Padalyvių, pusdalyvių, dalyvių vartojimas

      Padalyviai

Pusdalyviai

Dalyviai

 

Dalyviai, padalyviai ir pusdalyviai yra neasmenuojamosios veiksmažodžio formos. Šių formų taisyklingumas rūpi morfologijai: ar moteriškosios giminės pusdalyvių daugiskaita turi būti šnekučiuodamosi, ar šnekučiuodamosios; kur labiau tinka veikiamojo dalyvio vyriškosios giminės dalyvis dirbąs, o kur – dirbantis ir pan. O ar taisyklingai su dalyviais, pusdalyviais, padalyviais sudaromi ir vartojami žodžių junginiai bei sakiniai, labiau domisi sintaksė. Čia būna nemaža klaidų. Daugiausia jų daroma vartojant padalyvius.

 

Padalyviai

 

Padalyvis – tai neasmenuojamoji ir nelinksniuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir prieveiksmio ypatybių. Kalboje padalyviai dažniausiai būna esamojo laiko (esant, rašant, tylint) ir būtojo kartinio laiko – paprastai su priešdėliais (atėjus, parašius, nutilus).

Dėl buvusio rusų kalbos poveikio (ši kalba turi tik formą, artima lietuvių padalyviui, o neturi artimos pusdalyviui) padalyviai per daug plito ir dabar stumia iš kalbos pusdalyvius, dalyvius, kitas raiškos priemones. Šios klaidos – dažnos ir didelės.

Kur padalyviai tinka?

Padalyvis visada tinka beasmeniuose sakiniuose: Sergant reikia gulėti. Dirbant reikia (būtina, svarbu…) susikaupti. Padirbėjus gera (malonu, būtina, sveika…) pailsėti.

Asmeniniuose sakiniuose padalyvis yra taisyklingas tik tada, kai pagrindinį veiksmą atlieka vienas veikėjas, o šalutinį aplinkybinį – kitas, pasakytas naudininku: Vaikui sergant, motina jaudinasi. Vaikui pasveikus, motina apsidžiaugė. Čia pagrindinis veikėjas motina vienu atveju jaudinasi, kitu – džiaugiasi, o kitas veikėjas vaikas, pasakytas subjekto naudininku, vienu atveju serga, kitu – pasveiksta.

Asmeniniuose sakiniuose padalyvis yra klaidingas, jei ir pagrindinį, ir šalutinį aplinkybės veiksmą atlieka tas pats veikėjas.

Vietoj tokio klaidingai pavartoto esamojo laiko padalyvio reikia pusdalyvio: Skaitydamas (ne Skaitant) mokinys suklydo (mokinys atlieka du veiksmus: ir skaito, ir suklysta; skaitymas – šalutinis aplinkybinis veiksmas, reikštinas pusdalyviu). Dirbdamas (ne Dirbant) susižeidžiau (aiškiai numanomas veikėjas ir dirba, ir susižeidžia). Gal norite sustiprinti raumenis irkluodami (ne irkluojant)? Baigdama (ne Baigiant) pasakysiu štai ką. Tačiau būtų gerai beasmeniuose sakiniuose: Skaitant reikia neskubėti. Dirbant negalima blaškytis. Irkluojant sustiprinami raumenys. Baigiant malonu pasakyti šiai ką. Pirmojo asmens vardu rašomi įsakymai formuluojami taip: Atsižvelgdamas, vadovaudamasis, remdamasis… (ne Atsižvelgiant, vadovaujantis, remiantis…) įsakau: …

Netinkamai pavartotą esamojo laiko padalyvį kartais tikslingiau keisti ne pusdalyviu, o kitaip: Koncernas pristabdys gamybą sumažinant (= ir sumažins) perdirbamos naftos kiekį. Raginama neskubėti parduoti žeme užsieniečiams nustatant (= ir nustatyti) penkerių metų pereinamąjį laikotarpį.

Būtojo laiko padalyvis klaidingai pavartojamas vietoj būtojo laiko veikiamojo dalyvio. Sakytina: Atvykę (ne Atvykus) mes apžiūrėjome miestą. Susėdusios (ne Susėdus) jos ėmė tartis. Parašę (ne Parašius) patikrinkite. Pavalgęs (ne Pavalgius) privalai nunešti indus. Tačiau gerai beasmeniuose sakiniuose: Atvykus reikėjo įsikurti. Susėdus jau buvo galima tartis. Parašius reikia (svarbu, būtina…) patikrinti. Pavalgius nunešami indai.

Padalyvio valdomas žodis negali sutapti su sakinio veiksniu arba papildiniu, nes toks sakinys neaiškus ir nestilingas – subjektas be reikalo kartojamas: Jam išėjus, jis buvo sulaikytas (gal išėjo vienas, o buvo sulaikytas kitas asmuo? Jei tas pats, tai: Išėjęs jis buvo sulaikytas). Žiūrovai, juos įleidus į stadioną (= Žiūrovai, įleisti į stadioną), sės į savo vietas. Vaismedį prižiūrint, jis (= Prižiūrimas vaismedis) gerai auga. Vežant jį (= Vežamas) į zoologijos sodą, žvėrelis paspruko. Kaip matome, čia tinka ne padalyviai, o dalyviai.

Padalyvis netinka tam tikruose šalutiniuose sakiniuose su jungtukais kad, jei(gu). Sakytina: Kad pagerintume, norėdami pagerinti (ne Kad pagerinus) padėtį, turime imtis priemonių. Kad sutaupytume, norint sutaupyti (ne Kad sutaupius) lėšų, reikės mažinti išlaidas. Jeigu pasistengsime, pasistengtume (ne jeigu pasistengus), suspėsime viską padaryti.

Kartais padalyvių vartojimo klaidos mažesnės, bei vis tiek vengtinos.

Geriau nevartoti esamojo laiko padalyvių su naudininku, kur labiau tinka veikėjo kilmininkas su neveikiamuoju dalyviu. Įprasčiau: Vaikai dirba mokytojų vadovaujami (ne vadovaujant mokytojams). Choras, diriguojamas autoriaus (ne diriguojant autoriui), dainavo gražiai. Tos firmos veikė nusikalstamų grupuočių prižiūrimos (ne prižiūrint nusikalstamoms grupuotėms).

Įprasčiau Tėvo prašomas arba Tėvo prašymu (ne Tėvui prašant) aš taip padariau. Visa tai pertvarkyta valdybos nutarimu (ne valdybai nutarus).

Padalyvio (paprastai su galininku) reikėtų nevartoti požymiui reikšti. Geriau: Atlikti dideli pajūrio tvarkymo darbai (ne darbai tvarkant pajūrį). Jis apdovanotas už jaunimo ugdymo nuopelnus (ne už nuopelnus ugdant jaunimą). Remiame jų pastangas puoselėti (ne puoselėjant) kultūrą. Imtasi priemonių nusikalstamumui stabdyti (ne stabdant nusikalstamumą).

Nusakant lyginimo santykius, geriau vartoti sustabarėjusią bendratį palyginti negu padalyvius palyginant, palyginus: Pajamos, palyginti (ne lyginant, palyginant, palyginus) su išlaidomis, gana menkos. Ši vasara palyginti (ne palyginus) šilta (gyviau Ši vasara gana šilta).

 

Pusdalyviai

 

Pusdalyvis – tai neasmenuojamoji ir nelinksniuojamoji, bet turinti abi gimines ir abu skaičius veiksmažodžio forma (bėgdamas, -a; bėgdami, -os; kalbėdamas, -a; kalbėdami, -os).

Pusdalyvis rodo šalutinį veiksmą, kurį veikėjas atlieka kartu su pagrindiniu: Ėjau dainuodamas (veikėjas tuo metu ir eina, ir dainuoja; čia lyg svarbiau ėjimas, o dainavimas – labiau šalutinis veiksmas). Eidamas dainavau (čia kiek svarbiau dainavimas, o ėjimas – šalutinis aplinkybės veiksmas).

Pusdalyvio vartojimo klaidos nėra dažnos. Jų pasitaiko dvejopų.

Pirmiausia pusdalyvis netinka nusakyti tokiam aplinkybės veiksmui, kuris vyksta ne tuo metu kaip tarinio veiksmas (tokių klaidų daug buvo daroma sovietmečiu, dabar jos palyginti retos). Dažniausiai klystama parenkant pusdalyvį, kai jo nusakytas veiksmas vyksta vėliau negu tarinio veiksmas, pvz.: Jaunuolis įstojo į mokyklą įgydamas techniko specialybę. Atrodo, tarsi šią specialybę įgijo įstodamas, bet juk turėjo įstoti, mokytis, baigti mokyklą ir tik tada įgijo. Tokį veiksmų nuoseklumą geriausiai perteikia vienarūšiai tariniai: Jaunuolis įstojo į mokyklą ir įgijo techniko specialybę. Panašiai vartotina: Mes susibūrėme į chorą ir dažnai koncertavome (ne susibūrėme į chorą dažnai koncertuodami). Valdžia jį suseka ir įkalina (ne suseka įkalindama). Jis smagiai leido laiką Nidoje, o savaitgaliais grįždavo į Vilnių (ne savaitgaliais grįždamas į Vilnių). Pusdalyvio veiksmas negali vykti ir anksčiau negu tarinio veiksmas, pvz.: Mirė Monika ankstų rytą, prieš tai ištarusi (ne ištardama): „Vyturėliai virva“.

Pusdalyvis netinka nusakyti ir tokiam aplinkybės veiksmui, kurį atlieka kitas veikėjas (tai gana nauja, bet spaudoje vis dažnėjanti klaida), pvz.: Eidamas namo, jis buvo sužalotas. Jį sužalojo kitas ar kiti, todėl sakytina Einantį namo jį sužalojo arba Kai jis ėjo namo, buvo sužalotas. Tačiau gerai Eidamas namo, jis susižalojo (pats!). Panašios klaidos: Siautėdamas (= Siautėjantis) chuliganas buvo sulaikytas. Švęsdamas (= Kai šventė) savo penkiasdešimtmetį, viloje buvo užpultas generolas. Išeidamas (= Kai ėjo) iš teatro, buvo nušautas ministras pirmininkas (arba Ministrą pirmininką nušovė išeinantį iš teatro).

Kitos pusdalyvio vartojimo klaidos labiau atsitiktinės. Persistengus ar per neapsižiūrėjimą pusdalyvis kartais pavartojamas vietoj esamojo laiko padalyvio arba kitokios raiškos, pvz.: Ir Lietuvoje yra padedančių – ne bet kaip, o dovanodami (= dovanojant arba dovanojančių) tūkstančius (gyviau: yra padedančių – padeda ne bet kaip, o dovanodami arba dovanoja tūkstančius); yra padedančių – pasakyta apibendrintai, o padeda – asmeninė forma, ir pusdalyvis jau tinka). Ši komanda kovoja dėl pirmos vietos nugalėdama Serbijos komandą (neaišku; greičiausiai nugalėjo Serbijos komandą ir kovoja dėl pirmos vietos). Nebūdami labai griežti (geriau Kad ir arba Nors (ir) nebuvo labai griežti), tėvai vis dėlto neleido sūnui daryti bet ką.

 

Dalyviai

 

Dalyvis – tai iš veiksmažodžio kamieno daroma linksniuojamoji veiksmažodžio forma, turinti veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.

Dalyviai skirstomi į veikiamuosius ir neveikiamuosius. Veikiamųjų dalyvių dažnas esamasis (dirbąs, -anti arba dirbantis, -i) ir būtasis kartinis laikas (dirbęs, -usi), retesnis – būtasis dažninis (dirbdavęs, -usi; paprastai vartojamas tik vardininkas), visiškai retas – būsimasis laikas (dirbsiąs, -ianti arba dirbsiantis, -i). Neveikiamųjų dalyvių dažniausias esamasis (dirbamas, -a) ir būtasis laikas (dirbtas, -a), visiškai retas – būsimasis laikas (dirbsimas, -a; išskyrus tik būsimas, -a), o būtojo dažninio laiko išvis nėra.

Kartais veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai pavartojami netinkamai, o retkarčiais jų vartosenos ribos nelabai ryškios.

Neveikiamasis būtojo laiko dalyvis nevartotinas savaime atsirandančiai būsenai ar savaiminei, be pašalinio poveikio kilusiai ypatybei reikšti – čia reikia veikiamojo būtojo laiko dalyvio: Ligoniui padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis (ne padažnintas, padidintas, jeigu tyčia niekas nedažnino, nedidino; tačiau visiškai taisyklinga padidinta stipendija, pagerintas maistas – tai žmonių veiklos rezultatas). Jam pasunkėjęs (ne pasunkintas ar apsunkintas) rijimas, sumažėjęs (ne sumažintas) skrandžio rūgštingumas. Širdies plakimas pagreitėjęs (ne pagreitintas). Odos paviršiuje matyti išsiplėtusios (ne išplėstos) venos. Kartais tokie ne vietoje pavartoti neveikiamieji dalyviai keistini būdvardžiais arba kitaip: Tai lėto, lėtesnio (ne sulėtinto) mąstymo (dar geriau lėčiau mąstantys) vaikai. Čia didelio, didesnio (ne padidinto) tikslumo (geriau tikslesnės, labai tikslios) staklės.

Ir atvirkščiai: netinka veikiamieji dalyviai, o reikia neveikiamųjų, kai reiškiama savybė daikto, kuris dalyvio veiksmo neatlieka: Įvertinkime šį pasiaukojamą (ne pasiaukojantį) žygdarbį (gali būti tik pasiaukojantis žmogus). Užimtos visos sėdimos (ne sėdinčios) vietos (vieta negali sėdėti; gali būti sėdinčios žiūrovės). Pradėtos rengti sėdimosios (ne sėdinčios) demonstracijos. Jis dirba vadovaujamą (ne vadovaujantį) darbą) (bet vadovaujantis darbuotojas).

Turi būti profilinis (ne profiliuojantis ar profiliuotas) mokymas, komplektinės arba komplektuojamosios, komplektavimo (ne komplektuojančios) detalės.

Nusakant tam tikrų dalykų paskirtį, geriau (taip yra iš senovės) vartoti neveikiamuosius dalyvius: Čia raminamieji (ne raminantieji) vaistai, gydomosios (ne gydančiosios) žolės. Buvo padėta sprogstamoji (ne sprogstančioji) medžiaga. Pastatyti įspėjamieji (ne įspėjantieji) ir draudžiamieji (ne draudžiantieji) ženklai. Tai spręs vykdomoji (ne vykdančioji) valdžia. Jaunimas turi vengti svaiginamųjų arba svaigiųjų (ne svaiginančiųjų) gėrimų. Sakoma: siuvamoji (ne siuvančioji ar siuvimo) mašina (pasakymas siuvamoji mašina siuvimo mašina pranašesnis ir tradiciškumu, vartosenos paplitimu, ir tuo, kad šis dalyvis daiktavardėja ir galima verstis vienu žodžiu, plg. turiu siuvamąja); valgomasis (ne valgymo ir juo labiau ne valgantysis) šaukštas; miegamasis (ne miegojimo ir juo labiau ne miegantysis) kambarys. Tik kai reikia kokius dalykus pagal jų funkciją supriešinti, skiriame sukantysis velenas (kuris suka) ir sukamasis velenas (kurį suka).

Gana dažnai netinkamai pavartojami būtojo laiko veikiamieji dalyviai, kur reikia paprastos asmenuojamosios veiksmažodžio formos. Kodėl, pavyzdžiui, negerai: Pusfinalį laimėjo mūsų komanda, patekusi į finalą? Išeitų, jau patekusi į finalą ji laimėjo pusfinalį, bet juk pirma turėjo laimėti pusfinalį, tik tada pateko į finalą. Čia geriausiai tinka vienarūšiai tariniai: Pusfinalį laimėjo mūsų komanda ir pateko į finalą. Panašiai vartotina: Ji nugalėjo varžybose ir iškovojo (ne iškovojusi, nelabai tiks ir iškovodama) medalį. Jis rungtyniavo sėkmingiausiai įmetė (ne įmetęs) 25 kartus (tačiau bus gerai: Įmetęs 25 kartus, jis padėjo komandai laimėti – pirma įmetė, paskui paaiškėjo, kad laimėta). Puikiai rungtyniavo mūsiškiai pelnė (ne pelnę) 93 taškus. Kilo penki gaisrai ir padarė (ne padarę) daug nuostolių. Pakilo raketos ir numušė (ne numušusios) lėktuvą. Kalbėjo direktorius ir ragino, įmanoma ir ragindamas (ne paraginęs) dirbti kūrybiškiau.

Nusakant ypatybę, vienalaikę kad ir su praeities veiksmu, paprastai vartotini esamojo, o ne būtojo laiko, kaip kad yra rusų kalboje, veikiamieji dalyviai: Pasislėpiau už priešais sėdinčių (ne sėdėjusių) žmonių (jeigu nebesėdi, už jų nepasislėpsi), Pamačiau ravinčią (ne ravėjusią) moterį (ravėjusi moteris jau gali prie šulinio rankas plautis). Jie trėmė ten gyvenančius (ne gyvenusius) žmones (jeigu ten nebegyvena, kaip iš ten beištremsi). Pajutome ore tvyrantį (ne tvyrojusį) keistą kvapų (tvyrojusio nebepajusi). Lūždamas tiltas gali nugramzdinti į upę tuo metu ant tilto esančius (ne buvusius) žmones (buvusiems, t. y. nuėjusiems nuo tilto, pavojus nebegresia). Tačiau gerai: Knyga supažindina su Lietuvos knygnešiais, platinusiais „Aušrą“ ir „Varpą“ (knyga išėjo neseniai, o knygnešiai spaudą platino seniai ir jau yra mirę).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *