Stiliaus svarba

      Sakytinės ir rašytinės kalbos sakiniai gali būti daugmaž taisyklingi, be aiškesnių klaidų, bet kalbos kultūra vis tiek nebus gera, jeigu nekreipsime dėmesio į stiliaus reikalavimus. Visi žinome, kaip vargina tekstas, parašytas sunkaus, suvelto stiliaus sakiniais. Tokių sakinių randame ne viename spaudos leidinyje ar nepakankamai suredaguotoje knygoje, dar daugiau – neredaguotuose raštuose. Sakytinėje kalboje, ypač oficialiai kalbėdamas, kai kas irgi prabyla sunkiais nestilingais sakiniais.

Būdingiausi stiliaus trūkumai – nepakankamai aišku; nevisiškai tikslu; neglausta, išpūsta; negyva – trūksta paprastumo, grakštumo, grožio.

Aiškumas. Paprastai kalba būna neaiški dėl kelių priežasčių.

1. Sakiniui trūksta logikos. Tiesa, logika nėra stiliaus dalykas, bet yra mūsų mąstymo pagrindas. O kai skirstoma ne vienu pagrindu ar kitaip nusižengiama logikos reikalavimams, niekaip neįmanoma kalbėti apie gerą stilių bei kalbos kultūrą: Visas tris dienas vyks loterija, kiti smagumai, paslaugos (suplakti įvairūs dalykai; be to, smagumai ir paslaugos negali vykti). Suskirstykit kiškį, arklį, vištą, lokį, avį, lapę į žvėris ir naminius gyvulius (kodėl įrašyta višta – juk ji paukštis). Vaikams sunku sukurti eilėraštį ar kitą prozos kūrinėlį („kitą“ išmestina, nes eilėraštis nėra prozos kūrinys). Šventėje buvo panaudoti K. Čiukovskio, mokinių kūrybos posmai bei kitų rašytojų eilės (mokiniai dar nėra rašytojai, todėl reikėtų K. Čiukovskio bei kitų poetų eilės, mokinių kūrybos posmai). Žurnale aprašomi pieno pramonei nusipelnę žmonės, kitos įdomybės (nelogiškas gretinimas; tiktų: įvairios įdomybės). Užupyje rastas negyvas lavonas (lavonas visada negyvas; užtenka rastas lavonas). Audeklo likučius pirkau iš Italijos dizaineriams nebereikalingų atliekų (tai bent: nuo kada ką nors galima pirkti ne iš žmonių, o iš atliekų?!).

Antra vertus, kalbos negalima perdėtai logizuoti, nes daug kas būna aišku iš konteksto arba situacijos. Pavyzdžiui, be reikalo taisytume posakį dirbame kompiuteriais į dirbame su kompiuteriais, prie kompiuterių, nes atseit nesame kompiuteriais įsidarbinę, bet juk niekas taip ir nepagalvos, vadinasi, šalia kitokios raiškos čia tinka ir grynas įnagininkas. Niekuo dėti tokie perkeltinės reikšmės posakiai, kaip suvalgiau visą lėkštę, nes čia metonimija: tai kas buvo įpilta į lėkštę; arba skaitykit Biliūną – irgi metonimija: autorius vietoj kūrybos. Žinoma, galima pasišaipyti iš tam tikrų kuriozinių situacijų, pavyzdžiui: Pirkėjas parduotuvės žuvų skyriuje prašo pardavėją: Prašau nupjauti man galvą arba Klientas sako: Pasiūkite batus iš mano odos, bet kalbos ir net logikos klaidų čia nėra: visiems pakankamai aišku, kad bus pjaunama žuvies galva ir batai siuvami iš kliento jau nusipirktos odos.

2. Sakiniai parašyti neraštingai – juose trūksta reikalingų žodžių arba žodžių grupių (a.), o kartais nėra žodžių ir žodžių grupių gramatinio arba semantinio derinimo (b.):

a. Analizuojamas teisėjų darbas, aiškinamos klaidos, nurodomi gerai atlikę užduotis ir kiti klausiniai (= ir sprendžiami arba aptariami kiti klausimai). Reikia atsistoti nugara į stūmimą (gal į stūmimo pusę arba kryptį). Šokiuose ji susipažino su elegantišku ir geru vardu (= turinčiu gerą vardą, gerą reputaciją) septyniolikmečiu;

b. Dalyviui, apsirengusiam neatitinkančių (= neatitinkančia) reikalavimų apranga, dalyvauti varžybose draudžiama. Jau įvyko konferencija, kuri apibendrins (= apibendrino) patirtį. Pažiūrėkime į prieš tai jo užimamas (= užimtas, turėtas, eitas) pareigas. Knygelę kūrė 19 antrokų, besimokantys (= besimokančių) pagal šią metodiką. Mokinių sunkiausiai suvokiami patarlės (= sunkiausiai suvokiamos patarlės) ir priežodžiai (geriau Mokiniai sunkiausiai suvokia patarles ir priežodžius). Baigdamas noriu painformuoti visus kreiptis (= pasakyti, kad galima kreiptis arba visiems patariu kreiptis) į mūsų tarnybą.

Gali kilti klausimas, ar taip neraštingai ir net nelogiškai, tokiu suveltu stiliumi parašyti tekstai išvysta dienos šviesą. Deja, taip. Vilniaus laikraštis „Vakaro žinios“ eina nemažu tiražu, bet atsiverskime jo 2002 m. vasario 23 d. numerio 5 puslapį: „Jaunasis karalius gyveno Lietuvoje labai išlaidžiai, <>, kas savaitę virtuvei būdavo skerdžiamas didelis jautis, kiemui – 18 karvių (priešprieša virtuvei ir kiemui skaitytojui nesuprantama); 30 statinių alaus, 30 midaus (ar alus ir midus taip pat buvo skerdžiami – trūksta kažkokio veiksmažodžio); porų, salierų, tiek pat kopūstų, ropių ir druskos (kur tas kiekis nurodytas, kad „tiek pat“?), avižų 400 karčių (istorizmas kartis nepaaiškintas), neįskaitant prieskonių, vyno ir kt. (į ką neįskaitant?) <> Avižas, šieną ir kitą maistą (ar avižos, šienas – tai maistas, o ne pašaras?) valstiečiai vežė iš už 30, 40 ar 50 mylių, netekdami daug žmonių ir turto (kokių žmonių, kokio turto ir kaip kelionėje neteko valstiečiai?)…“ Nedidelė ištraukėlė, o rebusų rebusai!

3. Sakinyje yra dviprasmiškų žodžių, neaiškių pasakymų ir formuluočių, neapgalvotos, keičiančios mintį žodžių tvarkos: Ten neturi likti būtinosios tarnybos karių, todėl mes juos ir naikiname (ar tai reiškia žudome, sušaudome; o gal greičiau iškeliame, atleidžiame, keičiame profesionalais?). Vadovams reikia surengti pasitarimą (neaišku, ar vadovai šį pasitarimą rengs, organizuos, ar tik bus jo dalyviai. Pirmuoju atveju reikėtų Vadovai turi surengti pasitarimą, antruoju – Reikia surengti vadovų pasitarimą). Už prorektoriaus kelionę buvo sumokėta iš studentų surinktų pinigų (išeitų – pinigus tam reikalui surinko studentai. Bet juk buvo kitaip, todėl reikėjo rašyti Už prorektoriaus kelionę sumokėta pinigais, surinktais iš studentų arba Prorektorius keliavo studentų pinigais). Dažniausiai aukojantys mano (atrodytų, kad tie žmonės dažniausiai aukoja, bet iš tiesų jie dažniausiai mano, todėl žodžių tvarką būtina keisti: Aukojantys dažniausiai mano), kad tos lėšos bus skiriamos našlaičiams. Ieškokime naujų knygų propagavimo formų (ar knygos naujos, ar formos?; jei formos, tai reikėtų keisti įprastą žodžių tvarką: Ieškokime knygų propagavimo naujų formų). Varžybų dalyviai turi teisę kreiptis į teisėjus užsirašant svorius (kas užsirašo: teisėjai ar dalyviai, jei pastarieji, tai užsirašydami svorius). Šią komisiją sudaro kolegijos nariai (ar Į šią komisiją įeina kolegijos nariai, ar Šią komisiją parenka, suburia, skiria komisijos nariai?). Surandami aprašymų panašumai ir skirtumai, aptariama, kada ir kam jie naudojami (negi tie panašumai ar skirtumai; gal aprašymai?). Sagų gamyba nutraukta dėl polistirolo medžiagos (polistirolo, tiksliau – polistireno, pritrūko ar jis blogas?).

4. Sakinyje keli veiksmažodžiai valdo skirtingus linksnius ar prielinksnines konstrukcijas, bet nurodomas tik vieno veiksmažodžio valdomas linksnis, o reikėtų parodyti visų valdymą (daiktavardis nebekartojamas – jis keičiamas įvardžiu): Ieškokime ir puoselėkime jaunus talentus (= Ieškokime ko? – taigi: Ieškokime jaunų talentų ir juos puoselėkime, bet būtų gerai Raskime ir puoselėkime jaunus talentus, nes abu šio sakinio veiksmažodžiai valdo galininką). Reikia pakviesti ir pakalbėti su broliu (neaišku, ką pakviesti; jei brolį, tai: Reikia pakviesti brolį ir su juo pakalbėti). Vaikams padeda, moko, rūpinasi (= juos moko, jais rūpinasi) suaugusieji. Papasakokim ir pademonstruokim aparatą (= Papasakokim apie aparatą ir jį pademonstruokim). Mokinys žavisi ir labai mėgsta sportą (= žavisi sportu ir labai jį mėgsta). Mes ieškojome ir spėliojome praėjusius žvėris iš jų pėdų (= ieškojome pėdų ir spėliojome, kokių žvėrių eita). Kartais iš viso neaišku, koks žodis prie veiksmažodžio turėtų būti: Aktorė gamina pietus, draugauja (su kuo?) ir ruošia pamokas su savo sūnumis. Ji tvarkė (ką?) ir rūpinosi daržu.

5. Sakinyje yra nepaaiškintų svetimų kalbų posakių, kurių daug kas gali nesuprasti: Tai daro tarptautinis Fair Play komitetas (ką reiškia „Fair Play? Kas kita Tarptautinis kilnaus elgesio sporte arba šalia prirašius Tarptautinis kilnaus elgesio sporte („Fair Play“) komitetas). Dirbame pagal naują metodą Step by Step (= „Po truputį arba kitaip – būtina šalia ir išversti).

6. Sakinys nepakankamai aiškus ar bent būtina labai įtempti dėmesį, skaityti pakartotinai, kai vienas sakinio žodis per toli nukeliamas nuo kito, su juo susijusio: Jis ten prabuvo ilgą viešnagės, kuri labai užsitęsė prasidėjus liūtims ir pabjurus keliams, virtusiems dumblyne, laiką (ilgą ir laiką nereikėtų taip atitraukti, todėl sakinio pradžioje geriau daryti neįprastą žodžių tvarką – inversiją: Jis ten prabuvo ilgą laiką viešnagės, kuri labai užsitęsė; dar gyviau: Jis ten prabuvo ilgai, nes viešnagė labai užsitęsė prasidėjus liūtims ir pabjurus keliams, virtusiems dumblyne). Maloni staigmena žiūrovams buvo teatro, dirbusio nelengvomis sąlygomis, nes trūko patalpų repeticijoms ir dažnai keitėsi vadovai, spektaklis (geriau: Maloni staigmena žiūrovams buvo spektaklis teatro, dirbusio nelengvomis sąlygomis trūkstant patalpų ir dažnai keičiantis vadovams).

7. Sakinio mintį temdo įmantravimas, tuščiažodžiavimas, paprastų dalykų sakymas sudėtingai: Išnaudodama tuštesnį švenčių atžvilgiu laiką (gal laiką, neužimtą švenčių arba kai nėra švenčių, geriausia tarpušvenčių laiką), kalbu su vaikais apie duoną. Skaitmenų lyginimą kiekybiškai mokau (gal Kiekybiškai lyginti skaitmenis mokau) su kita priemone. Vertindama žiūriu, kaip piešinyje atsispindi pagrindinės minties atskleidimas (= kaip piešinyje atskleista pagrindinė mintis). Tai aktyviai veikia atsispiriamąją koją greitesniam ištiesimui (gal Tai labai padeda atsispiriamąją koją greičiau ištiesti). Stumkit rutulį akcentuojant pečių ir rankų darbą (= daugiau dirbdami pečiais ir rankomis). Užuot paprastai sakius Žmogus nebus gražus ir trumpiau gyvens, jei neprižiūrės odos, pasakoma net taip: Panašus apmirimas amžiaus trumpinimo ir grožio nustojimo atžvilgiu eina ir tuose organizmuose, kurių oda kasdien nevaloma, nemasažuojama. Įmantraujant kartais pasakoma tiesiog anekdotiškai: pvz.: Į sporto kompleksą buvo priimtos valytojos penkių pensininkių kiekyje (= valytojomis buvo priimtos penkios pensininkės).

Tikslumas. Kalbą netikslią arba nepakankamai tikslią dažniausiai daro šie dalykai:

1. Sinonimijos nejutimas – netiksliai, netaikliai parinktas žodis, t. y. ne tas žodis, kurio reikia: Tai didelio formato (= masto) varžybos (gyviau didelės varžybos). Varžybos dažnai nusprendžia (= nulemia, lemia) paauglio norą toliau lankyti treniruotes. Brangios (= Didelės) tokių įrenginių kainos. Per tokius mūsų renginius mokyklos salė inscenizuoja (= vaizduoja, atstoja) kaimo gryčią. Grybus reikia išmazgoti (= nuplauti) ir virti. Ilgai bendravome (= kalbėjomės) apie jo gyvenimą. Mes sportuojame (= žaidžiame) krepšinį.

Kartais tik netiksliai parenkamas priešdėlis ar šiaip žodžio forma (tai labiau atsitiktiniai atspalvių nejutimo, o ne sistemiški žodžių darybos dalykai): Vieną pagaliuką pridėjus prie kito (= uždėjus ant kito), gaunamas sudėties ženklas. Per žiemos atostogas suruošiau (= paruošiau, geriau parengiau, parašiau) scenarijų. Gerai ten, kur aukštas pragyvenimo (= gyvenimo) lygis (aukštas pragyvenimo lygis reiškia „sunku pragyventi; viskas brangu“).

Naujagimius apdegusi (= apdeginusi) akušerė labai gailisi. Galvosūkius keičiu (= kaitalioja) su kūrybinėmis užduotimis. Ne mažiau svarbu yra lavinti vaiko atmintį, nes ji žmonijos (= žmogaus) gyvenime turi neįkainuojamą (= neįkainojamą) vertybę (= vertę).

2. Antonimijos nejutimas – antonimais laikomi žodžiai, kurie iš tikrųjų tokie nėra: Iš dabarties berniukų ir mergaičių išaugs rytdienos jaunuoliai ir merginos (= vaikinai ir merginos ar bent jaunuoliai ir jaunuolės). Stiprios buvo ir merginų (= moterų), ir vyrų komandos. Vakaruose veikia homoseksualistų ir lesbiečių organizacijos (lesbietė irgi yra homoseksualios seksualinės orientacijos, todėl vartotina homoseksualistų ir homoseksualisčių arba, kaip ten įprasta, gėjų ir lesbiečių organizacijos).

3. Žodžio atspalvio nejutimas kuriant perkeltinės reikšmės ar šiaip savitesnius posakius: Laisvos aprangos stilius mokykloje yra viršijęs visus įgaliojimus (= peržengęs visas ribas). Gerai, kai šalia mokytojo yra nuoširdūs, pasitikėjimą ir dėkingumą nešantys (= pasitikėjimo ir dėkingumo kupini) tėvai. Dauguma žmonių dabar įsivėlę į materialinių vertybių sūkurį (= rūpinasi tik materialinėmis vertybėmis; sūkurys ir įsivelti nedera semantiškai.)

Glaustumas. Dažniausios nepakankamai glausto, išpūsto kalbėjimo priežastys yra šios:

1. Sakinyje yra nereikalingų, aiškiai praleistinų žodžių: Blogai, kai žmogus neturi savo nuosavos nuomonės (= savo nuomonės ar tiesiog nuomonės). Kalbamės su vaikais apie vilką, jo vietą liaudies tautosakoje (= tautosakoje; liaudies arba tautos kūryboje). Šitaip nusprendė žiuri komisija (= žiuri arba vertinimo komisija). Rutulio stūmikai turi būti aukšti, turėti didelį asmeninį svorį (= daug sverti, būti sunkūs). Naujagimio vaiko (geriau Naujagimio) raumenys silpni. Tai tikras faktas (faktas visada tikras, todėl Tai faktas).

2. Vartojami du ar daugiau žodžių, kur užtenka vieno: Sportininkams ne visada tinka didelės apimties (- dideli) krūviai. Varžybos vyks salės viduje (– salėje). Vaikai, kas surinksit didžiausią kiekį (– daugiausia) kaštonų? Tai greitėjančio charakterio (– greitėjantis) bėgimas. Nedidelių ir neintensyvių krūvių kaina (– Nedideliais ir neintensyviais krūviais) galima išugdyti krepšininko šoklumą. Turime mankštintis gimnastika (– gimnastikuoti). Tai įrodyta eksperimentiniu būdu (dar blogiau keliu) (– eksperimentais). Tokiu būdu (– Taip, šitaip) kyla darbo našumas.

3. Vietoj gryno veiksmažodžio sakomas dvižodis junginys – veiksmažodinis daiktavardis su pagalbiniu veiksmažodžiu būti (a.), atlikti (b.), vykti (c), vykdyti (d.), vesti (e.), daryti (f.), užsiiminėti (g.). Kur įmanoma, geriau tokių pagalbinių veiksmažodžių išvengti, o vesti čia yra apskritai nevartotinas:

a. Yra pasiūlymas (– Siūloma, siūlome) leisti kalbėti visiems posėdžio dalyviams. Buvo pageidavimai (- Pageidauta) paankstinti pratybų laiką;

b. Tikrinimas atliekamas (- Tikrinama) klasėje. Dar reikės atlikti tūrio apskaičiavimus (- apskaičiuoti tūrį). Teisėjai atlieka varžybų dalyvių pristatymą (- pristato varžybų dalyvius);

c. Pirmiausia vyksta burtų traukimas (- traukiami burtai). Vadovavimas tam būreliui vyko (- Tam būreliui vadovauta) gerai. Kojos atsispyrimas turi vykti (- Koja reikia atsispirti) smailesniu kampu. Valčių konstrukcijų tobulinimas vyksta (- Valčių konstrukcijos; valtys tobulinamos) ir toliau;

d. Remontas vykdomas (- Remontuojama) valstybės lėšomis. Nutarta įvykdyti pinigų naudojimo patikrinimą (- patikrinti pinigų naudojimą arba kaip naudojami pinigai). Vykdome ieties metimus su kairės kojos pastatymu (– Ietį mėtome arba svaidome, kairę koją statydami) ant žemės. Mes vykdome savo produkcijos eksportą (- eksportuojame savo produkciją) į užsienį;

e. Reikia vesti darbo kontrolę (= kontroliuoti darbą). Būtina pravesti profilaktinį sveikatos patikrinimą (= profilaktiškai (pa)tikrinti sveikatą). Nevedamas darbas (= Nedirbama) su mokinių tėvais. Pravedamas papildomas svėrimas (= Sveriama papildomai arba dar kartą);

f. Pirmiausia darėm skaičiavimus (- skaičiavome). Mes darysim patikrinimą (- (pa)tikrinsim), ar kur neįsivėlė klaida. Pradedantis sportininkas turi padaryti pasirinkimą (- pasirinkti);

g. Laisvalaikiu siiminėjame sportu (- sportuojame). Žiemą patartina užsiiminėti slidinėjimu, čiuožimu (– slidinėti, čiuožti). Ko užsiiminėji vagystėmis (- vagiliauji)? Vaikai užsiiminėjo piešimu, modeliavimu (- piešė, modeliavo).

4. Vietoj trumpų tradicinių prieveiksmių be reikalo (dažniausiai kitų kalbų pavyzdžiu) vartojami žodžių junginiai: Dabartiniu metu (- Dabar) visiems nelengva. Pernai metais (- Pernai) ekonomika kiek atgijo. Rytojaus dieną (- Rytoj) laikysime egzaminą. Praėjusią dieną (- Vakar) grįžome iš stovyklos į namus (- namo). Kodėl visą laiką (plg. visada, vis) tu nepatenkintas?

5. Būtų glausčiau ir gražiau, įtaigiau, jei vietoj pradėjo giedoti dažniau sakytume pragydo, ėmė kalbėti prakalbo, pradėjo žydėti – pražydo, ėmė žvangėti – sužvango, ėmė klausytis – sukluso, parėjau klampodamas parklampojau, išvažiavo brazdėdami išbrazdėjo, atėjo dainuodami – atidainavo ir pan.

6. Jeigu kalboje pamažintume įvardžių aš, mes (pirmąjį asmenį gerai parodo veiksmažodžių galūnė), kalba būtų glaustesnė ir kuklesnė: Aš žinojau, kad įstosiu (- Žinojau, kad įstosiu), nes mano pažymiai buvo geri. Aš manau (- Manau), kad teisus ir kad sugebėsiu (- sugebėsiu) tai įrodyti. Mes norime, kad mes būtume (- būtume) pripažinti. Panašiai tikslinga pamažinti ir tu, jūs, ypač savo: Ar tu supranti, ką tu padarei (- ką padarei)? Jūs nesusimąstote, kad šitaip jūs (- šitaip) nieko nelaimėsite ir jūs net būsite (- net būsite) nubausti. Savo širdyje (– Širdyje) ji jautė savo vaikams begalinę meilę, o savo sieloje (- sieloje) – ramybę.

Gyvumas, kalbos grožis. Kalbą negyvą, negražią, nepakankamai įtaigią daro šie dalykai:

1. Kalba be reikalo daiktavardinama – vartojama daug veiksmažodinių daiktavardžių, kuriuos lengva pakeisti veiksmažodžiais ir pasakyti gyviau, gražiau: Rūkymas čia draudžiamas (- Rūkyti čia draudžiama; geriau Čia nerūkoma). Skaičiavimą (– Skaičiuoti) iki 10 mokau taip. Apsilankančių dėstytojų rekomendacijos mums davė teigiamų poslinkių vaikų ugdymo proceso tobulinimui (– mus paskatino arba mums padėjo tobulinti vaikų ugdymą). Po disko metimo atlikimo atlikime aktyvų kojų sukeitimą (- Išmetę diską, greitai sukeiskime kojas). Atsispiriamosios kojos ištiesimas pradeda vykti tik tada, kada teigiamas mojamo judesio greitėjimas pereina į neigiamą greitėjimą, t. y. lėtėjimą (– Atsispiriamoji koja ima tiestis tik tada, kai mojamasis judesys nebe greitėja, o lėtėja).

2. Vartojami nudėvėti, štampais virtę (dažniausiai verstiniai) posakiai skirti didelį (didžiausią, pagrindinį) dėmesį, skirti didelę reikšmę; įnešti svarų indėlį, spręsti klausimus ir pan.: Didelis dėmesys skiriamas (- Daug dėmesio skiriama) kūrybingos asmenybės ugdymui (dar geriau Labai stengiamasi (stengiamės) ugdyti kūrybingą asmenybę). Didžiausią dėmesį (- Daugiausia dėmesio) reikia skirti jaunimui. Irkluotojams pagrindinį dėmesį (- daugiausia dėmesio) reikia kreipti į pratimų atlikimą su štanga (gyviau Irkluotojai daugiausia(i) turi treniruotis su štanga). Didelę reikšmę skiriu ekskursijoms (- Labai vertinu ekskursijas; Manau, kad labai naudingos ekskursijos). Svarų indėlį į klasių tvarkymą įnešė (- Klases (labai) padėjo tvarkyti) mokinių tėvai. Kad turėtume bendrabutį, išspręstume studentų apgyvendinimo klausimus (– studentus apgyvendintume). Jau tapo metine tradicija organizuoti (– Jau nebe pirmi metai organizuojame) šį renginį.

3. Prabylama labai sunkiai, nestilingai (a.) arba griebiamasi atsibodusios pompastikos (b.):

a. Šis vaistas mažina prielaidą operaciniam gydymui (– mažina pavojų, kad reikės operuoti; padeda išvengti operacijos). Didžiausias mūsų koncertų kiekis buvo šventinių dienų metu (- Daugiausia(i) koncertavome per šventes). Tėvai nebuvo geranoriškai nusiteikę sūnaus apsisprendimo atžvilgiu (- sūnaus apsisprendimui nelabai pritarė). Kojų mosto reikšmė atsispyrimui yra didesnė (– Kojų mostas atsispiriant svarbiau) negu rankų;

b. Dėkokime mamytėms už jų širdies šilumą, rankų šilumą, akių šilumą (– už jų gerą širdį, darbščias rankas, meilias akis). Kiekvienas nori rankoje nešiotis gerumą ir džiaugsmą (– nori būti geras ir džiaugtis).

Visada prisiminkime žymaus kalbininko Juozo Balčikonio patarimą: „Rašyk taip, kaip kalbi, kaip tavo tėvai ir seneliai kalbėjo“. Tada kalba bus natūralesnė, aiškesnė, gražesnė.

4. Piktnaudžiaujama tarptautiniais žodžiais, primirštami savieji: Man dabar masė (- daugybė) reikalų. Nesitaikstytina su disciplinos (- drausmės) pažeidimais, šalintini juos provokuojantys faktoriai (- sukeliantys veiksniai). Kiek yra kontinentų ir okeanų (- žemynų ir vandenynų)? Tai charakteringa (- būdinga) pradedančiųjų klaida. Reikia stengtis bėgti maksimaliai (– labai) greitai (geriau kuo arba ko greičiau).

5. Be reikalo sakinyje kartojamas tas pats žodis, neieškoma sinonimų, raiškos įvairovės: Klasę papuošėme didele pušies šaka, ją papuošėme (- išdabinome, pagražinome) pačių pasidarytam žvaigždutėm. Vaikai papasakodavo, ką norėjo tuo piešiniu papasakoti (- pasakyti, pavaizduoti). Anketų analizė parodė, kad mokytojos mano, kad (- jog) didelė dalis mokinių pakankamai gabūs. Šiuo metu (- Dabar) visiems sunkus metas. Reikia pripažinti (- pasakyti), kad visi treniruoklio patobulinimai buvo pripažinti labai nenoriai. Valtys buvo tobulinamos, todėl valčių (– jų) greitis didėjo. Buvo patobulintos valties vairo formos, irklo formos (- vairo ir irklo formos). Vyraujančiu metimu į krepšį buvo metimas (- Dažniausiai į krepšį buvo metama) abiem rankomis.

6. Parenkama nevykusi sakinio žodžių tvarka: Forma ženklelio (- Ženklelio forma) gali būti įvairi. Parašyk apačioje paveikslėlių (– paveikslėlių apačioje, po paveikslėliais), ką matai. Tai palengvina mokymąsi skaičių ir veiksmų (– skaičių ir veiksmų mokymąsi). Kūno kultūros pamokos labiausiai patiko mokiniams (- mokiniams patiko labiausiai; juk tėvai ar dar kas jose nedalyvavo). Ypač panašius žaidimus mėgsta (– Panašius žaidimus ypač mėgsta) berniukai.

Kur nutolstama nuo gyvos, gražios, natūralios kalbos, dažnai atsiranda ir netaisyklingumų: Kaip manote, ar susidomėjimas šildymu šiaudais Lietuvoje dabar aukščiausiame lygyje (= didelis, didžiausias)? Tie rajonai kriminologiniu atžvilgiu nedėkingos vietos (= Tuose rajonuose dažni nusikaltimai). Nežiūrint į tai (= Nors) įpareigojimai buvo, jų niekas nevykdė, ko pasėkoje (= todėl) darbas sužlugdytas, pagrinde (= daugiausia) rajonuose. Tai jau nebe vien stiliaus reikalai.

Lietuvių kalbos stilistikos dalykai plačiausiai nagrinėjami Juozo Pikčilingio veikale „Lietuvių kalbos stilistika“ (1 ir 2 tomai, 1971, 1975) ir Kazimiero Župerkos knygoje „Lietuvių kalbos stilistika“ (1995).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *