Padalyvis

      Vartojame

1. Padalyvis vartojamas žymėti antriniam veiksmui, kurį atlieka kitas, nepagrindinis, veikėjas: sakinyje yra du veikėjai, ir kiekvienas atlieka savo veiksmą. Padalyvis vartojamas ir kai šalutinio bei pagrindinio veiksmo atlikėjai sutampa tik iš dalies.

Lietui lyjant, mes grįžome iš miško (Lijo lietus, mes grįžome).

Saulei patekėjus, mes jau buvome pasiruošę išvykti (Saulė jau buvo patekėjusi, mes buvome pasiruošę…).

Mums suėjus, senutė prisiartina prie durų…

Pralaimint rungtynes Šarūnas ėmė atidžiau žaisti (jis buvo pralaiminčioje komandoje).

Šokinėjant (jos grupei) į tolį, Dalia negalėjo susikaupti.

2. Padalyvį vartojame aplinkybei reikšti, kai pagrindinio sakinio tarinys išreikštas beasmeniu veiksmažodžiu.

Baigiant galima pasakyti, kad…

Nagrinėjant aiškėja, jog…

Labiau įsigilinus, matoma, kad…

3. Padalyviu dažniausiai reiškiame pagrindinio veiksmo laiką, rečiau – sąlygą, nuolaidą, būdą ar priežastį.

Verčiant knygos lapus, netikėtai iškrito lapelis…

Noro turint, galima daug pasiekti.

Ir nešaukiant galima nelaimę prisišaukti.

Drauge dirbant, daugiau padaroma.

Papūtus šiauriui, jūra pasipuošė baltomis bangų keteromis.

4. Padalyvį vartojame pageidaujamuosiuose sakiniuose.

Kad taip dar valandėlę nusnūdus!

Kad nors kartą gyvenime Paryžių pamačius!

5. Dalykinėje kalboje, oficialiajame stiliuje padalyvis vartojamas pažyminiui reikšti.

Gavo garbės raštą už nuopelnus ugdant jaunuosius literatus.

Atsirado keblumų besirengiant išvykai.

6. Padalyvis gali būti vartojamas vietoj bendraties.

Gal vis dėlto geriau iki pavasario atidėjus?

Nekenktų atidžiau to žiedo paieškojus.

Nevartojame

1. Padalyvio nevartojame, reikšdami to paties veikėjo antrinį veiksmą, vykstantį vienu metu su pagrindiniu veiksmu.

Miegant (= Miegodama) ji sapnavo, kad skraido.

2. Padalyvis nevartojamas, reiškiant to paties veikėjo antrinį veiksmą, vykstantį prieš pagrindinį veiksmą. Čia reikia būtojo kartinio laiko dalyvio.

Išnagrinėjus (= Išnagrinėję) kūrinį, žavėjomės veikėjų paveikslais.

3. Esamojo laiko padalyvio nevartojame, kai veiksmas vyksta vienu metu ir yra vienas veikėjas.

Analizuojant (= Analizuodami) romaną, galime pastebėti…

4. Vengdami dviprasmybės, nevartokime padalyvio, kai jo valdomas žodis sutampa su sakinio papildiniu.

Darbų kokybė, juos atlikus moksleiviams, (= Moksleivių atliktų darbų kokybė) buvo kaip ir darbininkų.

5. Priežasties aplinkybę reiškiantys padalyviai vartojami netaisyklingai, jeigu pagrindinio ir šalutinio veiksmo atlikėjas yra ne tas pats.

Mokytojai padedant (= Mokytojos padedami) vaikai puošia klasę.

Jam vadovaujant (= Jo vadovaujama) mokykla pasiekė gražių laimėjimų.

6. Padalyvio valdomas žodis negali sutapti su sakinio veiksniu, reikšti tas pačias sąvokas.

Langai, juos nuplovus, (= Nuplauti langai) tiesiog švytėjo…

Apsakymas, šitaip jį perskaičius, (= Šitaip perskaitytas apsakymas) mus sužavėjo.

7. Jeigu padalyvis nepaisant tiesiog apibūdina veikėją, jis laikytinas klaida.

Nepaisant (= Nepaisydami) karščio ir tvankos, Sutkai skubėjo vežti šienų…

8. Nuolaidai reikšti nevartojame padalyvio nežiūrint su prielinksniu į.

Nežiūrint į sunkumus (= Nors ir labai sunku buvo)

Nežiūrint į lietų (= Nors ir lijo), bulves nukasėme laiku.

Nežiūrint į prašymus (= Nepaisydamas prašymų), laikiausi savo…

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *