Bendratis

      Bendratis yra nekaitoma veiksmažodžio forma, kurios nevaržo nei asmens, nei skaičiaus, nei laiko, nei nuosakos kategorija.

1. Bendratis paprastai vartojama reikšti sakinio dalims: veiksniui, suvestiniam ir mišriajam tariniui, nederinamajam pažyminiui, tikslo aplinkybei.

Delsti neišmintinga ir pavojinga.

Koridoriuje pradėjo mušti laikrodis.

Tu privalėjai būti atidesnis.

Gatvėje suskambėjo trimitas rikiuotis.

Išsiruošė žmogus į pievų šienauti.

2. Bendratį vartojame vietoje kurio nors laiko.

Pasigavo ožką, pasikabino – gyvai skūrą lupt (lupa).

O pikti liežuviai tuojau šaipytis, juoktis.

3. Bendratį galime vartoti vietoje tariamosios ir liepiamosios nuosakos.

Jeigu turėčiau jums kokią priklastį padaryti, verčiau gyvas į peklą įšokti!

Užmušti arkliavagį!

Laimingai sugrįžti!

Sudeginti! Tą knygą sudeginti!

4. Dažnai bendratį vartojame kaip būdinį.

Daržinės visuomet grūste užgrūstos, tvartuose tiek gyvulių, kiek jam niekados nė sapnuoti (sapnuote) nesisapnavo…

5. Tikslo aplinkybei reikšti nevartotinas daiktavardžio naudininkas, – reikia bendraties.

Koridoriuje turi stovėti indai su vandeniu gėrimui (= gerti, atsigerti).

6. Bendratis klaidingai vartojama:

a) su jungtuku jei(gu) sąlygai reikšti:

Jeigu kalbėti (= Jeigu kalbėsime, kalbėtume; Kalbant) tiksliau, sugaištas ištisas mėnuo.

Ši sesija labai ilga, jeigu lyginti (= jeigu lyginsime, palyginti) su ankstesnėmis.

b) su jungtuku kad tikslui reikšti:

Visą savaitę dirbsime, kad suskaičiuoti (= kad suskaičiuotume, norėdami suskaičiuoti) padarytus nuostolius.

Susirinkome, kad pasidalyti (= pasidalyti, kad pasidalytume) patirtimi.

Tam, kad surasti nusikaltėlius (= Tam, kad būtų surasti nusikaltėliai), reikia papildomų duomenų.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *