Žodžių daryba

   Priešdėlių vediniai

Žodžiai su nevartotinu priešdėliu

Tinkami ir netinkami žodžiai su vartotinu priešdėliu

Priesagų vediniai

Žodžiai su svetimomis priesagomis

Žodžiai su netinkamai pavartotomis savomis priesagomis

Galūnė

Dūriniai

 

Trumpai aptarsime, kaip lietuvių kalbos žodžiai daromi, bet daugiausia žvilgsnį kreipsime į darybos negeroves, taisysime netinkamos sandaros arba netinkamai vartojamus tam tikrą formantą turinčius žodžius.

Žodžių daryba yra žodžių darymas iš kitų žodžių – arba iš paprastųjų, kurie iš nieko nedaryti, arba iš darinių. Yra keli tokio darymo būdai.

Įsižiūrėkime į schemą:

Koks pagal darybą yra žodis, lemia paskutinis darybos veiksmas – kas prie ko paskiausiai buvo pridėta, pvz.:

vežė (paprastasis žodis) pavežė (priešdėlio vedinys) pavaža (galūnės vedinys) pavažėlė (priesagos vedinys);

didis vyras (paprastieji žodžiai) didvyris (dūrinys) didvyriškas (priesagos vedinys) didvyriškumas (priesagos vedinys);

graži byla (paprastieji žodžiai) gražbylys (dūrinys) gražbyliauti, -iauja, -iavo (priesagos vedinys) pagražbyliauti (priešdėlio vedinys) pagražbyliavimas (priesagos vedinys).

Kalbos kultūrai svarbiausia priešdėlių ir priesagų vediniai, nes juos sudarant ir vartojant klystama dažniausiai. Šiek tiek klaidų daroma sudarant ir vartojant dūrinius (senu terminu – sudurtinius žodžius). Beveik neklystama sudarant ir vartojant galūnių vedinius, todėl jų atskirai neaptarsime.

 

Priešdėlių vediniai

 

Taisytinų priešdėlių vedinių yra dvi grupės: arba nevartotinas pats priešdėlis (jis svetimas) ir visas žodis yra barbarizmo atmaina – neteiktinas hibridas, arba priešdėlis yra savas, bet verstinis ir todėl sudarytasis žodis jokia reikšme netinka (dalinis vertalas), arba priešdėlinis žodis viena reikšme (vienomis reikšmėmis) yra geras, o kita (kitomis) – dalinis ar net tikrasis semantizmas.

 

Žodžiai su nevartotinu priešdėliu

 

Iš nevartotinų priešdėlių, pridėtų prie lietuviškų kamienų, pirmiausia minėtinas da-. Nors yra šiek tiek abejonių, ar tai ne slavų ir baltų bendrybė, bet daugelis kalbininkų da- laiko slavišku ir lietuvių kalboje nevartotinu. Jo vediniai šnekamojoje kalboje dar gana gajūs. Juos taisome parinkę kitą savą priešdėlį, o kartais dėl tikslumo keičiame kitais žodžiais arba žodžių junginiais.

Dažniausiai užtenka da- pakeisti lietuvišku priešdėliu, kartais tiesiog numesti. Daug kur tinka pri-: reikės damokėti (= primokėti); dadėk (= pridėk) litą; darašiau (= prirašiau) pastabą; tau nedasiskambinau (= neprisiskambinau); davažiavom (= privažiavom) mišką; iki ko daėjo (= priėjo, iki kur nusirito; kaip nusmuko, puolė, degradavo); daėjo (= priėjo) iki ašarų; arbata karšta: iki stalo nedaneši (= neprineši, nenuneši); neretai taisytina ir kitaip: vos davažiavom (= nuvažiavom) iki miesto; reikėjo dabėgti (= bėgti, nubėgti) iki akmens; darbą dabaikite (= baikite, pabaikite) namie; teks dalaukti (= laukti, palaukti, laukti) tris dienas; nedabuvom (= nebuvom) iki galo; nedasieksiu (= nepasieksiu) tos lentynos; nedasimušiu (= neprasimušiu) pro žmones; reikėjo dasiprotėti (= susiprotėti, susiprasti); gal ką dasižinosiu (= sužinosiu).

Tačiau neretai jaučiame, kad pakeisti tik priešdėlį neužtenka, nes, pavyzdžiui, nedakepti, nedavirti, nedapilti yra ne visai tas pat, kas neiškepti, neišvirti, nepripilti: pirmuoju atveju prie ribos neprieita tik truputį, antruoju – prie ribos nė neartėjama. Vadinasi, keisdami tokius da- vedinius, turime neignoruoti tikslumo ir rinktis arba žodžių junginį, arba kokį visiškai kitą žodį: reikia dapilti (= dar įpilti, papildyti); mums nedadavė (= pakankamai nedavė) žaliavų arba davė ne visas žaliavas; nedavirusi (= nevisiškai, ne visai išvirusi, pusžalė) mėsa; nedakepusi (= nevisiškai, ne visai iškepusi, pusžalė) duona; nedakepęs, -usi; nedašutęs, -usi; nedamuštas, -a (apie vyrą, moterį) (= kvaištelėjęs, -usi; kvaiša; kvanka; nei šioks nei toks, nei šiokia nei tokia; be vieno varžtelio; jam, jai ne visi namie); jis nedadirbo (= ne viską padarė); man daėjo (= supratau, suvokiau); nedateklius (= stoka, nepriteklius, skurdas).

Ypač dažnai vartojamas sakant prielaidą žodis daleiskim(e). Jį geriausia keisti žodžiais sakykim(e), tarkim(e): Daleiskim (= Sakykim, tarkim, įsivaizduokim, manykim), kad kraštinės yra lygios (čia netiks leiskim, prileiskim, duokim sau ir kitokie kartais pavartojami pakaitai). Leisti tiks tokiu atveju: Aš nedaleisiu (= neleisiu), kad tu šitaip elgtumeis. Daleisti trūkumų taisome į padaryti trūkumų; leisti atsirasti trūkumams; nedaleidau nė minties (= nė nenumaniau, neįsivaizdavau).

Pietryčių Lietuvoje, kur kontaktai su kaimynais slavais labai glaudūs, pasitaiko vienas kitas ir kitoks slaviškas priešdėlis: razmėtė (= mėtė), razlakstė (= lakstė); razrašytas (= rašytas, parašytas) vardas jo (daina); padvažiavo (= privažiavo) prie namo, bet į bendrinę kalbą tai nesiveržia. Apskritai kalba priešdėlių nelinkusi skolintis.

 

Tinkami ir netinkami žodžiai su vartotinu priešdėliu

 

Pagal lietuvių kalbos priešdėlius abėcėlės tvarka trumpai aptarsime tinkamus vedinius ir vieną kitą būdingesnę reikšmę, kurią jiems priešdėlis suteikia. Toliau apžvelgsime dalinius vertalus, t. y. priešdėlinius žodžius, kurie jokios norminės reikšmės neturi ir iš viso yra nevartotini. Dar toliau aptarsime dalinius semantizmus, t. y. gerus priešdėlinius žodžius, kurie turi ir nenorminių reikšmių – taisant čia dažniausiai užtenka tik pakeisti arba numesti priešdėlį. Galiausiai bus primenami tikrieji priešdėliniai semantizmai, kuriuos reikia keisti visiškai kitais žodžiais, nes tradicinės tų priešdėlinių žodžių reikšmės yra visai kitokios (tai nebe žodžių darybos dalykas, o reikšmės vertiniai, žr. Žodžiai, pavartoti netinkama reikšme (semantizmai).

Pradedant tuos dalykus aiškintis pirmiausia primintina, kad ne prie kiekvieno žodžio galima pridėti kokį priešdėlį.

Daugiausia yra priešdėlinių veiksmažodžių. Būdingi veiksmažodžių priešdėliai yra ap(i)-, at(i)-, į-, iš-, nu-, pa-, par-, per-, pra-, pri-, su-, už-. Prie dažnųjų veiksmažodžių, ypač reiškiančių judėjimą, galima pridėti visus šiuos priešdėlius, pvz.: eiti, bėgti – apeiti, apibėgti; ateiti, atbėgti; įeiti, įbėgti; išeiti, išbėgti; nueiti, nubėgti; paeiti, pabėgti; pereiti, perbėgti; praeiti, prabėgti; prieiti, pribėgti; sueiti, subėgti; užeiti, užbėgti. Tokie veiksmažodžiai sakinyje rodo vis kitokią veiksmo kryptį ir dažnai eina su atitinkamais prielinksniais: apeiti apie, įeiti į, išeiti iš, nueiti nuo, pereiti per, praeiti pro, prieiti prie, užeiti už. Tačiau toli gražu ne visus priešdėlius galima pridėti prie daugelio kitų, ypač reiškiančių būsenas, veiksmažodžių, pvz. sapnuoti –– įmanoma išsapnuoti, pasapnuoti, prasapnuoti, prisapnuoti, susapnuoti, bet lyg ir nesakoma apsapnuoti, atsapnuoti, įsapnuoti, nusapnuoti, parsapnuoti, persapnuoti, užsapnuoti. Lietuviai, priešingai negu rusai, labai maža priešdėlių deda prie tarptautinių veiksmažodžių: kontroliuoti – galima pasakyti pakontroliuoti, sukontroliuoti, bet nepasakysime apkontroliuoti, atkontroliuoti, įkontroliuoti ir pan., o jeigu kas sako prakontroliuoti, tai čia jau yra iš rusų kalbos.

Daiktavardžių priešdėliai yra kiek kitokie: ant-, apy- (kartais ap-, api-), at- (kartais ata-, ato-), be-, į-, iš-, ne-, nuo-, pa-, per-, po-, pra-, prie-, prieš-, pro-, są- (kartais sam-, san-), už- (kartais užu-, užuo-). Daiktavardžio priešdėliai žodžio reikšmę keičia iš esmės. Prie daiktavardžio pridėjus priešdėlį, paprastai kinta ir žodžio galūnė: laukas – palaukė, trauka – potraukis, vėžė – provėža, kambarys – prieškambaris… Galūnė nekinta, kai priešdėliu virsta neiginys ne-: darbas – nedarbas, laimė – nelaimė, tvarka – netvarka.

Veiksmažodžiai turi ir dalelyčių kilmės priešdėlių be-, te-, ne-, tebe-, nebe-. Jų atskirai (išskyrus be-) neaptarsime, nes juos vartojant paprastai neklystama, tik viena kita tarmė ne- painioja su nebe-, kuris tinka tik tada, kai vykęs veiksmas nutraukiamas: plg. neturiu ir nebeturiu pinigų; reikšme neturiu nesakytina nebeturiu.

ap(i) dažniausiai reiškia veiksmo kryptį aplink: apėjo, apibėgo aplink namą; apsodino sodybą; paviršiaus padengimą: žemę apklojo sniegas; apsėjo lauką; apliejo staltiesę; veiksmo silpnumą arba intensyvumą: kiek apgynė, apramino; aprinko akmenis; apsikrovė daiktais; apipylė pinigais; apvertė darbais ir t. t.

Su ap(i)yra dalinių vertalų, netinkamų jokiomis reikšmėmis, todėl jų priešdėlį reikia keisti arba numesti:

apjungti, apvienyti būrelius, bendroves ar ką kita (= sujungti, jungti; suvienyti, vienyti); nesakytina ir šalis, žmones, pastangas apjungti, apvienyti (= šalis, žmones, pastangas vienyti, suvienyti); taip pat apjungimas (= sujungimas, jungimas), apvienijimas (= suvienijimas);

apmokėti už darbą, paslaugas (= sumokėti, mokėti), tik toleruojama apmokėti sąskaitą; neapmokamos atostogos keistina nemokamos atostogos;

apkūrenti, apkūrenimas (= kūrenti, kūrenimas), apšildyti, apšildymas (= šildyti, šildymas);

apiforminti (= įforminti) dokumentus; apiforminti (= apipavidalinti) salę, klasę;

apturėti (= turėti, patirti) vargo, nemalonumų;

brangiai apsieiti (= atsieiti, kainuoti);

apsivesti (= vesti, jei kalbama apie vyrą, tekėti, ištekėti – jei apie moterį, merginą; tuoktis, susituokti, (su)kurti šeimą – jei apie abu; nebent galima juokais pasakyti apsivesti save apie stulpą);

apmokyti (= mokyti, mokyti): Universitetas studentus apmoko (= moko, moko) specialybės. Nusikaltėlį padeda surasti specialiai apmokyti (= mokyti, mokyti) šunys; apmokyti toleruojama pabrėžiant paviršutiniškumą, menką intensyvumą, nedidelę trukmę: Kiek apmoko ir siunčia dirbti; panašiai skirtina mokymas ir apmokymas;

apsiprekinti (= pirktis arba prisipirkti prekių; ta reikšme toleruojama tik apsipirkti, nors šis veiksmažodis dažniau reiškia „perkant apsigauti“).

Kartais tokį nevartotiną žodį visiškai keičiame, pvz.: apmiškinti (= apsodinti, užsodinti, apželdinti mišku).

Veiksmažodis apleisti kai kuriomis reikšmėmis tinka: apleido kambarį, t. y. netvarko; apleido varge, t. y. paliko, bet apleisti geriau nevartoti reikšme „išeiti, išvykti“: ne apleido aikštelę, o išėjo iš aikštelės; ne apleido šalį, o išvyko iš šalies.

at(i) – dažniausiai reiškia atvykimą: ateina, atbėga, atvažiuoja, atskrenda…; atskyrimą, atidėjimą: atriek duonos; atkirpsiu skiautelę; atplėšė likimas nuo artimųjų; grįžimą ar grąžinimą į buvusią padėtį: ataugo plaukai; atstatė miestą; atsodino mišką; nuėmimą nuo viršaus: atklok vaiką; atidengsiu puodą ir t. t.

Pirmiausia at(i)netinka su tarptautiniais veiksmažodžiais – tokie apskritai nevartotini; jų priešdėlį at(i)-, kur įmanoma, reikia keisti kitu, o kur pakeisti neįmanoma – numesti: atremontuoti (= suremontuoti) pastatą, mechanizmus; atreguliuoti (= sureguliuoti) prietaisą; atšlifuoti (= nušlifuoti) detales; atkoreguoti (= pakoreguoti, koreguoti) planą, projektą; atrestauruoti (= restauruoti) rūmus, paveikslą; atreaguoti (= reaguoti) į skundą, pastabas, kritiką; atredaguoti (= suredaguoti) tekstą (juokais nebent galima pasakyti: „Ne taip suredagavai – vėl atredaguok, t. y. vėl padaryk tokį, koks buvo).

Priešdėlis at(i)netinka ir su kai kuriais savais veiksmažodžiais – tai daliniai vertalai, neturintys jokių norminių reikšmių:

atsiekti gyvenime, darbe (= pasiekti); taip pat netinka atsiekimas, atsiekimai (= laimėjimas, laimėjimai);

atžymėti (įrašų reikšme) arba reikšme „pasakyti, konstatuoti“ (= pažymėti): atžymėti (= pažymėti) komandiruotę; atžymėti (= pažymėti, paženklinti) bilietą; taip pat netinka atžymėjimas, atžyma (= pažymėjimas, pažyma, žyma, įrašas – nelygu ką norime pasakyti). Kartais atžymėti taisytinas kitaip: atžymėti (= švęsti) šventę, gimimo dieną; atžymėti (= paminėti) sukaktį; atžymėti (= apdovanoti, pagerbti) žmogų. Šventimo, paminėjimo, pagerbimo, apdovanojimo reikšmėmis netiks ir veiksmažodinis daiktavardis atžymėjimas. Kas nors gyvenime darbais, gabumais ne atsižymi, o pasižymi, pagarsėja;

atbaigti keistina į baigti, pabaigti: darbas dar neatbaigtas (= nebaigtas, o gal dar netobulas);

atmirti keistina į ()nykti, mirti, liautis egzistavus: senieji papročiai atmiršta (= miršta, nyksta);

atiderinti sistemą, mechanizmus – tai suderinti.

Yra priešdėlinių veiksmažodžių su at(i)-, kurie turi ir vartotinų reikšmių, bet kai kurios jų reikšmės imtos iš kitų kalbų – tokius semantizmus dažniausiai reikia keisti visiškai kitais žodžiais:

atidirbti galima už kokias paslaugas, už praleistas dienas, bet atidirbti netinka reikšmėmis „baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti“: Reikės atidirbti (= baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti) technologiją, projektą, planą, metodiką; beje, atidirbtas kuras, tepalas … – tai panaudotas arba sunaudotas kuras, tepalas …; netinka ir Jis ten atidirbo (= dirbo) visą amžių;

atkrauti galima lentas nuo tako, bet netinka reikšme „išsiųsti, išvežti“, kartais ir „atsiųsti, atvežti“: Stengiamės nedelsdami atkrauti (= išsiųsti, išvežti) produkciją. Mums nebeatkrauna (= nebe(at)siunčia, nebe(at)veža) žaliavų;

atleisti galima pavadį, kam kaltę ir pan., bet netinka reikšme „(iš)duoti, parduoti“: atleisti (= ()duoti) skaitytojui knygą; atleisti (= parduoti) pirkėjui prekę; per valandą atleidžia (= aptarnauja) 20 klientų; atleidimas (= išdavimas, pardavimas, aptarnavimas);

atstovėti galima tam tikrą laiką sargyboje ar eilėje, bet netinka reikšme „apginti“: atstovėti (= apginti) laisvę, teises, kieno interesus;

atmainyti galima susimainytą daiktą; galima atmainyti, t. y. pakeisti balsą, bet netinka reikšme „panaikinti“: atmainyti (= panaikinti) įstatymą, nutarimą, potvarkį, susitarimą, nuosprendį; kartais čia gali būti turima galvoje ir pakeisti.

Ateiti, atbėgti, atvažiuoti, atskristi, atvykti… tinka tik tada, jei judama (vykstama) pas kitą ar kitus, o jei namo – turi būti tik pareiti, parbėgti, parvažiuoti, parskristi, parvykti. Rusų kalba tų dalykų neskiria, todėl nebeskiria ir kai kurie lietuviai, ypač miestiečiai; pasitaiko klaidų ir spaudoje: Kada šiandien ateisi (= pareisi) iš darbo? Namo gi atvažiavai (= parvažiavai)! Jis atvyko (= parvyko) iš baliaus tik po savaitės.

Tarmėse, labiau rytų aukštaičių, vietoj priešdėlio at(i)vartojamas ata-: atadavė (= atidavė), atanešė (= atnešė). Daugelis tokių veiksmažodžių ir jų vedinių į bendrinę lietuvių kalbą nesiveržia, bet veržiasi (net į raštus) labai paplitę atatikti (= atitikti), atatinkamas (= atitinkamas), atatinkamai (= atitinkamai), atatikimas (= atitikimas).

be- – šis iš dalelytės kilęs priešdėlis prie veiksmažodžių pridedamas lyg akcentuojant, pabrėžiant būsenos pastovumą, tačiau oficialiuosiuose kalbos stiliuose dažniausiai verčiamasi be jo: Kaip begyvenat (plg. gyvenat)? Belieka (plg. Lieka) tikėtis, kad įmonė nežlugs. Besidžiaugiant (plg. Džiaugiantis) laimėjimais, nepamirštini ir trūkumai. Besišnekėdami (plg. Šnekėdamiesi) parėjome namo. O po neiginio, kai veiksmažodžiu reiškiamas veiksmas anksčiau nėra buvęs, be- praleistinas: Aš nebežinau (- nežinau), eiti ar ne. Nė dienos ten nebeišbūčiau (- neišbūčiau, – jei dar nebuvau). Daugiau keblumų vartojant be- (šis jau kilęs iš prielinksnio) su būdvardžiais ar daiktavardžiais. Šiuo atveju be- parodo trūkstamą ypatybės dalyką: bevalis, beglobis, belaisvis, bevertis… Iš tiesų šie žodžiai yra labiau dūriniai, ir jų be- turi naikinti būdvardžių priesagą (plg. reikšmingas dalykas, bet bereikšmis; kelnėtas vaikas, bet bekelnis; jungtukinis sakinys, bet bejungtukis, todėl be- vediniai su priesaga vengtini, o jeigu priesagą paliekame, turime vietoj be- vartoti ne-: bealkoholinis (- bealkoholis, nealkoholinis) gėrimas; beprocentinė (beprocentė, neprocentinė) paskola; bevielinis (bevielis) telefonas; belatakinė (belatakė) liauka, bevizinis (- bevizis) režimas; beprecedentinis (- beprecedentis, neturintis precedento) įvykis; bealiejinis (nealiejinis, be aliejaus) skystis.

Iš daiktavardžių vietoj nedarbas, netvarka nesakytina bedarbė, betvarkė, nes tai reiškia „moteris, neturinti darbo, nedaranti tvarkos“. Oficialiojoje kalboje geriau vengti ir betvarkė. Tačiau yra daiktavardžių beduonė, bepienė ir pan., reiškiančių metą, kai nėra duonos, pieno. Neįprasta bepilietybė (- pilietybės neturėjimas), ne ką geriau bedarbystė (įprasčiau nedarbas).

į– – reiškia kryptį į vidų: įėjo, įlėkė, įvažiavo (į); intensyvumą: įsišnekėjo, įsidainavo, įsidejavo… ir t. t.

Vartojant į-, klaidų beveik nedaroma. Kartais šis priešdėlis nebūtinas: Į salę įleidžiami (- leidžiami) ir mokiniai. Pasitaiko nereikalingas priešdėlinis vertalas įdomautis: Kuo tu įdomaujiesi (= domiesi)? Pasiįdomausiu (= Pasidomėsiu), kiek dabar kainuoja bulvės.

Su į– yra šiaip jau gerų priešdėlinių veiksmažodžių, vartojamų netinkama reikšme (semantizmų):

įjungti galima elektros srovę; įmanoma įjungti ir žmogų į veiklą, nors įprasčiau įtraukti, tačiau netinka reikšme „įrašyti“: įjungti (= įrašyti, įtraukti) ką į sąrašą, komisiją; taip pat reikšme „įskaičiuoti“: įjungti (= įskaičiuoti) į išlaidas, į kainą, sumą;

įnešti galima ką į vidų ir pan., bet netinka reikšmėmis „pateikti, įrašyti, įtraukti“: įnešti (= pateikti) pasiūlymą; įnešti (= įrašyti, padaryti) pataisą, papildymą; įnešti (= įtraukti, įrašyti) ką į sąrašą, sutartį, protokolą;

įvesti galima ką kur už rankos, už virvės, bet netinka posakiuose įvesti į eksploataciją (= atiduoti naudoti, eksploatuoti); įvesti (= įtraukti, įrašyti, įdėti) pataisą, papildymą; įvesti (= įtraukti) į komisiją, tarybą; įvesti (= paduoti arba tiksliau: įmesti, įspirti) kamuolį į žaidimą.

iš- – reiškia kryptį iš vidaus: išėjo, išbėgo, išvažiavo, išėmė, išmetė (); veiksmo trukmę: amžių išgyveno; išlaukė, išsėdėjo valandą; baigtinį veiksmą: išbandė, iškrito, išbalo, išsirpo… ir t. t.

Aiškus nevartotinas dalinis vertalas yra išplanuoti, neturintis jokių norminių reikšmių: išplanuoti (= suplanuoti) darbą, veiklą; gerai išplanuotas (= suplanuotas, suprojektuotas) butas, namas.

Gana daug gerų priešdėlio iš- veiksmažodžių pavartojama netinkama reikšme (semantizmai):

išdirbti galima tam tikrą laiką, tinka ir išdirbti odą, kailį, bet netinka reikšme „parengti, sukurti“: išdirbti (= parengti, sukurti) naują technologiją, projektą, programą, kokią sistemą;

išieškoti galima kambarį ko ieškant ir pan., bet nevartotina reikšme „išdailinti, padaryti rafinuotą“: išieškoti (= išdailinti, padaryti rafinuotą) formą; išieškotas (= išdailintas, dailus, prašmatnus, subtilus) kūrinys; išieškotas (= subtilus, rafinuotas) skonis; išieškotos (= dailios, rafinuotos, galantiškos) manieros;

išimti galima ką iš kišenės, iš dėžės, bet netinka, kai nesvarbu, iš kokios vietos išimama, o svarbu, kad imama, paimama, atimama: Iš nusikaltėlių buvo išimti (= paimti, atimti) ginklai, išimta (= paimta, atimta, konfiskuota) kontrabanda. Šia reikšme pavartotas išėmimas keistinas į paėmimas, kartais atėmimas, konfiskavimas. Pasitaiko visai keistų pasakymų: išimtas (= paimtas, užfiksuotas) nusikaltėlių kvapas; išimta (= išstumta, pašalinta) iš rinkos įmonė;

išjungti galima elektros srovę, bet netinka reikšme „išbraukti, atleisti“: išjungti (= išbraukti) iš plano, sąrašo; išjungti (= išbraukti, atleisti) iš komisijos, tarybos, organizacijos, taip pat reikšme „išskaičiuoti“: išjungti (= išskaičiuoti, atimti) iš kainos, sumos;

išlaikyti galima ką ant pečių, remti ką materialiai, laikyti ką kur tam tikrą laiką ir pan., bet netinka reikšme „išskaičiuoti“: išlaikyti (= išskaičiuoti) mokesčius, alimentus. Išlaikymas ta reikšme keistinas į išskaičiavimas, išskaita;

išnešti galima ką su savimi ir pan. (yra ir perkeltinių reikšmių: galva, protas išneša ir kt.), bet netinka reikšme „priimti“: išnešti (= priimti) nutarimą, sprendimą, taip pat reikšme „pareikšti, duoti“: išnešti (= pareikšti, duoti) įspėjimą;

išpulti galima iš kur staigiai bėgant ar krintant, bet netinka reikšme „tekti, priderėti, prireikti, priklausyti“: Išpuolė (= Teko, reikėjo) man važiuoti. Užmokėk jam, kiek išpuola (= pridera, priklauso); taip pat reikšme „pasitaikyti“: Išpuolė (= Pasitaikė, buvo) gražūs orai;

išrišti galima kokį ryšulį, mazgą ir pan., bet netinka reikšme „išspręsti“: Šį klausimą būtina išrišti (= išspręsti). Išrišimas šia reikšme keistinas į sprendimas, išsprendimas;

išskirti galima vieną asmenį iš būrio arba išskirti šeimą; galima išskirti iš visumos sudėtinę dalį ir pan., bet netinka reikšme „(pa)skirti“ (ši klaida ir dabar tebėra viena aktualiausių): Jiems išskyrė (= skyrė, paskyrė) sklypą, patalpas. Žada išskirti (= skirti, paskirti, duoti) pinigų, premiją, pašalpą;

išstoti galima iš kokios organizacijos, mokyklos, bet netinka reikšme „kalbėti, viešai pasirodyti“: Kas dar nori išstoti (= kalbėti)? Dabar išstos (= pasirodys, koncertuos) karių ansamblis. Išstojimas šia reikšme keistinas į kalba, (viešas) pasirodymas, koncertas ir pan.;

iššaukti galima iš atostogų arba atsakinėti (jei mokinys negali atsisakyti, tai net geriau negu iškviesti, plg. jaunuolius šaukia, o ne kviečia į kariuomenę); tinka ir vietoj išrėkti, bet netinka reikšme „sukelti“. Tai iššaukė (= sukėlė) žmonių nepasitenkinimą, neigiamą reakciją. Kas iššaukia (= sukelia) ligas, Žemės drebėjimus? Apie kokį elgesį sakytina ne iššaukiantis, o įžūlus; kas nors elgiasi ne iššaukiančiai, o įžūliai, provokuojamai;

išvesti galima ką už rankos, už pavadžio, bet netinka reikšme „išbraukti, atleisti“: išvesti (= išbraukti, atleisti) ką iš komisijos, komiteto, tarnybos; vietoj išvesti iš eksploatacijos sakytina nutraukti eksploataciją; nustoti eksploatuoti (eksploatavus);

išžiūrėti galima kokią vietą labai ko ieškant, bet netinka reikšme „apsvarstyti, išnagrinėti“: išžiūrėti (= apsvarstyti, išnagrinėti) prašymą, skundą, siūlymą; išžiūrėti (= išnagrinėti) bylą.

Vartojant iš-, kartais neapgalvotai pasakomi kone priešingi dalykai: išbalansuoti (= subalansuoti) karvių racioną; čia neišfasuotos (= nesufasuotos) prekės, o čia išfasuotos (= sufasuotos, fasuotos); pravaikštininkas dvi dienas neišėjo į darbą (tikriausiai išėjo, tik kur užkliuvo, todėl sakytina neatvyko į darbą; nebuvo darbe).

nu- – reiškia nutolimą, at(si)skyrimą nuo ko nors: nuėjo (nuo)…, nukrito (nuo)…, nukėlė (nuo)…, nuplėšė (nuo)…; baigtą veiksmą: nutilo, nurimo, nunešė, nuraudo, nusėmė, nugnybo… ir t. t.

Sovietmečiu (ypač mokslo, technikos kalboje) su nu- buvo pasidaryta dalinių vertalų: nudruskinti „pašalinti druską“, nužievinti „nulupti žievę“ ir panašių. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo patogūs – atstoja dvižodžius junginius. Antrajame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidime (1972) jie buvo įdėti, o vėlesniuose leidimuose (1993, 2000) nebededama. Apsižiūrėta, kad priešdėlio nu- reikšmių sistemai šie žodžiai gerokai prieštarauja. Tarkim, nuriebalinti, nuriebinti techninėje literatūroje ar kitur, kaip ir rusų kalboje, reiškia „pašalinti riebalus“, o gyvojoje kalboje reikšmė priešinga – „padauginti riebalų“: Nenuriebalink stalo. Per daug nuriebinai kopūstus. „Kalbos praktikos patarimai“ (1985) visus tokius žodžius taisė su nuoroda „geriau“. Matyt, tikrai vietoj nudruskinti geriau vartoti pašalinti druską, vietoj nužievinti – nulupti žievę, vietoj nuplaukinti – pašalinti plaukus, vietoj nuvandeninti – pašalinti vandenį, nusausinti.

Galbūt darytina išimtis tik labai parankiems, nuolat vartojamiems nukenksminti „padaryti nekenksmingą“, nuasmeninti „padaryti beasmenį, suniveliuoti asmenybes“.

Šiaip su nu- gerų veiksmažodžių, pavartojamų netinkama reikšme, yra vos vienas kitas. Jau buvo minėta, kad nukristi nevartotina vietoj parkristi, parvirsti, pargriūti, parpulti; netinkamomis reikšmėmis dažnai vartojamas nuimti aptartas prie imti. Nukreipti galima vandens tėkmę ar ką, bet sovietmečiu atsirado ir verstinė reikšmė „pasiųsti“: nukreipė (= pasiuntė) pas gydytoją, į komisiją, į vaikų namus ir pan. Buvo net nukreipiamos į ką, kur (= skiriamos kam) lėšos. Nukreipimas šiomis reikšmėmis taisytinas į siuntimas, skyrimas. Nuleisti ką galima žemyn, bet netinka vietoj nustatyti, duoti, skirti kam planą, užduotį.

pa- – reiškia kryptį į apačią: palindo, pakišo, pa(si)dėjo (po); pasislėpė, pariedėjo (po); veiksmo galą: paspruko, pačiupo, padarė, parašė, pavalgė; gana dažnai – mažą trumpą veiksmą: padirbėjo, panešė ar panėšėjo, paėjo ar paėjėjo, palūkėjo, paūgėjo ir t. t.

Kartais pa- vartojamas, kur reikėtų kito priešdėlio arba priešdėlio nereikia: paieškomas (= ieškomas) šuo, nusikaltėlis, dingęs žmogus; pakelti (= kelti, kelti) klausimą (bet pakelti bylą, kortelę, duomenis geriau ne iškelti, o paimti, peržiūrėti, pa(si)tikrinti); vietoj pamenu (nebėra ir bendraties paminti) įprasčiau at(si)menu, prisimenu. Vietoj paimti pavyzdžiu geriau imti pavyzdžiu, vietoj pasitobulinimo kursai – tobulinimosi kursai. Vietoj pakvietimas jau įsigalėjo kvietimas.

Yra keli šiaip jau geri veiksmažodžiai su pa-, kurie pavartojami netinkama reikšme:

pajungti ką nors galima uždedant jungą ar pavergiant, bet kalbant apie komunikacijas, reikia privesti: pajungti (= privesti) dujas, elektrą, vandenį, šildymą, telefoną; kalbant apie tiekimo pradžią, reikia įjungti: pajungti (= įjungti) dujas, elektrą, vandenį, šildymą; kalbant apie pritaisymą – prijungti: pajungti (= prijungti) variklį, skalbimo mašiną ir pan.; kai nenorime pasakyti pabrėžtinai neigiamai, vietoj pajungti savo interesams vis dėlto geriau panaudoti;

paskaičiuoti tinka, kai skaičiuojama paskubomis, apytikriai arba trumpą laiką. Jei skaičiuojama tiksliai, būtina vartoti apskaičiuoti, suskaičiuoti: Paskaičiuokime (= Apskaičiuokime, suskaičiuokime), kiek iš viso šiemet pardavėme viščiukų. Būtina paskaičiuoti (= apskaičiuoti) didžiausią šių vaistų dozę. Architektas viską tiksliai paskaičiavo (= apskaičiavo, suskaičiavo). Vietoj tokio paskaičiavimas (paskaičiavimai) vartotina skaičiavimas, apskaičiavimas, kartais – suskaičiavimas. Paskaičiuoti, paskaičiavimas pagal rusų kalbos pavyzdį ėmė stumti tikslesnius žodžius sovietmečiu, ir kol kas ta klaida labai gaji. Čia neturėtų lemti, kad apskaičiuoti turi ir reikšmę „daugiau priskaičiuoti, norint pirkėją (ar ką kita) apsukti“;

pašvęsti tinka, kai švenčiama kurį laiką (Tai smagiai pašventėm!), įmanoma sakyti ir vietoj pašventinti, bet netinka reikšme „skirti, dedikuoti“: Renginys buvo pašvęstas (= skirtas) Nepriklausomybės dienai. Knygą poetas pašventė (= skyrė, dedikavo) mylimajai. Geriau nevartoti ir reikšme „atiduoti, paaukoti“: Jis visą savo gyvenimą pašventė (atidavė, paaukojo, skyrė) žmonėms, tėvynei;

pasimesti galima pametant vienam kitą (Spūstyje pasimetėm), bet vengtina reikšme „sutrikti“: Komanda pasimetė (sutriko). Pasimetęs (- Sutrikęs, sumišęs) vaikas nutilo;

pasisakyti galima tėvams, kunigui ar kam ką negerai padarius, bet geriau vengti reikšme „kalbėti, tarti žodį“: Kas dar norėtų pasisakyti (- kalbėti, tarti žodį, ką pasakyti)? Vietoj pasisakymas šia reikšme dažnai gali tikti kalba, žodis, pastaba, replika ir pan.;

kokių idėjų ar žmonių pasekėjas taisytina į sekėjas, šalininkas.

per- – reiškia nediferencijuotą kryptį skersai, išilgai, kiaurai… ką: pereiti, perbėgti, perlįsti, perlipti, perdurti (); veiksmo atlikimą iš naujo: perdaryti, pertvarkyti, perdirbti, perrašyti, perkrauti; dalijimą(si) į dvi dalis: perkirsti, perkirpti, perpjauti, perskilti; normos viršijimą: persidirbti, permokėti, persivalgyti, persūdyti ir t. t. Beje, tai vienintelis veiksmažodžių priešdėlis, visose formose turintis kirtį: perbristi (ne perbristi), perbrido (ne perbrido) ir pan.

Priešdėlis per- nepainiotinas su par-, kaip daro dalis rytų aukštaičių: Vaikas paršoko (= peršoko) griovį. Parkelk (= Perkelk) jį per tvorą. Priešdėliai per- ir par- ten suplakti į par-: vietoj pernešė (ką nors į kur) sakoma parnešė, vietoj pervažiavo (ką nors) sakoma parvažiavo. O šiaip vartojant par- klaidų nedaroma, todėl par- atskirai neaptarsime.

Jeigu kas ne iš naujo daroma ir neperadresuojama, sakytina: įstaigoms siunčiami (ne persiunčiami raštai); sunkvežimis baldams vežti, vežioti (ne pervežti); byla atiduota (ne perduota) teismui.

Su priešdėliu per- yra šiek tiek gerų veiksmažodžių, kurie pavartojami netinkama reikšme:

pergyventi galima kelis karus, vaikas kartais pergyvena tėvą, t. y. ilgiau už jį gyvena, bet netinka reikšme „jaudintis, sielotis, nerimauti“: Motina pergyvena (= jaudinasi, sielojasi, nerimauja) dėl vaikų. Dėl manęs nepergyvenk (= nesijaudink; Manimi nesirūpink). Ko čia pergyveni (= jaudiniesi, sielojiesi, nerimauji, kremtiesi, rūpiniesi; mažiausiai tinka knygiškasis išgyveni)? Tačiau pergyvenimas, pergyvenimai kaip tik dažniausiai taisytina į išgyvenimas, išgyvenimai (sunkūs išgyvenimai; romano veikėjų išgyvenimai), nes jausmai ir pan. tiks retai: Ji patikėjo savo pergyvenimus (= jausmus, o plačiau imant – gyvenimus) dienoraščiui. Aprašyti visi romano veikėjo pergyvenimai (= gyvenimai);

pernešti galima ką per ką, bet netinka reikšme „pakelti, pakęsti, ištverti“: Kaip ji galėjo pernešti (= pakelti, iškęsti, iškentėti, išturėti, ištverti) tokį skausmą, sielvartą, netektį, nelaimę? Aš to neperneštu (= nepakelsiu, neištversiu). Jis gerai perneša (= toleruoja, pakelia) vaistus;

persipinti galima, pavyzdžiui, kasas, bet netinka reikšme „susipinti“: Romane įvykiai labai persipynę (= susipynę). Šios idėjos veikale persipina (= susipina, pinasi, yra susijusios). Ne ką geriau kartais pavartojamas persikryžiuoti (idėjoms, jausmams, keliams) tiktų susikryžiuoti;

perspėti galima žmogų, kad būtų atsargesnis, ko nedarytų, bet netinka reikšme „užkirsti kelią, neleisti atsirasti“: perspėti ligą, nusikaltimą, nelaimę (= užkirsti kelią, neleisti atsirasti ligai, nusikaltimui, nelaimei);

pervesti galima ką nors per ką, lėšas kam ir pan., bet netinka reikšme „perkelti“: pervesti (= perkelti) į kitas pareigas, į kitą padalinį, darbą, į kitą klasę, kursą, grupę; įmonę pervesti (= pertvarkyti, perorganizuoti) į akcinę bendrovę;

peržiūrėti galima kokį albumą, rankraščius ar pan., bet netinka reikšme „persvarstyti iš naujo arba dar kartą (ap)svarstyti“: peržiūrėti (= persvarstyti, iš naujo svarstyti, dar kartą apsvarstyti) bylą, klausimą, taisykles ir pan.;

pra- – dažniausiai reiškia judėjimą pro šalį: praėjo, prabėgo, pravažiavo, praplaukė, praskrido (pro ką); veiksmą kiaurai ką: pralindo, pradūrė, pramušė, prakirto; veiksmo galą: pražilo, prarijo, pražuvo, prasmego; veiksmo pradžią: prabilo, prašneko, prakalbo, pragydo, pražydo; veiksmo laiką: kiek laiko pralaukė, prasėdėjo, prasilinksmino, pradainavo; veiksmo menkumą: pramoko, pra(si)skalbė, pra(si)virė ir t. t.

Vartojant pra- klaidų pasitaiko daugiausia, nes kai kas beveik ištisai buvo perėmęs atitinkamo rusiško priešdėlio pro- vartoseną.

Pirmiausia pra- netinka su tarptautiniais veiksmažodžiais. Dažniausiai tai daliniai vertalai, neturintys jokių norminių reikšmių. Kur įmanoma, pra- keistinas kitu priešdėliu, kur neįmanoma – mestinas:

praanalizuoti (= analizuoti, jei nuodugniai; paanalizuoti, jei prabėgom) pamoką, kūrinį, situaciją;

praatestuoti (= atestuoti) darbuotojus, įstaigas;

pradiktuoti (= padiktuoti) diktantą, skaičius, pavardes;

prafinansuoti (= finansuoti, mažybės reikšme – pafinansuoti) bendrovę, žmogų, projektą; žemės ūkį, švietimą, kultūrą;

prakomentuoti (= komentuoti, mažybės reikšme – pakomentuoti) padėtį, įvykius, faktus;

prakonsultuoti (= konsultuoti, mažybės reikšme – pakonsultuoti) moksleivius, darbuotojus, bendroves;

prakontroliuoti (= kontroliuoti, mažybės reikšme – pakontroliuoti) įmonę, organizaciją; kieno darbą, veiklą;

prarepetuoti (= repetuoti, mažybės reikšme – parepetuoti) pjesę, rengiamą kalbą, programos numerį;

prastudijuoti (jei nuodugniai – studijuoti, jei prabėgom – pastudijuoti) kokį veikalą, nutarimus ir pan.

Vis dėlto kai kurie šių tarptautinių veiksmažodžių su pra- gali būti pavartoti nusakant laiko praleidimą: Metus prastudijavo – ir nieko neišmoko. Pradiktavau, prakonsultavau, prarepetavau visą valandą.

Taisytini ir šių tarptautinių veiksmažodžių vedimai praanalizavimas, prakomentavimas, prakonsultavimas… (= analizavimas, analizė; analizavimas; paanalizavimas; komentavimas; pakomentavimas…).

Kartais norminės reikšmės negali turėti ir lietuviškas veiksmažodis su pridėtu pra-: šį priešdėlį reikia arba mesti, arba keisti kitu:

prabalsuoti (= balsuoti, nubalsuoti): Dabar prabalsuokim (= balsuokim). Prabalsavome (= Balsavome, nubalsavome) komisijos nekeisti;

pračiuopti (= apčiuopti, čiuopti): Padidėjusias kepenis nesunku pračiuopti (= apčiuopti, čiuopti).

Bendrinėje kalboje labiau įsigalėjo pailginti, ne prailginti, taigi geriau pailginti lazdą, gyvenimą; pailginta pamoka ir pan.: labiau įsigalėjo pabusti negu prabusti, todėl įprasčiau anksti pabudau, pabudusi tauta ir pan. Vietoj prasikalsti, prasikaltęs; prasižengti, prasižengimas įprasta nusikalsti, nusikaltęs; nusižengti, nusižengimas (sporte – pražanga).

Dažnai veiksmažodžiai su pra- kuria nors reikšme yra vartotini, o kita – nevartotini (t. y. semantizmai):

pramatyti įmanoma nebent vietoj praregėti, bet netinka reikšme „numatyti“: Sunku pramatyti (= numatyti) ateitį. Niekas nepramatė (= nenumatė, nenuspėjo), kad taip bus. Šitą ėjimą (šachmatų) reikėjo pramatyti (= numatyti). Pramatymas taisytina į numatymas;

praplauti ką truputį, o jeigu kaip reikiant (indus, skrandį)plauti;

pragalvoti, pramąstyti tinka nusakant laiką, jo trukmę: Visą dieną pragalvojau, pramąsčiau, bet netinka reikšme „apgalvoti, apmąstyti“: Viską reikia pragalvoti, pramąstyti (= apgalvoti, apmąstyti). Siūlymas nepragalvotas, nepramąstytas (= neapgalvotas, neapmąstytas; nepakankamai apgalvotas, apmąstytas);

praspręsti galima valandą, pusdienį (trukmė), bet netinka reikšme „išspręsti“: Praspręsime (= spręsime) keletą uždavinių;

pradainuoti, pragroti tinka kalbant apie trukmę: Pradainavom, pragrojom visą vakarą, bet netinka reikšme „padainuoti, pagroti“: Pradainuokim, pragrokim (= Padainuokim, pagrokim) dar kartą;

praklausyti kartais tinka: Praklausiau, ką sakei, bet netinka reikšme „išklausyti, perklausyti“: Praklausėme (= klausėme) įdomią paskaitą. Praklausykime (= klausykime) šį įrašą dar sykį (arba trumpiau: Įrašą perklausykime);

praskambėti gali nebent kas pro šalį, bet netinka reikšme „nuskambėti, suskambėti“: Daina gražiai praskambėjo (= nuskambėjo, suskambėjo, skambėjo). Jos balse praskambėjo (= nuskambėjo) nepasitenkinimo gaidelė;

pravaryti galima ką pro ką, bet netinka: dėstytojas pravarė (= pavarė, pavijo, nepasirašė įskaitos, nebeleido baigti egzamino);

pravesti galima ką pro šalį ir pan., bet netinka reikšme „nutiesti, įvesti“: Čia reikės pravesti (= įvesti, nutiesti) laidus, pravesti (= nutiesti) dujotiekį; taip pat netinka reikšme „išvesti, nubrėžti“: Dabar pravesime (= vesime, nubrėšime) liniją, reikšme „atlikti, padaryti“: Buvo pravesta (= atlikta, padaryta) metrologinė ekspertizė. Pravedėme (= Atlikome, dirbome, nuveikėme) aiškinamąjį darbą. Labai vengtinas sovietmečiu paplitęs pravesti kalbant apie įvairius renginius (jie buvo klaidingai vadinami priemonėmis) reikšme „surengti, suorganizuoti“: Reikės pravesti (= surengti, suorganizuoti) pasitarimą, instruktažą, konkursą, konferenciją. Kur kas geriau tinka Ji puikiai veda (negu praveda) laidas. Vienuoliktokas gražiai vedė vakaronę arba vadovavo vakaronei (negu pravedė vakaronę). Seminarams vadovavo arba Seminarus vedė (negu pravedė) užsienio specialistai. Pinigus reikia ne pravesti, o pervesti; pinigų, lėšų pravedimas taisytina į pervedimas.

Ypač klystama vartojant turinčius priešdėlį pra- judėjimo, slinkties reikšmės veiksmažodžius praeiti, prabėgti, pravažiuoti, prakeliauti, praskristi, praplaukti, pračiuožti… Visi jie gali tikti tik judėjimo pro šalį reikšme: Praėjo pro šalį ir nepasisveikino. Pravažiavom keliuką – teks grįžti. Praplaukėme žvejų gyvenvietę. Kitomis reikšmėmis šiems veiksmažodžiams ir iš jų padarytiems daiktavardžiams paprastai reikia priešdėlio nu-, kartais pasirinktina kitokia raiška:

Reikės praeiti (= nueiti) tam tikrą atstumą, nuotolį. Praeikite (= Pereikite) muziejaus sales ir išvysite daug eksponatų. Tauta praėjo (= nuėjo) sunkų kelią. Programą, kursą jau praėjome (= ėjome, jau baigėme). Praeikit (= Paeikit, paėjėkit, pasistumkit, pasitraukit, pajudėkit) į priekį. Naujokai praėjo pro komisiją (jei pro ją pražygiavo, bet kita reikšme: Naujokus patikrino komisija). Reikėjo praeiti (= pereiti) techninę apžiūrą (dalyvauti techninėje apžiūroje). Jis praėjo pro konkursą (= įveikė konkursą, laimėjo konkursą arba konkurse, nugalėjo konkurse); o ji nepraėjo pro konkursą (= neįveikė konkurso, nelaimėjo konkurso arba konkurse; suklupo konkurse). Praėjusios ekspertų įvertinimą (= Ekspertų (teigiamai) įvertintos) programos gaus lėšų. Sklendės valdymo kodas praeina (= eina) viena iš ašių. Čia praeiti (= eiti, įeiti) draudžiama. Dar blogiau – praėjimas draudžiamas, praėjimo nėra (= eiti, įeiti draudžiama; eiti, vaikščioti negalima, neleidžiama). Praėjimas (= Įėjimas) į kiemą kitoje pusėje. Sales jungia praėjimas (= perėja, perėjimas; galerija). Įrengtas požeminis praėjimas (= požeminė perėja).

Sportininkas puikiai prabėgo (= nubėgo, bėgo) šimtą metrų. Kasdien prabėgu (= nubėgu) keletą kilometrų. Tai buvo įspūdingas prabėgimas (= bėgimas). Jis norėjo prabėgti (= bėgti) maratoną.

Mūsų vairuotojas pravažiavo (= nuvažiavo) tūkstančius kilometrų. Ten taiso kelią ir pravažiuoti (= važiuoti) neleidžia. Dar reikės trupučiuką pravažiuoti (= nuvažiuoti, pavažiuoti, važiuoti). Pravažiuoti (= Įvažiuoti) į kiemą reikia iš kitos pusės. Pravažiuoti be bilieto (= Važiuoti be bilieto) draudžiama. Pravažiavimas be bilieto taisytina į važiavimas be bilieto: Už pravažiavimą (= važiavimą, kelionę) be bilieto reikia mokėti baudą. Pravažiavimas čia draudžiamas (= Įvažiuoti, važiuoti čia draudžiama); pravažiavimo nėra (= įvažiuoti, važiuoti negalima, neleidžiama). Pravažiuojantis ar pravažiuojamas bilietas būtinai taisytina į nuolatinis, mėnesinis bilietas.

Jam teko daug prakeliauti (= keliauti, nukeliauti). Tą vasarą prakeliavome (= nukeliavome) 300 kilometrų.

Tokie lėktuvai nenutūpdami praskrenda (= skrenda, nuskrenda) didelius atstumus. Jis yra daug praskridęs (= nuskridęs, skridęs, skraidęs).

Jiems paaiškinta, kokį atstumą (distanciją, nuotolį) reikės praplaukti (= nuplaukti, plaukti). Mes praplaukėme (= nuplaukėme, plaukėme) puikiai. Teko praplaukti (= perplaukti) ežerus, upes. Matėme įspūdingą praplaukimą (= plaukimą) delfinu ir krūtine.

Savo laisvąją programą jie pračiuožė (= čiuožė) geriausiai. Per kiek laiko pračiuoši (= nučiuoši) 200 metrų?

pri- – dažniausiai reiškia priartėjimą: priėjo, pribėgo, prislinko, prisiglaudė (prie); pridėjimą: pridėjo, prijungė, priskaičiavo; veiksmo baigtį: prispaudė, prišalo, pribaigė, primušė, prižadino; pilnį: prikrovė, pripylė, prikimšo, pririnko, prilėkė, pribėgo (ko); intensyvų, kartais – ir silpną veiksmą: prišnekėjo, pripasakojo, primelavo, pri(si)dainavo; prikimo, privengė, (ne)prigirdėjo ir t. t.

Dažnai priešdėlis pri- nereikalingas, mestinas: priimti priemones (= imtis priemonių); prisilaikyti įstatymų, dietos (= laikytis įstatymų, dietos – jeigu ne truputį); priduoti (= duoti, teikti) jėgų; prigimtoji (= gimtoji) kalba, nuodėmė, žemė. Įprasčiau ne pritirti, prityręs, -usi, o patirti, patyręs, -usi.

Kartais geras veiksmažodis su pri- vartojamas netinkama reikšme (yra semantizmas):

pribūti gali reikšti „ilgai būti“ (Jau pribuvau, prisisėdėjau – eisiu), bet netinka reikšme „ateiti, atvykti“: Jis taip ir nepribuvo (= neatėjo, neatvyko). Žiūrėk, kad pribūtum (= ateitum, atvyktum) laiku;

prigulėti gali reikšti „ilgai gulėti“ (Prigulėjai – kelkis), bet netinka reikšme „priklausyti, priderėti“: Tie pinigai jam priguli (= priklauso, pridera). Tai ne nuo manęs priguli (= priklauso, pareina; Ne aš čia lemiu);

priimti galima svečius ir pan., bet netinka priimti (= gerti, vartoti) vaistus; priimti vonią, dušą (= maudytis, praustis vonioje, duše); vietoj priimti priesaiką vartotina prisiekti, duoti priesaiką, priimti žiniai – įsidėmėti, susipažinti; priimti dėmesin, domėn įsidėmėti, atkreipti dėmesį, atsižvelgti;

prisiųsti, prigalvoti – reiškia gausą (Tai prisiuntė laiškų, visko prigalvojo), bet netinka reikšmėmis „atsiųsti, sugalvoti“: Tėvai man prisiuntė (= atsiuntė) truputį pinigų ir siuntinį. Reikia prigalvoti (= sugalvoti, sukurti) naują pavadinimą, keletą pavyzdžių. Beje, pavyzdžių niekaip negalima privesti, tik – pateikti.

prieš- – tai iš esmės daiktavardžių ir būdvardžių priešdėlis: priešnuodis, priešaušris, prieškambaris; priešpilnis, priešlėktuvinis, -ė; priešrinkiminis, -ė. Pasitaikantys veiksmažodžiai su prieš- yra vediniai iš daiktavardžių: priešgyniauti (iš priešgyna), prieštarauti (iš prieštara). Jeigu daryta kitaip, toks veiksmažodis su prieš- paprastai nevartotinas, pvz., jau prie vertalų aptartas priešpastatyti (= supriešinti, kelti priešais, priešpriešiais).

Vengtini su prieš- ir kai kurie pagal kitas kalbas pasidaryti būdvardžiai, stumiantys įprastinę vartoseną: prieštuberkuliozinis (- tuberkuliozės) institutas, dispanseris; priešgripiniai skiepai, vaistai (- vaistai, skiepai nuo gripo); prieštyminis (- tymų) serumas; priešparazitiniai (- antiparazttiniai) preparatai; priešrūkinis (rūko) žibintas.

su- – reiškia su(si)jungimą: sujungė, sudėjo, surišo, suvėrė, susiuvo, susidraugavo; susibūrimą, susitelkimą: subėgo, sulėkė, suvažiavo, su(si)rinko, su(si)būrė; veiksmo baigtį: sutemo, sudegė, suverpė, sudėvėjo, suvalgė; staigų veiksmą: sušuko, sukliko, suskambo, sugriaudė, sublizgo ir t. t.

Yra keletas veiksmažodžių su su-, vartojamų klaidingai: sudalyvauti netinka jokia reikšme – taisytina į dalyvauti, padalyvauti: Noriu sudalyvauti (= dalyvauti, padalyvauti, žaisti) varžybose. Rengiuosi sudalyvauti (= dalyvauti, padalyvauti) konferencijoje, kituose renginiuose. Ir aš ten sudalyvavau (= dalyvavau, buvau, pasirodžiau). Panašiai netinka suteisėjauti (= teisėjauti, kartais pateisėjauti);

visiškai nevartotina subauduoti (= gauti baudą, nusižengti);

sutepti dažniausiai reiškia „padaryti nešvarų“; netinka reikšmėmis „tepti, patepti“: Kad gerai veiktų, siurblį reikia sutepti (= tepti, patepti). Riekutę sutepkite (= aptepkite) sviestu (arba Ant riekutės tepkite sviesto). Sloguojant panosę patariama sutepti (= patepti, tepti) mentolo aliejumi;

sudirbti reiškia „dirbant sunaudoti“, kartais – „sugadinti, subjauroti“ (Drabužį sudirbai!), bet netinka reikšme „pradėti veikti, suveikti“: Pagaliau variklis sudirbo (= pradėjo veikti, suveikė). Mechanizmas nesudirbo (= nepradėjo veikti, (vis dar) neveikė; neveikė kaip neveikęs);

suvesti galima ką į vieną vietą ir pan., bet netinka reikšme „suskaičiuoti, susumuoti, apibendrinti“: Kiek gausime suvedę (= susumavę, suskaičiavę)? Turime suvesti (= susumuoti, apibendrinti) rezultatus. Sportininkų klaida: suvesti (= suglausti) kojas, suvesti (= suglausti, kartais sunerti, sukryžiuoti) rankas. Taigi suvedimas – arba (su)sumavimas, (su)skaičiavimas, arba suglaudimas.

Kartais su- vediniai vartojami nepakankamai taikliai: sukloti (- pakloti) plytas; kiaurai sumušti (- pramušti) kelį; sunaikinti (- naikinti) virtuvėje įsiveisusias skruzdėles; suplauti (plauti) ąsotį, bet gerai: suplauti visus indus.

susišaukti galima miške pasiklydus, bet netinka reikšme „sietis, turėti ryšį“: Tie dalykai susišaukia (= turi ryšį (ryšio); taip pat reikšme „derėti“: Užuolaidos susišaukia (= suderintos) su kilimu ir baldais (arba dera prie kilimo ir baldų).

už- – reiškia kryptį už ko nors: užlindo, užkrito, užėjo () arba kryptį ant ko nors: užšoko, uždėjo, užkėlė, užtiesė, užpylė (ant); veiksmo baigtį: užmigo, užgeso, užaugo, užadė; aplankymą arba atgabenimą pakeliui: užėjo, užbėgo, užvažiavo; užvežė; staigią veiksmo pradžią: užriko, užstaugė, užgriežė; užtraukė dainą; menką veiksmą: užvalgė, užkando ir t. t.

Pirmiausia už- netinka su tarptautiniais veiksmažodžiais:

užinteresuoti (= suinteresuoti, sudominti): Svarbu užinteresuoti (= suinteresuoti, sudominti) būsimus klientus. Niekas neužinteresuotas (= nesuinteresuotas) mums padėti;

užintriguoti (= suintriguoti, sudominti): Rašytojai stengiasi skaitytoją užintriguoti (= suintriguoti, sudominti). Aš dabar esu tuo užintriguotas (= suintriguotas, susidomėjęs);

užvizuoti (= vizuoti): Šį dokumentą dar reikia užvizuoti (= vizuoti). Užvizuos (= Vizuos) skyriaus vadovas.

Yra ir lietuviškų žodžių, kur už- mestinas. Tai klaidingai nusakomi varžybų etapai užbėgimas (= bėgimas), užėjimas (= ėjimas), užplaukimas (= plaukimas), užvažiavimas (= važiavimas); be to, užvažiavimu nevadintina nauja sanatorijų, poilsio namų pamaina, o užvežimu – planingas (ne koks atsitiktinis) ko nors atvežimas, pristatymas.

Visiškai nevartotina užmanyti (= sumanyti, sugalvoti): Ką tu čia užmanei (= sumanei, sugalvojai)? Gerai užmanyta (= sumanyta, sugalvota). Taip pat nevartotina užmanymas: Turime naujų užmanymų (= sumanymų). Tai įdomus užmanymas (= sumanymas).

Niekur netinka ir užskaityti (= įskaityti, nes yra įskaita, ne užskaita): Šiuos atliktus darbus galima užskaityti (= įskaityti). Dėstytojas mano projekto neužskaitė (= neįskaitė). Už laimėtą partiją žaidėjui užskaitomas (= įskaitomas) taškas.

Be reikalo plinta užslaptinti (= įslaptinti): Daug kas buvo užslaptinta (= įslaptinta). Tai užslaptinti (- įslaptinti, slaptieji) dokumentai. Užslėptas nedarbas keistina į paslėptas(is) nedarbas;

vietoj užgaląstos detalės sakytina galąstos.

Yra gerų veiksmažodžių su už-, dažnai pavartojamų netinkama reikšme:

užkrauti galima ką kuo, ant ko, bet netinka užkrauti akumuliatorių (= įkrauti akumuliatorių);

užnešti galima ką ant ko ir pan., bet netinka reikšme „užtepti, užkrėsti“: užnešti (= užtepti) dažų, glaisto; užnešti (= užkrėsti) tinko; užnešti (= užlieti, užtepti) vaško; taip pat reikšme „pažymėti“: užnešti (= pažymėti) kontūrus, taškus; pataisas užnešti ant plano (= nukelti į planą, pažymėti plane);

užpilti galima ką ant ko, užsipilti – ant savęs, todėl nevartotina (si)pilti benzino, degalų (= į(si)pilti, pri(si)pilti): Važiuosiu į degalinę (nevartotina į kolonėlę) užsipilti (= įsipilti, prisipilti; Čia geriau pirkti) benzino. Vietoj (si)pilti automobilį, traktorių reikia į(si)pilti, pri(si)pilti degalų į automobilį, traktorių.

Primintini keli bendresni visų priešdėlių vartojimo dalykai.

Jeigu vietoj kad ir neklaidingo priešdėlinio žodžio gali tikti nepriešdėlinis, dėl kalbos glaustumo pirmenybę geriau teikti nepriešdėliniam. Kam sakyti: Panaudojamos įvairios priemonės, pritaikomi pažangūs metodai, nors tai nėra klaida, kai užtenka Naudojamos įvairios priemonės, taikomi pažangūs metodai; arba vietoj iškyla klausimas užtektų kyla klausimas, vietoj ten iškasamos anglys – kasamos anglys, vietoj sukelia pavojų – kelia pavojų. Gyvoji kalba dėl glaustumo, gyvumo nesako priešdėlio ir tada, kai jis aiškus iš konteksto arba situacijos: Daryk langą, duris (jeigu uždaryta – reikia atidaryti, jeigu atidaryta – reikia uždaryti). Romaną vertė N. (nebūtina išvertė, nes matome rezultatą – pačią knygą). Ar jau lipate, lipsite? – visiškai gerai klausiame autobuse, troleibuse; lietuviams taip įprasčiau negu išlipate, išlipsite, plg. rusų kalbos vychodite. Yra veiksmažodžių, kurių semantinė prigimtis rodo baigtinį veiksmą: baigė, grįžo, gimė, mirė…, todėl nebūtina sakyti, nors ir neklaida, pabaigė ar užbaigė, sugrįžo, užgimė, numirė (ypač oficialiuosiuose stiliuose tokie veiksmažodžiai vartojami be priešdėlių).

Keliais atvejais žodžių vartojimą su priešdėliais galima laikyti pusklaidėmis. Priešdėlinės bendratys vengtinos su veiksmo pradžios ir kartais su pabaigos veiksmažodžiais: Buvo pradėtas iškasti (- kasti) kanalas. Pradėjome surinkti (- rinkti) atliekas. Baigta apželdinti (- želdinti) dykvietė. Baigiame sumūryti (- mūryti) sieną. Profesijų pavadinimai paprastai darytini be priešdėlių: šepečių įvėrėjas (- vėrėjas), vielos įvyniotojas (– vyniotojas), darbų paskirstytojas (– skirstytojas), dėžių sukalėjas (- kalėjas), detalių surinkėjas (- rinkėjas) ir t. t. Priešdėliai būtini tik tada, kai galima dviprasmybė, pvz.: kirpėjas – kerpa plaukus, sukirpėjas – sukerpa medžiagą; minuotojas – deda minas, išminuotojas – minas šalina. Panašiai su prietaisų pavadinimais – irgi darome be priešdėlių: ne pakrautuvas, o krautuvas; ne prailgintuvas, o ilgintuvas, ilginamasis laidas; ne atskyriklis, o skyriklis; ne suteptuvas, surinktuvas, o teptuvas, rinktuvas; ne išjungiklis, o jungiklis; priešdėlis prie tokių pavadinimų paliekamas tik ten, kur būtinas, kad aiškiai skirtųsi reikšmė: įjungiklis, išjungiklis, perjungiklis; atsuktuvas; (šiukšlių) nuleistuvas; (automatinis) paleidiklis; nusodintuvas.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *