Skaičius

      Skaičiais kaitomi daiktavardžiai, kurie reiškia įmanomus suskaičiuoti dalykus. Yra daiktavardžių, reiškiančių nesuskaičiuojamus dalykus (cukrus, kantrybė, švelnumas). Skaičiais nekaitomi daiktavardžiai esti dvejopi: vienaskaitiniai ir daugiskaitiniai.

1. Vienaskaitinių daiktavardžių vartojame paprastai tik vienaskaitos linksnius. Jie reiškia ypatybių, kai kurių veiksmų, reiškinių (ištvermė, kantrybė, laimė, šiurkštumas), maisto produktų (cukrus, duona, grietinė, pienas, sviestas), geografinių objektų (Atlantas, Tauragė, Lietuva) pavadinimus.

Turėk kantrybės (ne kantrybių).

Gardus šios pieninės visų rūšių sviestas (ne gardūs… sviestai).

2. Vienaskaitiniai daiktavardžiai nevartotini daugiskaitos forma, net jei kalbama apie kelis objektus.

Iki rugpjūčio pradžios reikia baigti mokyklų remontus (= remontą), sutvarkyti aplinkas (= aplinką).

3. Vienaskaitiniai daiktavardžiai nevartotini daugiskaitos forma, nors daugiskaita gali būti linksniuojama.

Tai kelia žmonių pasipiktinimus (= pasipiktinimą).

Išnyko tarp žmonių išnaudojimai (= išnaudojimas), vargai, nelaimės ir nelygybės (= nelygybė).

4. Stilistiniais sumetimais siekdami kalbos gyvumo, vienaskaitinį daiktavardį vartojame ir daugiskaitos forma.

Devyni prakaitai išpylė.

Stalą mėsomis nukrovė.

Tai gilumai vandenėlio!

5. Vartokime daiktavardžio vienaskaitą, kalbėdami apie profesiją, amatą, specialybę, verslą.

Mokytojų (= Mokytojo) profesija yra garbinga.

Jis išmoko mūrininkų (= mūrininko) amato.

6. Daugiskaitiniai daiktavardžiai vartojami tik daugiskaita. Tai maisto produktų (mielės, miltai, lašiniai, taukai), atliekų (pamazgos, pelenai, sąšlavos), geografinių objektų ir kitokie pavadinimai (Druskininkai, Šiauliai, Didieji Grįžulo Ratai).

Nupirk kilogramą miltų (ne milto).

Gražus kurortas – Druskininkai (ne Druskininkas).

7. Stilistiniais sumetimais daugiskaitinius daiktavardžius, turinčius vienaskaitą, galime vartoti vienaskaitos forma.

Kamaroje nebeliko nei milto, nei lašinio, nei tauko.

Pabarstyk peleno – geriau augs.

8. Vartokime daiktavardžio daugiskaitą, kalbėdami apie daugelį vienos rūšies objektų apimančius renginius, vienos kurios rūšies augalų arba gyvūnų visumą.

Šiauliuose įvyko plakato (= plakatų) paroda.

Ar jau pjauna dobilą (= dobilus)?

9. Nemažai esti tokių daugiskaitinių daiktavardžių, kurie reiškia skaičiuojamus dalykus, bet vienaskaitos linksnių iš viso neturi. Tai kai kurių daiktų, drabužių, švenčių ir kitokie pavadinimai.

akiniai, durys, grindys, lubos, rogės, vartai, žirklės;

baltiniai, kelnės, marškinėliai;

atostogos, įkurtuvės, kautynės, krikštynos, laidotuvės, metai, vestuvės.

10. Su daugiskaitiniais daiktavardžiais, neturinčiais vienaskaitos linksnių, vartojame tik dauginius skaitvardžius bei įvardžius su priesagomis-en, -eji (dveji, treji, ketveri, penkeri, devyneri; keleri, kelerios).

dveji akiniai, dvejos durys, dveji metai;

treji marškiniai, ketverios rogės, penkerios kelnės;

dvejos atostogos, šešeri marškiniai, septyneri metai.

11. Skaitvardžio vienas, -a gali būti vartojama ir kiekinė, ir dauginė forma: vienerios (vienos) įkurtuvės, vienerios (vienos) lubos, vieneri (vieni) metai, vienerios (vienos) rogės, vieneri (vieni) vartai, vienerios (vienos) vestuvės.

12. Negalima su daugiskaitiniais daiktavardžiais, neturinčiais vienaskaitos linksnių, vartoti kiekinių pagrindinių skaitvardžių ir juos pavaduojančių įvardžių.

Tau jau devyni (= devyneri) metai.

Kelių (= Kelerių) metų šis žirgas?

Paduok abidvi (= abejas) žirkles.

Suvirtome į tris (= trejas) roges ir skriejame su vėjeliu!

13. Daugiskaitiniai daiktavardžiai nevartotini bendrinėje kalboje vienaskaitos forma. Tai – tarmybė, būdinga dzūkams.

Važiuoju į vestuvę (= vestuves).

14. Kai kuriose lietuvių kalbos tarmėse vartojama dviskaita. Jos formų yra ir grožinės literatūros kūriniuose. Dviskaita vartojama, kai kalbama apie du tos pačios rūšies daiktus arba veiksmą atlieka du veikėjai.

Du jaunuoju bernužėliu pro likimą ėjo.

O dvi marti… plūdo viena antrą.

Nežinova, kas tat gali būti…

Apėjusiu ežiomis rugių ir vasarojaus lauką, prisiartinova prie miško.

15. Linksniuodami kiekinius samplaikinius sudėtinius skaitvardžius, turime kaityti visus žodžius.

V. tūkstantis penki šimtai šeši,

K. tūkstančio penkių šimtų šešių,

N. tūkstančiui penkiems šimtams šešiems…

16. Linksniuodami kelintinius samplaikinius sudėtinius skaitvardžius, kaitome tik paskutinį žodį – kelintinį skaitvardį.

tūkstantis septyni šimtai devintas,

tūkstantis septyni šimtai devinto,

tūkstantis septyni šimtai devintam…

17. Stilistinio efekto siekiant, vienaskaita vartojama vietoj daugiskaitos.

Už stalelio sėdėdamas, pentinėliu skambindamas, mergeles viliojau.

Kai kam gal atklysdavo į ausį ploni, panašūs į dainą šūviai…

18. Siekdami stilistinio efekto, daugiskaitą vartojame vietoj vienaskaitos.

Pasitaikė gražūs oreliai.

Į jūros gelmes nugrimsiu, sūriais vandenais apsiklosiu…

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *