Sangrąža

      Sangrąžiniais vadinami žodžiai, su kuriais yra vartojama sangrąžos dalelė -si; -is, -s. Sangrąžiniai esti veiksmažodžiai ar jų formos ir iš veiksmažodžio padaryti daiktavardžiai.

1. Sangrąžinė forma rodo, kad veiksmą sau ar su savimi atlieka pats veikėjas, taip pat reiškia dviejų veikėjų tarpusavio veiksmą.

graužiasi, įsisuka, perkasi, prausiasi;

apsiprausimas, atsiprašymas, nusiteikimas;

erzinosi, ginčijasi, mėtosi, pešasi;

išsiskyrimas, pasimatymas, susišaudymas.

2. Yra sangrąžinių žodžių, kurie nei sau taikomo, nei tarpusavio veiksmo nereiškia. Jie be sangrąžos dalelės iš viso nevartojami: džiaugiasi, juokiasi, rąžosi, šaiposi.

3. Žodžiai be priešdėlių sangrąžos dalelę -si, -s turi po galūnės. Sangrąžos dalelė nėra galūnės pabaiga (galūnė yra prieš -si, -s). Bendratyje -s eina po priesagos-formanto -ti. Sangrąžos dalelė -si nekaitoma ir neturi nosinės, nes i – trumpoji balsė: klaupiasi, niaukiasi, šypsosi; autis, praustis, rūpintis.

4. Priešdėliniai žodžiai sangrąžos dalelę -si turi po vieno ar kelių priešdėlių prieš šaknį: išsiskyrimas, nesusimąstė, pasivažinėjimas, neprasitarė.

Nevartojame

1. Sangrąžinė žodžio forma nevartojama kartu su įvardžio savęs formomis.

Prisirašiau sau (= prisirašiau) visą sąsiuvinį įdomių aforizmų.

Ji prisistatė save (= prisistatė) kaip komandos dalyvę (= dalyvė).

2. Sangrąžinių formų negalima vartoti vietoj neveikiamosios rūšies dalyvių savaimine rezultatine reikšme.

Paveikslas maloniai žiūrisi (= žiūrimas).

Jaunoji poetė jau žurnaluose spausdinasi (= Jaunosios poetės eilėraščiai jau spausdinami žurnaluose).

Kaip rašosi (= rašomas) šis žodis?

3. Sangrąžinės veiksmažodžio formos nevartotinos savaiminio veiksmo reikšme.

Čia parsiduoda (= parduodamos) knygos.

Valia ugdosi veikloje (= Valią ugdo veikla).

4. Negalima vartoti sangrąžinės formos žodžių, kai sangrąža jiems nebūdinga ar kai ji iš viso šiuose žodžiuose negalima.

Biblioteka randasi (= yra) miesto centre.

Taip gaunasi (= išeina, susidaro) penkiaženklis skaičius.

Šie žodžiai asmenuojasi (= asmenuojami), o anie linksniuojasi (= linksniuojami).

Kaip kaitosi (= kaitomi) dalyviai?

5. Priešdėlinių sangrąžinių formų negalima vartoti su dalele -s žodžio gale; -si- turi būti tarp priešdėlio ir šaknies: nesukas (= nesisuka), negailėsis (= nesigailės), nevėluokis (= nesivėluok).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *