Galininkas

      Galininkas lietuvių kalboje dažnas linksnis, bet reikšmių turi nedaug.

Galininko reikalauja daugybė veiksmažodžių. Išgirdus dirba, perka, ima, turi, myli, rašo, mato, tuoj kyla klausimas ką? – dirba žemę, perka dovaną, ima knygą, myli mamą, turi arklį, rašo laišką, mato paukščius. Tokie su galininkiniais veiksmažodžiais pavartoti galininkai eina papildiniu ir reiškia objektą, į kurį krypsta veiksmas. Pats galininko vardas sietinas su veiksmažodžiu galėti ir daiktavardžiu galia.

Vis dėlto su kai kuriais veiksmažodžiais galininkas vartojamas be reikalo – kitų kalbų, ypač rusų, pavyzdžiu. Dažniausios klaidos – su veiksmažodžiais atstovauti ir pakenkti.

Atstovautine ką, o kam. Taip prieš šimtmetį nustatė J. Jablonskis pagal tarnauti kam, bernauti kam. Tiems, kuriuos sovietmečiu paveikė rusų kalbos predstavliat', predstavit' kogo, atrodo smagiau atstovauti ką, bet norma jau seniai įteisinta, ją keisti nebetikslinga: Aš atstovausiu Lietuvą, Lietuvos žmones (= Lietuvai, Lietuvos žmonėms). Ką (= Kam) jie atstovaus? Berniukai atstovavo mūsų mokyklą (= mokyklai). Užsieniečių (= Užsieniečiams) niekas neatstovavo. Kartais įkyriai dažną atstovauti galima keisti kokiu įprastesniu galininkiniu veiksmažodžiu: Jie atstovaus (= reikš) visų žemdirbių interesus. Jūs puikiai atstovausite (= tvarkysite) tuos reikalus.

Pakenkti ne ką, o kam. Visa Lietuva sako Aš pakenkiau draugui, ir niekas – pakenkiau draugą. Tačiau sovietmečiu pakenkti buvo be reikalo pradėta vartoti vietoj tikslesnio pažeisti kalbant apie kokį organą arba sistemą – tai ir sintaksės (nevykęs žodžių junginys), ir žodyno (netinkama žodžio reikšmė) klaida: Liga pakenkė (= pažeidė) širdį ir kraujagysles. Skaitydami tamsoje, galite pakenkti (= pažeisti, čia geriau pagadinti) akis. Pakenkus (= Pažeidus) šį smegenų centrą, žmogų ištinka paralyžius. Pakenktus (= Pažeistus, apnaikintus) koralinius rifus bandoma gelbėti. Nepakenktų (= Nepažeistų, sveikų) organų veikla yra normali.

Kiek rečiau, labiau šnekamojoje kalboje, dėl rusų, kartais ir vokiečių kalbų poveikio galininkas netinkamai pavartojamas su veiksmažodžiais dėkoti, ieškoti, klausyti(s), laukti, linkėti, norėti, reikalauti, teisėjauti, vengti:

Dėkojam jus (= jums) už įdomią ekskursiją. Dėkojam tėvus (= tėvams), užauginusius (= užauginusiems) tokį sūnų. Dėkojame televizijos žaidime dalyvavusias komandas (= dalyvavusioms komandoms).

(= Ko) jūs ieškot? Mes ieškom savo draugą (= savo draugo).

Tęskite tęskite, aš klausau jus (= jūsų). Prašom pasiklausyti šį instrumentą (= šio instrumento). Pasiklausykim naujus įrašus (= naujų įrašų; būtų gerai Perklausykim (t. y. pakartotinai klausykim) naujus įrašus).

(= Ko) jūs laukiat? Mes tave (= tavęs) laukiam. Mes jus (= jūsų) labai lauksime savo koncerte. Sulaukus tą amžių (= to amžiaus), galima gauti pensiją.

(= Ko) jūs norėtumėt palinkėti: laimę, džiaugsmą, sveikatą (= laimės, džiaugsmo, sveikatos)? Aš linkiu jums gerą gyvenimą, amžiną jaunystę (= gero gyvenimo, amžinos jaunystės).

(= Ko) tu nori? Ar nori blyną (= blyno)?

Mes reikalaujam teisybę (= teisybės). Jie turi teisę pareikalauti pasą (= paso). Nutarta reikalauti didesnę algą (= didesnės algos). Jie pareikalavo keleivį (= iš keleivio) pinigų. Susirinkusieji reikalavo atsistatydinti vyriausybę (= vyriausybės atsistatydinimo; kad vyriausybė atsistatydintų). JAV reikalauja Iraką vykdyti susitarimus (= kad Irakas vykdytų susitarimus). Policija pareikalavo eiseną išsiskirstyti (= kad eisena išsiskirstytų; liepė eisenai išsiskirstyti).

Kas teisėjaus šias rungtynes (= šioms rungtynėms, šiose rungtynėse)? Teisėjauti varžybas (= varžyboms, varžybose) pavesta mūsų svečiui.

Nereikia mane (= manęs) vengti. Ar tu vargą (= vargo) išvengsi?

Vietoj negalininkinių sangrąžinių veiksmažodžių nevartotini galininkiniai, paprastai nesangrąžiniai veiksmažodžiai su rusų kalbos pavyzdžiu priplaktu įvardžiu save: Čia jis parodo save (= pasirodo), koks esąs. Ji gerai save užsirekomendavo (= gerai užsirekomendavo, pasirodė). Apgobk save (= Apsigobk) skara.

Iš specifinių objekto galininko atmainų minėtinas lietuvių kalbai įprastas, labai senoviškas, iš indoeuropiečių prokalbės paveldėtas dvejybinis galininkas. Jį sudaro objekto galininkas, sakinyje einantis papildiniu, ir su juo suderintas būdvardžio ar kito kokio būdvardiškojo žodžio galininkas, plg. Tėvą mes radome sveiką; radome sergantį; radome vieną; radome kitokį. Šis būdvardiškasis galininkas – tai ne daiktavardžio galininko derinamasis pažyminys, kaip būtų sakinyje Mes radome sveiką tėvą, o tarininis pažyminys, nes šliejasi prie veiksmažodžio (tarinio), tarsi papildo jį. Tarininis pažyminys yra antrasis dvejybinio linksnio dėmuo, su daiktavardžiu susijęs būtino derinimo ryšiu: Tėvą radome sveiką arba Padaryk mane laimingą negalima pakeisti rusų kalbos pavyzdžiu Tėvą radome sveiku arba Padaryk mane laimingu, nes dingtų derinimas ir būtų aiškios klaidos.

Dvejybinio galininko būdvardiškieji dėmenys dažniausiai šliejasi prie veiksmažodžių daryti, padaryti (a.), rasti, atrasti (b.), matyti, regėti (c.) ir kitokių (d.):

a. Kas mūsų gyvenimą daro prasmingą? Žmonių ryžtas tautą padarė laisvą. Tėvas manė padarysiąs vaiką mokytą;

b. Tėvai vaikelį rado sveiką ir gyvą. Atradau skrynelę nepaliestą. Radau dar miegantį (vietoj dalyvio čia taisyklingas yra ir padalyvis: Radau jį dar miegant, bet dvejybinio linksnio tada nebelieka);

c. Norime matyti savo miestą gražų. Buvau pripratęs regėti visuomet linksmą. Pamačiau seserį pareinančią (arba pareinant);

d. Neramu palikti vaikus namie vienus. Kodėl palikot duris atdaras? išvedė suimtą. Kaip galima laikyti šunį palaidą? Aš dar atsimenu jį kitokį linksmą, jauną. Pateikite leidimą atverstą.

Kai galininkinis sakinio veiksmažodis gauna neiginį, dvejybinis galininkas virsta dvejybiniu kilmininku, plg. Padaryk mane laimingą Nepadaryk manęs nelaimingo, nelaimingos. rado gyvą Jo neberado gyvo. Čia netinka pietvakarių lietuvių pasakymai su galininku: Nepadaryk mane nelaimingą. Jį neberado gyvą. O vietoj dvejybinio kilmininko antrojo dėmens pavartotas įnagininkas (Nepadaryk manęs nelaimingu, nelaiminga. Jo neberado gyvu) yra aiški klaida.

Galininkas netinka vietoj dalies (neapibrėžto kiekio) kilmininko (žr. Kilmininkas): Visi mes darome klaidas (= klaidų, nes ne visas įmanomas klaidas darome). Reikalinga sekretorė, mokanti užsienio kalbas (= kalbų; juk ne visas užsienio kalbas ji turi mokėti – tik svarbiąsias). Dėkojame asmenims, paaukojusiems šalpos fondui pinigus (= pinigų, nes tikriausiai ne visus savo pinigus paaukojo). Karštą vandenį (= Karšto vandens) turime kartą per savaitę (bet toleruotina Šis namas turi tik šaltą vandenį, o anas – šaltą ir karštą, nes čia pabrėžiama pastovi visuma). Pasiekėme naujus laimėjimus (= naujų laimėjimų). Mokiniai gavo dovanas (= dovanų). Mes gauname prašymus (= prašymų) į tai atsižvelgti. Raskime galimybes (= galimybių) žmogui padėti. Daug kas dabar patiria sunkumus (= sunkumų). Senutė tautosakininkams padainavo dainas, pasekė pasakas (= padainavo dainų, pasekė pasakų; bet būtų gerai dainavo dainas, sekė pasakas). Ypač įkyri ir dažna reportažų, straipsnių klaida Prie paminklo padėjo gėles arba buvo padėtos gėlės (= padėjo gėlių; buvo padėta gėlių, nes ne visos pasaulio ar šalies gėlės padėtos, o pačios gėlės prieš tai nebuvo pristatytos, aptartos).

Galininkas netinka su neiginį gavusiais galininkiniais veiksmažodžiais. Čia būtinas neiginio kilmininkas: Neraikyk duoną (= duonos). Nedarinėk duris (= durų)! Nelaužyk medelius (= medelių). Prašom vandenį (= vandens) nelaistyti. Kodėl neužsisakėte mūsų žurnalą (= žurnalo)? Nebelinguoja raudonus žiedus (= raudonų žiedų) bijūnas. Šiuos užrašus (= Šių užrašų) nevadinčiau reportažu. Sportininkas nesuvaldė kamuolį (= kamuolio). Ateitis mane (= manęs) negąsdina. Visa tai negalėjo nesukelti (du neiginiai!) nepasitenkinimą (= nepasitenkinimo). Žaviuosi tais, kuriuos (= kurių) nepalaužia gyvenimo audros. Jus (= Jūsų) niekas daugiau nepalies.

Neiginio galininką pavartoja tik lietuviai, gyvenantys arčiau buvusios Prūsijos sienos, kur galėjo paveikti neiginio kilmininko neturinti vokiečių kalba, plg. K. Donelaičio: nemušk be reikalo kuiną; tave dar niekados nenutvėrė ir pan.

Daugelis lietuvių tarmių, taip pat bendrinė kalba neiginio kilmininką vartoja ir tada, kai teigiama galininkinė bendratis yra susijusi su neigiamu veiksmažodžiu, plg. Nedirbu darbo ir Nenoriu, negaliu, nemėgstu, nemoku dirbti to darbo. Nerašyk čia nosinės ir Čia negalima, nereikia rašyti nosinės. Tačiau, kai linksnis labai akcentuojamas, keliamas į priekį arba kai norima išvengti kelių kilmininkų susigrūdimo, čia neretai pasakomas galininkas, todėl jis toleruojamas, nebetaisomas ir daug kur galima dvejopa raiška, pvz.: Karvę (plg. Karvės) ar negalėjai pagirdyti? Jie nebeturėjo jėgų atlaikyti priešo spaudimą (plg. spaudimo). Kas gali neleisti vyriausybei vykdyti jos šventą priedermę (plg. šventos priedermės). Ilgiau kęsti skausmą (plg. skausmo) nebegalėjau. Aš nė už ką nebūčiau sutikęs parduoti savo šuniuką (plg. savo šuniuko). Vis dėlto kilmininkas čia šiek tiek teiktinesnis.

Galininkas su bendratimi nevartotinas tikslui reikšti vietoj norminio tikslo kilmininko su bendratimi. Tikslo kilmininko reikia su slinkties veiksmažodžiais vykti, eiti, bėgti, važiuoti, joti, plaukti, skristi… (a.) ir su siekimo veiksmažodžiais rinktis ar susirinkti, siųsti, varyti, sėsti, stoti, šokti, pulti… (b.). Su jais pavartotas galininkas su bendratimi yra įtrauktas į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą:

a. Jis vyks į užsienį skaityti paskaitas (= paskaitų; įprasčiau paskaitų skaityti, nes gyvojoje kalboje bendratis paprastai būna po tikslo kilmininko). Atidaryti parodą (= Parodos atidaryti) atvyko pats ministras. Eik gyvulius (= gyvulių) girdyti. Išėjo linus (= linų) rauti. Lėksiu pašaukti vaiką (= vaiko). Duktė išbėgo karvę (= karvės) melžti. Važiuosiu atsiimti dokumentus (= dokumentų). Karžygiai jojo tėvynę (= tėvynės) ginti. Išplaukė Nemunu pasroviui užkirsti priešams vandens kelią (= kelio). Turistai atskrido Vilnių (= Vilniaus) pamatyti. Mokslininkai grįžo į tas vietas pasiimti likusius radinius (= likusių radinių). Per Vėlines skubame prie artimųjų kapų padėti gėles (= gėlių), uždegti žvakutes (= žvakučių);

b. Rinkomės draugą (= draugo) pasveikinti. Visuomenė susirinko paminėti Nepriklausomybės dieną (= dienos; geriau Nepriklausomybės dienos paminėti). Aš juos siunčiu arklius (= arklių) parduoti. Varau vaikus daržus (= daržų) ravėti. Pasitarę jie sėdo rašyti raportą (= raporto). Visi stosim ginti laisvę (= laisvės), jis pirmiausia šoko gelbėti žirgą (= žirgo). Pulsim šieną (= šieno) vežti.

Galininką su bendratimi vietoj tikslo kilmininko su bendratimi pavartoja tik pietų ir pietvakarių Lietuvos tarmės, plg. K. Donelaičio valgį sau sužvejot <…> nulėkė greitai arba V. Krėvės nubėgo aplankyti ligonį, bet taip greičiausiai yra dėl kitų kalbų poveikio. Kai kurie iš pietų Lietuvos kilę kalbininkai jau užsimena, kad šią normą gal reikėtų švelninti, bet irgi iš ten kilęs J. Jablonskis taip nemanė ir tikslo galininką su bendratimi griežtai taisė, pvz.: Vokiečiai atvyko kunigaikštį (= kunigaikščio) pasveikinti.

Didžioji Lietuvos tarmių dalis ir beveik visi dabartiniai rašytojai vartoja tik tikslo kilmininką su bendratimi, todėl reikėtų jį išlaikyti, nedaryti sumaišties ir galininko neįsileisti (žiniasklaidoje, deja, jis neretas). Galininkas čia plinta dėl to, kad daug kam atrodo, jog sakyti Kaimynas atėjo kirvį pasiskolinti lyg ir logiškiau, nes klausimas tikriausiai keltinas iš pasiskolinti ką?- kirvį. Iš tikrųjų ši bendratis nėra galininkinė – ji pritapusi prie tikslo kilmininko, abu šie žodžiai eina sudėtine tikslo aplinkybe, ir klausimas turi būti keliamas tik iš Kaimynas atėjo ko? su kokiu tikslu? kirvio pasiskolinti. Kad nevartotina kirvį pasiskolinti rodo dar tai, jog sutrumpintai sakoma tik Kaimynas atėjo kirvio, o ne Kaimynas atėjo kirvį.

Galininkas su bendratimi nevartotinas paskirčiai reikšti, nes tam reikalui įprastesnis naudininkas su bendratimi (žr. Naudininkas): Čia yra ir dulkių siurblys valyti automobilį (= automobiliui); įprastinė žodžių tvarka automobiliui valyti). Mūsų sandėliuose netrūksta vaistų gydyti juodligę (= juodligei gydyti). Tiek audeklo užtektų apjuosti mūsų planetą (= mūsų planetai apjuosti). Įmonei stinga pinigų pirkti mazutą (= mazutui pirkti). Gali pritrūkti vaistų ligonius (= ligoniams) gydyti. Išlaikyti oro uostą (= Oro uostui išlaikyti) reikia daug lėšų. Studentams reikalingos patalpos organizuoti renginius (= rengimams organizuoti). Dirbti žemę (= Žemei dirbti) būtina technika. Kas daroma alkoholizmą (= alkoholizmui) įveikti? Ši rūgštis vartojama gaminti kai kuriuos tepalus ir skysčius (= kai kuriems tepalams ir skysčiams gaminti; gaminant kai kuriuos tepalus ir skysčius). Sudaryta darbo grupė peržiūrėti visus siūlymus (= visiems siūlymams peržiūrėti; ir jai pavesta peržiūrėti visus siūlymus). Katalogai skiriami informuoti skaitytojus (= skaitytojams informuoti). Ši laida skirta apžvelgti svarbiausius sporto įvykius (= skirta svarbiausiems sporto įvykiams apžvelgti, geriau tiesiog skirta svarbiausiems sporto įvykiams). Tai buvo patalpa, skirta saugoti materialines vertybes (taisant čia geriau glaudinti ir numanomus žodžius praleisti: arba – patalpa materialinėms vertybėms saugoti, arba patalpa, skirta materialinėms vertybėms). Jis parašė odę, skirtą valdovą (= valdovui) pagerbti (užtektų: odę valdovui pagerbti; odę, skirtą valdovui).

Galininkas su bendratimi vietoj norminio paskirties naudininko su bendratimi plinta iš pietvakarių ir pietų lietuvių tarmių, kur (tikriausiai dėl kitų kalbų įtakos) toks galininkas vartojamas, plg. I. Simonaitytės: Kad būtų pinigų prisipirkti aną pievą (plg. anai pievai prisipirkti). Dar labiau jis plinta dėl to, kad neturintiesiems tarmės atrodo, jog klausimą čia reikia kelti iš bendraties ir todėl esą logiškiau Pirkau mielių kepti pyragus – kepti ką? Iš tiesų klausimas čia keltinas Pirkau mielių kam? kuriam reikalui? pyragams kepti, ir abu šie žodžiai eina sudėtine aplinkybe. Juk sutrumpintai sakoma tik Pirkau mielių pyragams ir niekas nepasakytų Pirkau mielių pyragus. Paskirties naudininką su bendratimi išlaikė daugelis lietuvių kalbos tarmių, jį vartoja beveik visi dabartiniai rašytojai. Paskirties naudininką su bendratimi teikė, o besiveržiantį čia galininką taisė J. Jablonskis, beje, siūlęs bendratį kelti į galą, kad ji nepaveiktų linksnio, plg. jo taisymą: Nusipirko lentų apmušti sienas (= sienoms apmušti).

Galininkas kartais reiškia laiką – parodo, kada, kuriuo metu arba kiek ilgai, kaip dažnai vyksta veiksmas. Galima skirti veiksmo tarpo (a.), veiksmo trukmės (b.) ir veiksmo dažnio (c.) galininkus. Beveik visi jie prireikus gali būti nusakyti ir kitaip, nes apstu sinoniminės raiškos:

a. Pavasarį (gyviau negu Pavasario metu) pražysta sodai. Žiemą brolis, vasarą molis. Antradienį man egzaminas. Išeina rytą (įmanoma ir ryte, bet su pažyminiu tik ankstų rytą, ne anksčiame ryte), grįžta vakare (su pažyminiu vėlų, vėlyvą vakarą, ne vėlyvame vakare). Šią savaitę bus daug darbo. Vidurnaktį (plg. vidurnakčiu, vidurnaktyje) pasigirdo triukšmas. Susitiksime liepą arba rugpjūtį (galima ir liepoj(e) arba rugpjūtyj(e), bet oficialiesiems stiliams labiausiai tinka liepos arba rugpjūčio mėnesį).

Dėl aiškumo laiko tarpo galininkas kartais keistinas prielinksnio per konstrukcija ar kitaip: Aš praėjusį konkursą (per praėjusį konkursą, praėjusiame konkurse) užėmiau ketvirtą vietą. Vaikas kalbėti išmoksta pirmuosius metus (per pirmuosius metus, pirmaisiais metais). Pastaruosius mėnesius (- Per pastaruosius mėnesius, pastaraisiais mėnesiais) infliacija kiek sumažėjo. Tai trečias gaisras pastarąsias savaites (- per pastarąsias savaites, pastarosiomis savaitėmis). Elniukas elnės balsą įsimena pirmąsias gyvenimo valandas (- per pirmąsias gyvenimo valandas, pirmosiomis gyvenimo valandomis). Šį momentą (- Šiuo momentu, dabar) tokios prekės neturim. Pokarį (- Pokariu, pokario metais) jie atvyko į Lietuvą. Jis rašė šią satyrinę komediją septintąjį dešimtmetį (jei ne visą dešimtmetį rašė, o tik vienu jo tarpu, tai aiškiau septintajame dešimtmetyje). Ji trečiąjį dešimtmetį (trečią dešimtmetį iš eilės ar trečiajame dešimtmetyje?) vadovavo moterų partijai;

b. Amžių gyveni, amžių mokais. Jojau dieną, jojau naktį. Laukei pusvalandį, tai palauk dar minutę. Jau antrą savaitę (plg. Antra savaitė) sergu. Penktus metus (plg. Penkti metai) čia gyvename. Visą dieną (plg. Per visą dieną) lyja. Ištisas vasaras (plg. Per ištisas vasaras, ištisomis vasaromis) vaikai ganydavo. Dieną naktį (plg. Per dieną naktį, dienomis naktimis) dirbu. Visą gyvenimą (plg. Per visą gyvenimą) teko vargti.

Jau aptariant naudininką minėta, kad galima sakyti išėjau valandėlę ir išėjau valandėlei, išvažiavo kelias dienas ir išvažiavo kelioms dienoms;

c. Kas rytą (plg. Kas rytas) saulė teka, kas vakarą (plg. kas vakaras) leidžiasi. Kas penktadienį (plg. Kas penktadienis) tėvas važiuodavo į turgų. Kiekvieną sekmadienį (plg. Kiekvienas sekmadienis; dar įprasčiau – Kas sekmadienį, kas sekmadienis) būdavo šokiai.

Kartais galininkas atsako į klausimą kiek? ir reiškia veiksmo ar būsenos kiekį: Ten galėčiau uždirbti tūkstantį. Bankai prarado milijonus. Morkos svėrė visą toną. Vaikas baigia septintus metus. Vos nuvažiavom kilometrą, prapliupo lyti. Pasitrauk dar žingsnelį. Du kartus gimsta, vieną kartą miršta. Jau trečią sykį mane išgąsdinai.

Kiekio sąvoką nusakantis daiktavardžių galininkas, reikšdamas objektą, kartu reiškia kiekį: Karpis sveria kilogramą. Gavau šimtą litų. Pasitrauk žingsniuką.

Nepamirština, kad su neiginį gavusiais galininkiniais veiksmažodžiais trukmės ir kiekio galininkas turi virsti kilmininku: Ten nė valandą (= nė valandos) nesugaišome. Nė minutę (= Nė minutės) nedelsiu. Neduosiu nė centą (= nė cento). Aš nuo tavęs nė žingsnį (= nė žingsnio) nesitrauksiu.

Su galininkinių veiksmažodžių neveikiamojo dalyvio bevarde gimine laiko ir kiekio galininkas turi virsti vardininku: plg. Kelis mėnesius ten praleidau – Keli mėnesiai mano ten praleista. Sirgo 28 darbo dienas – sirgta 28 darbo dienos. Pavogė kilogramą dešros – Pavogta kilogramas dešros.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *