Įvardžių kirčiavimas

     Įvardžiai kirčiuojami arba kaip būdvardžiai, arba kaip daiktavardžiai (bei skaitvardžiai), arba individualiai.

Kaip pirmosios kirčiuotės būdvardžiai kirčiuojami įvardžiai anóks, -ia, kitóks, -ia, vienóks, -ia, visóks, -ia (kaip vienódas, -a), štoks, -ia (kaip vsiškas, -a). Kaip pirmosios kirčiuotės daiktavardžiai ar skaitvardžiai kirčiuojami įvardžiai kletas (kaip dvjetas), keliólika (kaip penkiólika) ir támsta (kaip márška). Pagal pirmąją kirčiuotę (taigi pastoviai) kirčiuojami ir ktkas bei vskas, kuriems atitikmenų tarp būdvardžių ir daiktavardžių nėra, o štas, -a kirčiavimas svyruoja: štas, -a 1 ir štas, –à 4 (plačiau kirčiuojama pagal antrąjį variantą).

Kitaip negu daiktavardžiai, būdvardžiai ar skaitvardžiai, pastovų kirtį įvardžiai gali turėti ir galiniame skiemenyje, pvz.: anàs, –à, anõ, –õs, anám, –ái, an, anuõ, –à, anamè, -ojè, ani, –õs, an, anems, –óms, anuõs, –às, anas, -oms, anuosè, -osè; taip pat katràs, –à, kažkàs, kurs, –, kažkurs, – (prie šių įvardžių žodynuose žymima 4-oji kirčiuotė). Pastovus žodžio galo kirtis būdingas ir vienskiemeniams įvardžiams js, j, šs, š, tàs, tà, kàs.

Kaip antrosios kirčiuotės daiktavardžiai kirčiuojami įvardžiai nikas (kaip rãtas, tik vietininko forma skiriasi – niekamè) ir manškis, -ė, tavškis, -ė, savškis, -ė, mūsškis, -ė, jūsškis, -ė (kaip namškis, -ė).

Kaip trečiosios kirčiuotės būdvardžiai kirčiuojami įvardžiai jóks, -ià, kóks, -ià, tóks, -ià, tlas, –à, kažkóks, -ià, kiekvenas, –à (kaip báltas, –à) ir keler, klerios (kaip artim, atimos — 3b kirčiuotės), pvz.:

 

 

Vienaskaita

Daugiskaita

V.

kóks

kokià

koki

kókios

K.

kókio

kokiõs

koki

koki

N.

kokiám

kókiai

kokems

kokióms

G.

kó

kókią

kókius

kókias

Įn.

kókiu

kókia

kokias

kokioms

Vt.

kokiamè

kokiojè

kokiuosè

kokiosè

 

Kaip ketvirtosios kirčiuotės būdvardžiai kirčiuojami įvardžiai kel, klios, ktas, –à, pàts, –, vsas, –à, mãnas, –à, tãvas, –à, sãvas, –à, keliñtas, –à, pvz.:

 

Vienaskaita

V.

pàts

pat

vsas

visà

K.

patis

pačiõs

vso

visõs

N.

pačiám

pãčiai

visám

vsai

G.

pã

pãčią

v

v

Įn.

pačiù

pačià

visù

visà

Vt.

pačiamè

pačiojè

visamè

visojè

Daugiskaita

V.

pãtys

pãčios

vis

vsos

K.

pači

pači

vis

vis

N.

patems

pačióms

visems

visóms

G.

pačiùs

pačiàs

visùs

visàs

Įn.

pačias

pačioms

visas

visoms

Vt.

pačiuosè

pačiosè

visuosè

visosè

 

Asmeniniai įvardžiai àš, tù, ms, js ir sangrąžinis savs kirčiuojami individualiai:

 

Vienaskaita

V.

àš

tù

K.

mans

tavs

savs

N.

mán

táu

sáu

G.

manè

tavè

savè

Įn.

manim

tavim

savim

Vt.

manyjè

tavyjè

savyjè

Daugiskaita

V.

ms

js

K.

m

j

N.

mùms

jùms

G.

mùs

jùs

Įn.

mums

jums

Vt.

mumysè

jumysè

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *