Giminė

      1. Daiktavardžiai giminėmis nekaitomi. Jie esti tik vienos kurios giminės – vyriškosios ar moteriškosios. Yra daiktavardžių, kurių abiejų giminių formos nesiskiria. Tai bendrosios giminės daiktavardžiai. Juos vartojame, norėdami neigiamai apibūdinti asmenį: akiplėša, kerėpla, naktibalda, padauža, strakalas, tarškynė, vėpla.

2. Giminėmis kaitomi būdvardžiai ir dalyviai, kai kurie skaitvardžiai bei įvardžiai. Jie gali būti vyriškosios, moteriškosios ir bevardės giminės.

liūdnas, liūdna, liūdna;

smagus, smagi, smagu;

sakomas, sakoma, įsakoma;

žiūrėtas, žiūrėta, žiūrėta.

3. Bevardę giminę vartojame, kai norime nusakyti nuo daikto atsietą ypatybę, būseną.

Lauke vėsu. Ten gera ilsėtis.

Ko man taip ilgu, ko man taip liūdna?

Visa tai girdėta jau daug kartų.

Pelenės vikrios būta.

4. Dokumentuose, kur rašomos asmens pareigos ir pavardė, pareigų pavadinimas turi būti suderintas gimine su pavarde.

direktorė Mačernienė, seniūnas Gintalas;

sekretorė Jakutytė, vedėja Žemaitienė.

5. Nevartokime vyriškosios giminės daiktavardžių moterų profesijoms, titulams, laipsniams žymėti.

architektas (= architektė) Petraitienė;

sekretorius (= sekretorė) Jakštaitė;

direktorius (= direktorė) Mačernienė;

profesorius (= profesorė) Lašienė.

6. Nevartokime vyriškosios giminės daiktavardžio ten, kur reikia moteriškosios giminės daiktavardžio.

Skaitytojas jaudinasi dėl Žemaitės ,,Marčios“ pagrindinio herojaus (= pagrindinės herojės) Katrės likimo.

7. Nurodydami datą, prie nepasakyto ar neparašyto daiktavardžio diena vartokime moteriškosios giminės kelintinius skaitvardžius bei įvardžius.

Susitikime liepos penktą.

Šiandien rugpjūčio septyniolikta(-oji).

Kelinta šiandien mėnesio diena?

8. Didžiausia klaida nusakant datą yra vyriškosios giminės skaitvardžio arba įvardžio vartojimas.

Atvažiuok sausio dešimto (= dešimtą).

Ar negirdėjai, kelinto (= kelintą) bus alga?

9. Įvairiais stilistiniais sumetimais vyriškoji giminė vartojama vietoj moteriškosios.

Štai atnešiau tau žiedą su rūtais…

Ir mūsų vargšelis panelė kapo nuo dėmėtosios šiltinės atidavė ponui Dievui dūšelę.

Tik, Astuliuk, prašau, būk pasiruošusi.

10. Stilistiniais sumetimais moteriškoji giminė grožinėje literatūroje ir žemaičių tarmėje vartojama vietoj vyriškosios.

Veržias į pasaulį vien platų, kur audros ir viesulos ūžia.

,,Palangos Juzė“, ,,Guvus Vincė“.

Motinėle, štai sūnus mano Kazelė…

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *