Vietininkas

      Vietininkas yra specifinis linksnis, atšlijęs nuo kitų. Kaip jau minėta, vardininkas iš esmės yra subjekto linksnis, kilmininkas, naudininkas, įnagininkas ir ypač galininkas dažnai reiškia objektą, o vietininkas nei subjekto, nei objekto niekada nereiškia. Savo reikšmėmis jis artimas prieveiksmiams. Kaip ir prieveiksmis, jis dažniausiai eina aplinkybėmis, ypač vietos, rečiau – laiko, o vienu kitu išskirtiniu atveju reiškia veiksmo atlikimo būdą ar būvį.

Vietininkas – visų pavojingiausias linksnis, tarsi klaidų čempionas. Ji vartojant klystama dažniausiai.

Taip yra todėl, kad lietuvių kalbos vietininką daug kas pradėjo tapatinti su rusų kalbos „prielinksniniu linksniu“ (predložnyj padež). O tapatinti negalima. Pirmiausia – skiriasi forma: lietuvių kalbos vietininkas – grynas linksnis, rusų kalbos – būtinai su prielinksniu, plg. v škole, (razgovarivali) o škole ir t. t. Antra – daug platesnė yra rusų kalbos „prielinksninio linksnio“ norminių reikšmių sistema. Kai kas šią sistemą beatodairiškai kėlė į lietuvių kalbą ir, ypač sovietmečiu, ją svetimos reikšmės vietininkais smarkiai užteršė.

Lietuvių kalbos vietininkai iš esmės turi tik dvi normines reikšmes: vietos (upėje, lauke, erdvėje…) ir tam tikrų laiko sąvokas reiškiančių daiktavardžių – laiko reikšmę (praeityje, dabartyje, senovėje, vaikystėje, XX amžiuje…). Vietos reikšmės vietininkai yra dažniausi (nuo žodžio vieta šis linksnis ir pavadinimą gavo). Įdomu, kad vietininku reiškiamos vietos atspalviai priklauso ne nuo sakinio veiksmažodžio, su kuriuo sudarytas junginys, o nuo daiktavardžio reikšmės, todėl, tokius vietininkus iliustruojant, net nebūtina pateikti sakinį. Tokie vietininkai gali reikšti įvairų buvimą:

– trimačiame daikte: bute, name, pilyje, mokykloje, dėžėje…;

– pusiau atvirame daikte: puode, urve, lopšyje, lovoje, vežime, delne… (dar lemia, kiek to atvirumo, plg. ant lovos, ant vežimo, ant delno);

– tuščiame ir užpildytame plote: kieme, lauke, pievoje, mieste, miške…; Lietuvoje, Europoje, Kaukaze…;

– masėje, medžiagoje, terpėje: metale, vandenyje, ore, dūmuose (ir tarp dūmų), pelenuose (ir tarp pelenų), šiauduose (ir tarp šiaudų), šakose (ir tarp šakų)…;

– kokiame pakraštyje, taške: rytuose, pietuose, vakaruose, šiaurėje, nuošalyje, kitoje pusėje…; šiais vietininkais neretai tikslinami kilmininkai: krašto pietuose, anoje kelio pusėje…; dalis tokių vietininkų, kai atsiduria prieš kilmininką ir paprastai aptrumpėja, virsta prielinksniais, plg. stovi kiemo viduryje ir stovi vidur kiemo;

kokioje įstaigoje, organizacijoje: Seime, taryboje, valdyboje, draugijoje, gamykloje (dirba), mokykloje, universitete… (mokosi);

– kokiame renginyje: susirinkime, posėdyje, pamokoje, konferencijoje, atlaiduose, vestuvėse… (bet čia esama ir reikšmių sinkretizmo, t. y. susipynimo – ryškus ir laiko atspalvis, plg. per posėdį, per pamoką…; nelygu ką akcentuosime; kur jis dabar? susirinkime; kada ginčytasi? – susirinkime, per susirinkimą).

Apskritai vietos reikšmė nublanksta, atsiranda reikšmių sinkretizmas (įsipina laiko, kartais net būdo reikšmė), kai daiktavardis reiškia abstrakciją, stichinį gamtos reiškinį, kokią būseną: Prieblandoje neskaityk (kur prieblanda, kai prieblanda ir net – kaip neskaityk?). Tamsoje nieko nematyti. Sėdėjom tyloje. Sapne tave mačiau. Skalbiniai džiūvo saulėje. Nestovėk lietuje, vėjyje.

Vietai reikšti paprastai netinka visiškai abstraktūs daiktavardžiai, pvz.: Mokiniai klydo sudėtingesniuose atvejuose rašyboje, tarime (= sudėtingesniais atvejais: rašydami, tardami; taisydami čia ryškiname laiką, būdą).

Tačiau abstraktesnės reikšmės vietininkais jau nusakoma nebe tiek vietą, kiek veiksmo ar reiškinio vyksmo, reiškimosi sritis, kokių objektų naudojimas, taikymas, buvimas kokioje nors srityje: Daug žmonių dirba žemės ūkyje, pramonėje, prekyboje. Šie metodai jau taikomi elektrotechnikoje. Kas pasiekta chirurgijoje? Kalbos normos diegiamos praktikoje. Kitame kontekste šis žodis nuskambėtų kitaip. Permainų politikoje neįvyko. Jis paaukštintas tarnyboje, ši analizė svarbi filosofijoje, logikoje, psichologijoje. Komanda nugalėjo trišuolio rungtyje ir 1500 m bėgimo distancijoje.

Nusakant veiklos sritį, yra ir sinonimuos: taikoma praktikoje ir praktiškai, stiprus matematikoje ir stiprus matematikas. Kur kas įprasčiau, teiktiniau plaukimo, rutulio stūmimo rezultatai negu rezultatai plaukime, rutulio stūmime. Apskritai abstraktai su -imas nusakant reiškimosi sritį vengtini: Šie skysčiai vartojami odų dirbime (- išdirbant odas; odoms išdirbti). Jie pasižymėjo aplinkos tvarkyme (- tvarkydami aplinką; aplinkos tvarkymo darbuose). Renginių organizavime (- Organizuojant renginius) svarbu atsižvelgti į vietos sąlygas. Šios ligos gydyme (- Gydant šią ligą) pasiekta pažanga. Bendrovė specializuojasi viščiukų auginime (- auginti viščiukus; Bendrovės specializacija – viščiukų auginimas arba tiesiog viščiukai).

Dažniausiai vengtinas vadinamasis asmens vidaus vietininkas. Formaliai toks vietininkas yra (artojuje, motinoje, dukteryje, vaike…), bet lietuviams jo retai prireikia, o rusų kalboje jis dažnas. Daug žalos padarė klaidingai, visiškai pažodiškai išverstas garsaus rašytojo Antono Čechovo žinomas sakinys: Žmoguje viskas turi būti gražu: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys. Siela, mintys žmoguje (rusiškai v čeloveke)perkeltine reikšme šiaip taip įmanoma, bet niekas Lietuvoje nesako žmoguje veidas, juo labiau žmoguje drabužiai. Vertimas turėjo būti: Žmogaus viskas turi būti gražu…, dar sklandžiau: Žmogus visas turi būti gražus: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys.

Taigi, nusakant būsenos patyrėją, asmens vidaus vietininkas nevartotinas – keistinas kilmininku (a.) arba naudininku (b.), kartais – geriau sakyti kitaip (c):

a. Ugdykime vaikuose (= vaikų) pagarbą tėvams. Dar vaikystėje būsimajame sportininke susiformavo (= susiformavo būsimojo sportininko) tvirtas charakteris (sklandžiau būsimasis sportininkas išsiugdė tvirtą charakterį). Patinka man Aldonoje (= Aldonos) vienas bruožas. Dažnai moterys trūkumus mato tik vyre (= mato tik vyro trūkumus);

b. Jame (= Jam) netikėtai kilo gera mintis. Mokytoja nuolat diegia savo mokiniuose (= mokiniams) grožio supratimą ir ugdo juose (= ) gėrio pradus. Viliuje (= Viliui) vėl atsirado turto aistra;

c. Ko jame daugiau – humoristo ar žurnalisto (- Kas jis labiau – humoristas ar žurnalistas)? Šis būdo bruožas seseryje išlikęs (- Šį būdo bruožą sesuo tebeturi, (jo) nėra praradusi). Ką labiausiai vertinate drauguose (- Už ką draugus arba Kokius draugų bruožus labiausiai vertinate)?

Kalbos raiška plečiasi ir perkeltine reikšme tokie vietininkai kartais galimi, plg. įspūdingą Jono Strielkūno metaforą: Gražiai tarytum hiacinto sėklos birželio naktys dygo mumyse arba Marcelijaus Martinaičio Naktį manyje loja sarginis Kukučio šuo (kuriant groteską, pastarajame sakinyje žmogus suvokiamas tarsi koks daiktas, kuriame kas yra). Vis dėlto kai kurie beletristai, publicistai įvardiškais asmens vidaus vietininkais manyje, tavyje, savyje, jame, joje, mumyse, jumyse, juose, jose, kiekviename, visuose… piktnaudžiauja, nejaučia saiko, kalbą daro pernelyg knygišką. Pavyzdžiui, kam sakyti Ugdykimės savyje darbštumą, jei užtenka Ugdykimės darbštumą? Arba kodėl Tas klausimas visą laikų manyje yra, o ne man rūpi?

Vartosenos paribiuose, paprastai laisvuosiuose kalbos stiliuose, yra likę senuosius pašalio vietininkus primenantys vietininkai, pasakantys, pas ką, kokių asmenų grupėse kas yra ar vyksta: Stasiuk, ar nežinai, kas ten Taručiuose (plg. pas Taručius)? (P. Cvirka). Kaži kur kaimynuose (plg. pas kaimynus) sulojo šuo (I. Simonaitytė). Vienu tarpu šia reikšme labai plito senųjų raštų įvardžių vietininkai mūsuose, jūsuose. Jie kalbą darė įmantrią, tolino nuo įprastinės raiškos. Taigi vietoj Literatūra mūsuose išaugo, sustiprėjo geriau Mūsų literatūra…; vietoj Kas naujo jūsuose? geriau pas jus, jūsų šeimoje, krašte…

Didelė klaida tam tikruose posakiuose vartoti lyg ir vietos reikšmės įvardžius kame, tame. Iš tokių pasakymų pirmiausia minėtini kame reikalas, reikalas tame: Kame reikalas (= Kas per reikalas? Koks čia reikalas? Kokiu reikalu?; Kas yra? Kas nutiko, atsitiko?; Kodėl taip darote, elgiatės)? Reikalas tame (= tas, toks; Atsitiko taip; Bėda; Blogai), kad baigėsi benzinas. Reikalas tame (= tas, toks; Bėda; Blogai; Blogiausia), kad niekas jais nesirūpina (arba Mat niekas jais nesirūpina).

Panašiai netinka kame arba tame dalykas, klausimas, problema, bėda, sunkumas, priežastis, esmė…: Gamykla nedirba, o dalykas tame (= tas, toks; o taip yra todėl), kad negauname žaliavų. Štai kame dalykas (= koks dalykas; kur šuo pakastas). Klausimas tame (= tas, toks; Pirmiausia išsiaiškinkime), ar jie finansiškai pajėgūs. Problema tame (= ta, tokia; Blogiausia), kad valdyba tokių įgaliojimų neturi. Bėda tame (= ta, tokia; Svarbiausia; Blogiausia), kad lėšos dar nepaskirtos. Priežastis tame (= ta, tokia; Taip yra todėl), kad įstatymas neapgalvotas. Esmė yra tame (= ta, tokia; Esmė –), kad savivaldybėms trūksta pinigų.

Pasakymai tame skaičiuje, tame tarpe retkarčiais gali reikšti vietą (Tame skaičiuje įsivėlusi klaida. Ieškok adatos tame grindų tarpe), bet jie yra verstiniai ir nevartotini, kai reiškia įskaičiavimą į ką ar kartais išskyrimą iš ko:

Statybai skirta 9 mln. litų, tame skaičiuje (= jų; iš to skaičiaus) 5 mln. litų montavimo ir apdailos darbams. Ten pasiuntė kelis žmones, tame skaičiuje (= tarp jų, taip pat) ir mane. Žuvies eksportas dabar padidėjęs, tame skaičiuje (= taip pat) ir Rytų Europoje.

Savikaina – 8 litai, tame tarpe (= iš jų) darbo užmokestis 3 litai. Į valdybą išrinkta 10 narių, tame tarpe (= tarp jų) dvi moterys. Kai kas mano kitaip, tame tarpe (= tarp jų, taip pat) ir aš. Tokių konkursų, tame tarpe (= tarp jų, taip pat, beje) ir senamiesčiui restauruoti, reikėtų skelbti daugiau. Rūpinkimės visais, tame tarpe (= taip pat; ir) pensininkais. Projektai bus pateikti, tame tarpe (= taip pat, beje, aišku, žinoma, suprantama) ir Seimui.

Vietos aplinkybėms sudaryti kartais be reikalo vartojami lyg ir polinksniai atstume, nuotolyje: Kelių žingsnių atstume (= Už kelių žingsnių) nieko nematyti. Parką įrengsime 3 km nuotolyje (= už trijų kilometrų, per tris kilometrus, trys kilometrai) nuo upės.

Vietininkas reiškia laiką, kai nusakoma:

– žmogaus amžiaus etapai: vaikystėje, paauglystėje, jaunystėje, senatvėje…;

apibendrinti laikotarpiai: senovėje, praeityje, ateityje…;

– dešimtmečiai, šimtmečiai ir pan.: antrajame dešimtmetyje; XV amžiuje; pirmajame pusmetyje…;

tam tikri tarpsniai: darbymetyje, šienapjūtėje, vidurnaktyje, pavakaryje…;

kai laikas tikslinamas (kilmininkas būna tarsi su laiko polinksniu): mėnesio pradžioje, savaitės pabaigoje, antroje metų pusėje…

Oficialiuosiuose kalbos stiliuose netinka metų, savaičių, dienų, valandų, minučių vietininkai, nors tarmėse, dalies rašytojų kūryboje jų yra. Bendrinėje kalboje vengtina: kas nors įvyko tuose metuose (- tais metais), antroje savaitėje (- antrą savaitę), kitoje dienoje (- kitą dieną), aštuntoje valandoje (- aštuntą valandą), penktoje minutėje ( penktą minutę). Dalykinėje kalboje mėnesius įprasta nusakyti sausio mėnesį, liepos mėnesį… Laisvuosiuose kalbos stiliuose gali būti dvejopai: sausį ir sausy(je), liepą ir liepoj(e)Tarmės čia dažniau renkasi vietininką.

Sakoma darbymety(je) ir darbymečiu, pavakary(je) ir pavakariu (pavakare), bet oficialiesiems stiliams būdingiau prieškariu, pokariu, tarpukariu negu prieškary(je), pokary(je), tarpukary(je).

Laikui reikšti netinka abstraktūs veiksmažodiniai daiktavardžiai su priesaga -imas: Filmavime (= Filmuojant) svarbu apšvietimas. Darbų atlikime (= Atliekant darbus) trūko kontrolės. Šio klausimo sprendime (= Sprendžiant šį klausimą) galimi keli variantai.

Ypač didelės klaidos – prielinksniškai ar polinksniškai vartoti vietininkus laike, laikotarpyje, bėgyje. Tokia vartosena nusižiūrėta iš rusų kalbos: Laike pamokos (= Per pamoką) reikia klausytis. Laike penkių metų (= Per penkerius metus) išlaidos atsipirks. Sprendimas gali būti apskundžiamas laike 10 dienų (= per dešimt dienų). Vaistus gerkite laike valgio (= valgydami, valgymo metu, kai valgysite). Atsakymą gausite trijų dienų laikotarpyje (= trijų dienų laikotarpiu, per tris dienas). Laikotarpyje kelių mėnesių (= Per kelis mėnesius; Po kelių mėnesių) plentas bus baigtas tiesti. Metų bėgyje (= Per metus; Šiais metais) buvo sušaukti keli susirinkimai. Atsiskaitoma bėgyje savaitės (= per savaitę). Pretenzijos priimamos mėnesio bėgyje (= per mėnesį; mėnesį; visą (šį) mėnesį). Laiko bėgyje (= Laikui bėgant; Ilgainiui) tiltas apgriuvo.

Pasakymai pirmoje (paskutinėje) eilėje tinka tik vietos reikšme, pvz.: Jie sėdi pirmoje (paskutinėje) eilėje, bet yra nevartotini vertalai laiko reikšme: Pirmoje eilėje (= Pirmiausia(i), pradžioje) svarstysime pagrindinį klausimą, o paskutinėje eilėje (= paskiausiai, galiausiai, (pačioje) pabaigoje) einamuosius reikalus.

Nevartotini ir verstiniai posakiai eilėje (daugelyje, daugumoje) atvejų: Dėl avarijų eilėje atvejų (= dažniausiai, dažnai, neretai, paprastai) būna kalti pėstieji. Daugelyje atvejų (= Dažniausiai; Daugeliu atvejų) tokie ligoniai dabar pagydomi. Daugumoje atvejų (= Dažniausiai, dažnai; Daugeliu atvejų) operacijos pavyksta.

Vietininku nereiškiamas būvis, būsena. Išimtys – kai kurie apstabarėję vietininkai, pvz.: laisvė pavojuje, žmogus bėdoje, šalis varge, bet ir čia galima pasakyti įprasčiau: laisvei pavojus, žmogui bėda, šaliai vargas. Bent laisvuosiuose kalbos stiliuose toleruotini tarmėse jau paplitę, nors tikriausiai nevisiškai savi pasakymai vyras pačiame stiprume, sodai pačiame gražume, buvo madoj skaros ir kiti panašūs, bet gyviau, saviau: pats vyro stiprumas, pats sodų gražumas, buvo madinga (madingos) skaros arba buvo skarų mada.

Kurie būvio vietininkai taisytini, kurie toleruotini, ribą nubrėžti sunku. Kartais atsiranda reikšmės skirtumėlių, pvz.: jis laisvėje, t. y. nesuimtas, ir jis laisvas, t. y. nevaržomas, nepersekiojamas (platesnė reikšmė).

Gal jau ir galima taikstytis su sovietmečiu plačiai paplitusiais pasakymais Jis atostogose, komandiruotėje, pensijoje, bet pirmenybė vis tiek turėtų būti saviesiems: Jis atostogauja; išvykęs į komandiruotę; jau pensininkas arba Jam atostogos, komandiruotė.

Veržiasi vietininkų vartosena reikšme „būti kokioje būklėje, būsenoje, padėtyje“. Sunku pasakyti, ar tai taisytina griežtai, kaip yra Didžiųjų kalbos klaidų sąraše. Kalbos intelektualėjimas, noras tiksliau pasakyti verčia dalį tokių vietininkų griežtai nebetaisyti, nors tarmėms jie nebūdingi, pvz.: Pasijutom kvailoje situacijoje. Čia subjektas yra tam tikroje būsenoje. Vis dėlto, kur tik įmanoma, tokių vietininkų reikia vengti, nepamiršti savesnių raiškos priemonių, o pirmiausia griežtai taisytina, kur pavartota stovyje, nes pats stovis šia reikšme yra nevartotinas:

Patalpos blogame stovyje (= blogos, apleistos, netvarkomos; Patalpų būklė bloga; neteiktina pirmenybė knygiškam taisymui Patalpos blogos būklės). Jo reikalai apverktiname stovyje (= apverktini, blogi). Parduodamas automobilis dar gerame stovyje (= dar geras automobilis). Jau keli mėnesiai šalis yra karo stovyje (= šalyje yra karo būvis, padėtis). Vaikinas šokiuose buvo neblaiviame stovyje (= neblaivus, girtas). Jį suėmė neblaiviame stovyje (= neblaivų, girtą). Ypač pavojingas rūkymas lovoje neblaiviame stovyje (= Ypač pavojinga lovoje rūkyti neblaiviam, girtam). Knygas bibliotekai būtina grąžinti gerame stovyje (= tvarkingas, nesuplėšytas).

Šios medžiagos yra dujiniame būvyje (- dujinės; yra dujos). Medžiaga Žemės gelmėse yra kietoje būklėje (kieta). Esu beviltiškoje būklėje (- Mano būklė beviltiška). Mergina buvo nevilties būsenoje (- apimta nevilties). Ligonis šoko būsenoje (- ištiktas šoko). Jie yra varganoje padėtyje (– Jų padėtis (yra) vargana). Mes esam sunkioj situacijoj (- Mūsų situacija sunki).

Dažniausiai būvio vietininkas taisytinas griežtai: Šis įstatymas tebėra galioje (= tebegalioja). Šie namai yra projektuose (= suprojektuoti). Įmonė jau bankrote – likvidaciniame procese (= Įmonei jau bankrotas – ji likviduojama). Vaikas su sergančiais infekcinėmis ligomis kontakte nebuvo (= nekontaktavo, nesusidūrė, nebendravo). Mes šiandien geroje nuotaikoje (= gerai nusiteikę; Mūsų nuotaika šiandien gera. Neteiktina pirmenybė knygiškam taisymui Mes šiandien geros nuotaikos.) Sportininkai dabar geroje formoje (= Sportininkų forma dabar gera. Įmanoma ir Sportininkai dabar geros formos; dabar pajėgūs, gerai pasirengę.) Čia du kube, trys kvadrate (= du (pakelti) kvadratu, trys kubu; dviejų kvadratas, trijų kubas). Inventorius yra mokyklos nuosavybėje (= yra mokyklos nuosavybė; priklauso mokyklai). Šis romanas tebėra rankraštyje (= tebėra rankraštis; rankraštinis, nespausdintas). Šiandien pardavime yra (= parduodami) unguriai. Vis dar esame laukimo stadijoje (= (tebe)laukiame). Kieno priklausomybėje (= Kam priklauso, pavaldi) ši komisija? Tie namai yra mūsų organizacijos pavaldume (= pavaldūs mūsų organizacijai). Jis visą laiką buvo glaudžiame sąlytyje (= glaudžiai, labai susijęs) su gamtos mokslais. Jau viskas tvarkoje (= Jau viskas gerai; Jau tvarka; Jau viskas padaryta, sutvarkyta). Aš ne kurse (= nesu informuotas, nežinau).

Neretai būvio vietininkas keistinas kilmininku, kartais būdvardžiu, kai iš tiesų tikslinga pabrėžti požymį, o ne būvį: Ji apgynė disertaciją edukologijos kryptyje (= edukologijos; edukologijos krypties disertaciją). Atlikti tyrimai plačioje apimtyje (= plačios apimties, dideli tyrimai). Čia nesąmonė aukščiausiame laipsnyje (= visiška, didžiausia, tikriausia nesąmonė). Tai prekės fasuotame pavidale (= fasuotos prekės). Patvirtinta sąmata 1000 litų sumoje (= 1000 litų sumos, geriau tiesiog 1000 litų sąmata). Raskite įtempimus strypų skerspjūviuose (= strypų skerspjūvių įtempimus).

Esmė, problema, klausimas, reikalas, dalykas, skirtumas… yra ne kame (ne būvis pabrėžtinas), o sakinys pertvarkytinas ir vietininkas keistinas vardininku: Esmė ne gabumuose (= Esmė ne gabumai; Ne gabumai lemia arba (yra) svarbiausia). Ne metuose reikalas (= Ne metai svarbu; Ne apie metus kalbame). Problema ne kiekybėje, o kokybėje (= Problema – ne kiekybė, o kokybė). Svarbiausias dalykas sąžiningume (= sąžiningumas). Pagrindinis mūsų skirtumas idėjose (= idėjos; Labiausiai skiriasi mūsų idėjos).

Vietininku nereiškiamas veiksmo atlikimo būdas. Išimtys – kai kurie apstabarėję vietininkai, pvz.: vienybėje laimėsim; gyvena santaikoje, skurde, santuokoje, kaimynystėje, nors čia galima pasakyti įprasčiau: susivieniję, būdami vieningi laimėsime; gyvena taikiai arba sutikdami; skurdžiai arba skursta; susituokę; yra kaimynai ir pan. Dalis tokių vietininkų įgauna savitą stilistinį atspalvį: toleruojame knygiškai iškilmingą pasakymą ilsėkis ramybėje, nors šiaip kam nors sakome sėdėk ramiai (ne ramybėje).

Dažniausiai būdo vietininkai yra aiškios, dėl kitų kalbų poveikio atsiradusios klaidos ir taisytini griežtai. Taisant tinka būdo prieveiksmiai, būdo įnagininkas, kartais kitos raiškos priemonės: Knygą skaičiau anglų kalboje (= angliškai, anglų kalba). Šnekėjomės rusų kalboje (= rusiškai, rusų kalba). Veikalas išėjo vokiečių ir švedų kalbose (= kalbomis). Raštai išleisti dvitomyje (= dvitomiu, dviem tomais). Keliuose egzemplioriuose (= Kelis egzempliorius; Kiek egzempliorių) išspausdinti? Parašykite trijuose egzemplioriuose (= tris egzempliorius). Kokioj formoj (= Kokia forma; Kaip) atsiskaitysime? Mokomės žaidimų formoje (= žaisdami; žaidimų forma). Egzaminai bus vertinami dešimtbalėje sistemoje (= dešimtbale sistema; dešimčia balų). Vakar tu pasirodei aukštumoj (= gerai, puikiai; pagirtinai). Romaną buvau skaitęs originale (= originalo kalba; Buvau skaitęs romano originalą). Komanda žaidė visoje sudėtyje (= visa; visos sudėties). Tokiose sąlygose (= Tokiomis sąlygomis; Kai tokios sąlygos) sunku dirbti. Šie vaistai parduodami tablečių pavidale (= tablečių pavidalu; tabletėmis) ir vartojami mažose dozėse (= mažomis dozėmis). Ko sėdit paltuose (= apsivilkę paltais, su paltais)? Eilėraštis parašytas iškilmingame stiliuje (= iškilmingu stiliumi; Eilėraščio stilius iškilmingas). Klausimus spręskime komplekse (= kompleksiškai). Kokioje sumoje išmokėti pinigai (= Kiek pinigų; Kokia (pinigų) suma (tik ne Kokiai sumai) išmokėta)? Pamėginkime pagriežti šį kūrinį greitesniame tempe (= greitesniu tempu, greičiau). Sukomės valso ritme (= ritmu). Kokioje dvasioje (= Kokia dvasia; Kaip) ugdome jaunimą?

Nevartotini verstiniai būdo ir kartu būvio pasakymai dirbti etate (etatuose), pareigose, statuse: Jis dirba dviejuose etatuose (= turi du etatus, dirba dviem etatais, tik ne ant dviejų etatų). Ji laikinai dirba buhalterės pareigose (= buhaltere, eina buhalterės pareigas). Brolis dirbo direktoriaus pareigose (= direktoriumi; buvo direktorius; ėjo direktoriaus pareigas; direktoriavo). Ministerijoje dirbs tie patys žmonės, tik naujame statuse (= tik įgaus, turės naują statusą; tik statusas bus naujas).

Tikrai taisytina: Dailininkė dirba estampe ir plakate (= kuria estampus ir plakatus). Skulptorius iškalė paminklą granite (= iš granito), nuliejo skulptūrą bronzoje (= bronzos).

Lietuvių kalbos vietininkas niekada nereiškia priežasties. Čia pirmiausia taisytini polinksniškai (dar blogiau – prielinksniškai) pavartoti vietininkai išdavoje, pasekmėje, pasėkoje (žodis pasėka apskritai nevartotinas), rezultate: Pervargimo išdavoje (= Nuo pervargimo; Dėl pervargimo; Pervargęs) organizmas nusilpsta. Neatsargumo pasekmėje (= Per neatsargumą) vaikai kartais susižeidžia akis. Tokio elgesio pasėkoje (= Dėl tokio elgesio; Taip elgiantis) gali kilti gaisras. Nedarbo rezultate (= Dėl nedarbo; Per nedarbą) atsiranda skurdas (arba Nedarbo rezultatas – skurdas).

Kartais taisymas gali būti trumpas – todėl arba dėl to. Vartotina: Mokinys neatidus, todėl arba dėl to (o ne ko ar to išdavoje, pasekmėje, pasėkoje, rezultate) daro daug klaidų.

Pasekmėje, rezultate ir t. t. negali būti išvados žodžiai: Pasekmėje (= Ir štai; Ir štai rezultatas; Rezultatas ) vaikas gatvėje partrenktas. Galutiniame rezultate (= Pagaliau, galiausiai, galų gale; Vadinasi; taigi) gauname tokią sumą (arba Galutinė suma tokia).

Taisytini ir su kilmininku pavartoti įtakoje, poveikyje: Sausros įtakoje (= Dėl sausros) gausime menkesnį derlių. Blogų draugų įtakoje (= Veikiamas blogų draugų; Bendraudamas su blogais draugais; Dėl blogų draugų; Per blogus draugus) vaikinas vos nepadarė nusikaltimo. Trąšų poveikyje (= Dėl trąšų poveikio; Trąšų paveiktuose) javų grūduose susikaupia azoto. Šalto vandens poveikyje aktyvuojama širdies veikla (= Šaltas vanduo (su)aktyvina širdies veiklą).

Nusakant priežastį, nevartotina sąryšyje arba ryšyje (su): Ligonį skubiai operavo sąryšyje su pasunkėjusia būkle (= dėl pasunkėjusios būklės; pasunkėjus būklei). Jis atleistas iš pareigų sąryšyje su perėjimu (= ryšium su perėjimu; dėl perėjimo; nes perėjo) į kitą darbą. Ryšyje su remontu (= Dėl remonto) laikinai nedirbame (arba Remontas, ir arba todėl laikinai nedirbame).

Lietuvių kalbos vietininkai nereiškia objekto ir neina papildiniu, kaip kad yra rusų kalboje. Nepaisydami savo kalbos polinkių, kai kas su veiksmažodžiais nusimanyti, nutuokti, nusivokti, suprasti (a.), skirtis, atsilikti, įsitikinti, įtarti, prisipažinti (b.), su žodžių junginiais būti kaltam, gabiam, pranašesniam (c.) neleistinai vartoja vietininką:

a. Jis nusimano matematikoje (= apie matematiką; išmano matematiką). Menkai nusimanau mašinose (= apie mašinas). Ką ji nutuokia politikoje (= nutuokia, išmano apie politiką)? Jis muzikoje (= apie muziką) nieko nenutuokia (arba neišmano apie muziką, muzikos). Žmogelis visiškai nenusivokia tuose reikaluose (= neišmano tų reikalų, dalykų; nieko apie tai nenusimano, nenuvokia, nenutuokia). Ekonomikoje (= Apie ekonomiką) nieko nesuprantu;

b. Aiškinimas skyrėsi tik detalėse (= detalėmis). Mes atsiliekame nuo Europos Sąjungos technologijose ir našumuose (= technologija ir našumu). Spėjau įsitikinti jų teisingume ir sąžiningume (= teisingumu ir sąžiningumu). Šis asmuo įtariamas sunkiame nusikaltime (= sunkiu nusikaltimu; padaręs sunkų nusikaltimą; sunkiai nusikaltęs). Jis prisipažino jai meilėje (= prisipažino mylįs, įsimylėjęs; kad ją myli; pasisakė ją mylįs; kad ją yra įsimylėjęs);

c. Kame (= Kuo) jis kaltas? Mergaitė gabi ir moksle, ir muzikoje (= ir mokslui, ir muzikai). Mašinos pranašesnės už žmogų tik viename sugebėjime – skaičiavime (= tik vienu (su)gebėjimu skaičiavimu; gyviau tik (su)gėbėjimu skaičiuoti).

Lietuvių kalboje nevartotini iš rusų kalbos versti abstraktūs vietininkai pagrinde, daugumoje, tikrumoje, pilnumoje, visumoje, esmėje, principe, stumiantys lietuviškus prieveiksmius. Tai itin dažnos ir didelės klaidos.

Pagrinde (plg. v osnovnom) – tai dabar mėgstamiausias miestiečių, net inteligentų žodis: Pagrinde verčiuosi pieno perdirbimu. Pagrinde gyvenu iš kūrybos. Šis žodis paprastai keistinas prieveiksmiais daugiausia(i) arba dažniausiai, nelygu ką norime pasakyti: Susirinko pagrinde (= daugiausia(i) pagyvenę žmonės. Klasėje pagrinde mergaitės (= daugiausia(i) mergaitės arba Klasėje daugiau mergaičių, beveik vien(os) mergaitės; Dauguma klasės mokinių – mergaitės). Pagrinde (= Dažniausiai, daugiausia(i) drožinėju šaukštus. Statybos darbai pagrinde (= apskritai, iš esmės) baigti. Mokinys pagrinde viską pasakė (= esmę; kas svarbiausia; beveik viską pasakė).

Daugumoje (plg. v bol'šinstve) keistinas prieveiksmiais daugiausia(i), dažniausiai, paprastai, kartais kitaip: Bendrovėje dirba daugumoje (= daugiausia(i) moterys (arba Dauguma bendrovėje – moterys). Daugumoje (= Daugiausia(i), dažniausiai, paprastai) gripu sergama rudenį. Ši liga daugumoje (= dažniausiai, paprastai) gydoma antibiotikais. Jie daugumoje (= Dauguma(s) jų; Daugelis ) yra tikri entuziastai.

Panašiai kaip daugumoje netinka retkarčiais pasitaikantis didžiumoje: Šiandien tas autorius didžiumoje (= daugelio; beveik visiškai, beveik visai) užmirštas.

Tikrumoje (plg. na somom dele, v samom dele) keistinas prieveiksmiais tikrųjų, iš tikro, iš tiesų, kartais įterpiniu tiesą sakant: Tikrumoje (= Iš tikrųjų, iš tikro, iš tiesų, tiesą sakant) viskas buvo kitaip. Panašiai taisytinas pasitaikantis tikrenybėje: Tikrenybėje (= Iš tiesų, iš tikrųjų, iš tikro; Pagal įstatymus) tuos žmones turi remti valstybė.

Pilnumoje (plg. polnostju) keistinas prieveiksmiais visiškai, visai, kartais kitaip, tik netinka pilnai: Pilnumoje (= Visiškai, visai) sutinku, pritariu. Nusikaltimas pilnumoje (= visiškai, visai, tikrai, galutinai) įrodytas. Remontą baigėme pilnumoje (= visiškai, visai; iki galo). Programą išėjome pilnumoje (= visą; Programą (programos kursą) jau išėjome, jau baigėme).

Visumoje (plg. v celom) keistinas prieveiksmiais apskritai, iš viso, kartais kitaip, tik netinka bendrai, aplamai: Paroda visumoje (= apskritai) pavyko. Pataisos visumoj (= apskritai imant; Pataisų visuma) įstatymo negadina. Visumoje (= Apskritai imant; Beveik visi) atsakinėjote gerai. Visumoje (= Iš viso, šiaip (jau), apskritai paėmus, vertinant visumą, visas) rašinys neblogas.

Esmėje (plg. v suščnosti) keistinas į iš esmės, tik ne esminiai: Gyvenimas esmėje (= esmės, iš pagrindų, labai) pasikeitė. Esmėje (= esmės; Tiesą sakant) jis geras vaikinas.

Principe (plg. v principe) dažniausiai keistinas į iš principo, tik ne principiniai: Principe (= Iš principo) su tavim sutinku. Principe (= Iš principo; Svarbiausiais klausimais; Dėl svarbiausių dalykų) susitarėme.

Aptartasis vienintelis tikrai norminis bendrinės kalbos vietininkas turi ir tikslesnį pavadinimą – esamasis vidaus vietininkas, kitaip – inesyvas (miške…). Tačiau lietuvių kalboje, kaip rodo senieji raštai, buvo ir einamasis vidaus vietininkas, kitaip – iliatyvas (miškan…), esamasis pašalio vietininkas, kitaip – adesyvas (miškiep…), einamasis pašalio vietininkas, kitaip – aliatyvas (miškop…).

Esamasis pašalio vietininkas bendrinėje kalboje visiškai išnykęs. Einamojo pašalio vietininko liko tik kelios suprieveiksmėjusios formos (galop, rudeniop, velniop…). O einamasis vidaus vietininkas pakankamai žinomas ir gana dažnas. Komandos Kairėn! Dešinėn! net yra vienintelės norminės.

Einamąjį vidaus vietininką (miškan, pievon, upėn, vandenin…) tebevartoja maždaug pusė Lietuvos – rytų ir pietų aukštaičiai, tik kiek retesnės jo daugiskaitos formos (miškuosna, pievosna…). Šis vietininkas rodo kryptį į ką nors (jam tiktų kryptininko vardas): važiuoja miškan, eina pievon, brenda upėn, meta vandenin… Tokia vartosena laisvuosiuose bendrinės kalbos stiliuose nelaikoma klaidinga: ji nereta ne vieno buitinėje kalboje, daugelio rašytojų raštuose – kartais net tų, kurių tarmėje išlikusios tik suprieveiksmėjusios formos šalin, laukan. Pavyzdžiui, P. Cvirka rašė: … telkėsi į pulkus eiti Kaunan (pavartojus šalia dvi prielinksnio į konstrukcijas: telkėsi į pulkus eiti į Kauną – sakinys būtų nesklandus, nestilingas). Justino Marcinkevičiaus eilėraštyje yra Vežiman kraunu – ne viena (forma vežiman skambesnė, trumpesnė negu į vežimą). Tačiau oficialiuosiuose kalbos stiliuose einamąjį vidaus vietininką aiškiai keičia prielinksnio į konstrukcijos: važiuoja į mišką, eina į pievą, brenda į upę, meta į vandenįVis dėlto vienas kitas pasakymas su einamuoju vidaus vietininku įsigalėjo ir bendrinėje kalboje, ypač administraciniame stiliuje, pvz.: perduoti, perimti žinion, nuosavybėn; pirkti skolon (kreditan); (pa)traukti baudžiamojon atsakomybėn, ar bent vartojama sinonimiškai su į konstrukcijomis: kelti viešumon ir į viešumą, pervesti kieno sąskaiton ir į kieno sąskaitą, patekti kieno globon ir į kieno globą. Tačiau dalis verstinių kanceliarinių pasakymų su einamuoju vidaus vietininku yra vengtini ar net nevartotini, pvz.: atiduoti eksploatacijon (eksploatuoti, naudoti); paimti kontrolėn (= pradėti (imti) kontroliuoti); priimti dėmesin (= atsižvelgti, turėti galvoje arba omenyje).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *