras: pumpuras, bumburas, vyturas;

      -uriuoti: lūkuriuoti, vyturiuoti;

      -utinis, -ė: viršutinis, -ė, galutinis, -ė, paskutinis, -ė;

      -tuvas, -tuvė: šautuvas, durtuvas; kartuvės, brauktuvė.

      Priesagą (i)ukas turi mažybiniai daiktavardžiai ir būdvardžiai (vaikiukas, mažiukas, -ė), o (i)ūkas – ne mažybiniai daiktavardžiai (žaliūkas, pečiūkas). Po kietojo priebalsio esti tik priesaga -ukas (batukas, akmenukas, atvirukas).

      7. Priebalsių samplaikos priesagose paprastai rašomos pagal tarimą. Jas sudaro visi skardieji arba visi duslieji priebalsiai, taip pat duslieji priebalsiai su skardžiaisiais l, m, n, r, v, kurie niekada neduslėja ir neveikia prieš juos einančių dusliųjų priebalsių.

      -ykštis (vakarykštis), -iškis (vilniškis), -ėstas (skanėstas), -štas (graibštas), -styti (durstyti); -zganas (balzganas), -zras (pūzras), -elga (vertelga), -ingas (laimingas); -ykla (mokykla), -okšnis (upokšnis), -snis (tūpsnis), -šna (rukšna), -atvė (senatvė), -svas (gelsvas), -smas (trenksmas), -sra (sausra).

      Tik priesaga -sčias (gulsčias, klūpsčias, kniūpsčias) rašoma ne kaip tariama, o iš tradicijos kaip pėsčias (: pėda), skiausčias (: skiausti, skiautė), kur s priklauso šakniai.

 

      Tarptautinių žodžių priesagos (ar žodžių pabaigos)

 

      1. Su ė:

      -ėjas, -ėjus, -ėja: chorėjas, trachėjas, Odisėjas; apogėjus, licėjus, trofėjus, žokėjus; bakalėja, orchidėja, idėja, epopėja.

      (Tai vieninteliai atvejai, kai tarptautinių žodžių priešpaskutiniame skiemenyje rašoma ė.)

      2. Su e:

      -elis, -elė: dyzelis, epitelis; artelė, flanelė, karamelė, karuselė, akvarelė, violončelė;

      -emas, -ema: haremas; chrizantema, egzema, fonema, sistema;

      -emija: akademija, epidemija, polisemija;

      -eras, -era: amperas, fužeras; afera, fanera, pantera;

      -eris, -erė: eteris, kelneris, -ė, mikseris; etažerė, bajaderė;

      -erija: bakterija, konditerija, parfumerija, galerija;

      -etas, -etė: baletas, briketas, kotletas, komitetas, autoritetas; cigaretė, estafetė, marionetė, pipetė;

      -etika: energetika, kosmetika, genetika;

      -ezė: hipotezė, genezė, askezė.

      3. Su ia:

      -iacija: transliacija, apeliacija, asimiliacija;

      -iantas: simuliantas, spekuliantas;

      -iaras, -iarus, -iarinis, -iarija: kapiliaras; populiarus, reguliarus; poliarinis, veliarinis; kanceliarija, maliarija;

      -iatorius: izoliatorius, akumuliatorius.

      4. Su i ir y:

      -inas: aršinas, grafinas, tramplinas, krimplinas (audinys);

      -isas: komisas, barbarisas, metisas, kulisai; bet kumysas;

      -izas, -izė: eskizas, devizas, kaprizas, karnizas, servizas; analizė, hidrolizė, ekspertizė;

      -ykas: šašlykas, arykas „drėkinimo kanalas“, čaltykas „nenuskardyti ryžiai“; bet gvazdikas;

      -yras, -yra: buksyras, fakyras, garnyras, jorkšyrai, kefyras, punktyras, suvenyras, turnyras; rapyra, satyra; bet baškiras; plg.: inkštiras, pipiras;

      -yvas, -yva: archyvas, motyvas; direktyva, iniciatyva, ofenzyva;

      -yvus: intensyvus, operatyvus, pasyvus, subjektyvus;

      -yžius: anyžius, paralyžius (ir paraližas), Paryžius.

      5. Su u ir ū:

      -udė: amplitudė, altitudė;

      -udija: preliudija (ir preliudas), interliudija;

      -unija: petunija, vikunija (gyvūnas);

      -urija: dizurija, anurija, centurija, poliurija, bakteriurija;

      -uzija: iliuzija, aliuzija, fuzija, difuzija; bet Prancūzija;

      -ūnas, -ūna: harpūnas, kartūnas, mairūnas, taifūnas; fortūna, karūna, lagūna; bet komuna;

      -ūras, -ūra: abažūras, kalambūras, kontūras, manikiūras, tambūras, veliūras; aparatūra, brošiūra, cenzūra, diktatūra, kengūra, skulptūra; bet purpuras, marmuras;

      -ūzas, -ūza: arbūzas, konfūzas, kukurūzas, Sirakūzai; medūza, Tulūza; bet šliuzas, kliuzas.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *