Žodžio parinkimas

      Bendrinėje kalboje vartojame lietuviškus ir iš kitų kalbų atėjusius žodžius – skolinius. Vieni skoliniai mūsų kalboje prigijo, įsitvirtino. Kiti kaip šmėklos klaidžioja ir teršia mūsų kalbą. Norėdami taisyklingai parinkti žodį, pirmiausia žiūrėkime, ar jis nėra svetimas mūsų kalbai, nevartotinas, netinkamas. Pasitikrinti galima žodynuose, kituose tam skirtuose leidiniuose. Apie penkiasdešimt tūkstančių žodžių rasite ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. Čia sudėti ne tik lietuviški, bet ir tarptautiniai šiuo metu lietuvių kalboje vartojami žodžiai. Labai vertingos knygos – ,,Kalbos praktikos patarimai“ (1985 m.), ,,Kanceliarinės kalbos patarimai“ (1993 m.). Patogi nedidelio formato D. Mikulėnienės knygelė ,,Kaip nereikia kalbėti: Klaidų žodynėlis“ (1991 m.). Periodiškai leidžiama ,,Kalbos kultūra“.

1. Seniausi skoliniai, atsiradę mūsų kalboje dar iki raštijos pradžios, jau yra prigiję kalboje ir tapę jos neatskiriama dalimi: agurkas, muilas, pinigas, smuikas.

2. Nevartotinos mūsų kalboje svetimybės polonizmai – lenkiški žodžiai: brudnas (= nešvarus), brudas (= nešvarybė, bjaurystė), bujoti (= vešėti, tarpti, klestėti), ciongas (= skersvėjis), kaldra (= apklotas, antklodė), kolioti (= plūsti, koneveikti), pančekos (= kojinės), plėmas (= dėmė), ružavas (= rožinės spalvos, rausvas).

3. Bendrinėje kalboje negalima vartoti slavizmų – iš gudų ir rusų kalbų kilusių žodžių: diedas (= senis), gromata (= laiškas), liekarstva (= vaistai), načalnykas (= viršininkas), paduška (= pagalvė), papkė (= aplankas, segtuvas).

4. Nevartotini bendrinėje kalboje iš vokiečių kalbos atėję žodžiai – germanizmai: biškį (= truputį, šiek tiek, mažumėlę), biskis, biškis (= truputis), grabė (= griovys), jo, ja (= taip), liuosas (= laisvas), liuosuoti (= laisvinti, vaduoti), liuosai (= laisvai, lengvai), stuba (= troba, pirkia).

5. Nevartokime iš įvairių kalbų atneštų neteiktinų skolinių – barbarizmų.

adijalas (= antklodė, apklotas), ale (= bet, tik), aprėdas (= apdaras, drabužis);

bantas (= kaspinas), baranka (= riestainis), bardačiokas (= dėklė), batareika (= žibintuvėlis), basanoškės (= basutės), bonka, bonkė (= butelis), bulkutė (= bandelė);

cibulis (= svogūnas), išmiera (= dydis, numeris, matmuo), kalgotkės (= pėdkelnės), kurtkė (= striukė);

maikė (= marškinėliai, sportinukai), maliavoti (= dažyti), mazolis (= nuospauda); mieruoti (= matuoti), mislyti (= manyti, galvoti), mostis (= tepalas);

nabagas (= vargšas, vargeta), neboti (= nepaisyti, neatsižvelgti), nakleikė (= lipdukas);

parėdas (= drabužis, apdaras, papuošalas), parėdymas (= nurodymas, potvarkis, įsakymas), pijokas (= girtuoklis), pijokauti (= girtuokliauti), rėdyti, -tis (= rengti, -tis, vilkti, -tis, puošti, -tis);

sietka (= tinklelis), sloikas (= stiklainis), sasiskos (= dešrelės), štuka (= vienetas, gabalas), štuka (= pokštas, juokai);

tašė (= rankinė, krepšys), tapkės (= šlepetės, šliurės), trusikai (= trumpikės, kelnaitės), terioti (= siaubti);

ulioti, uliavoti (= ūžauti, puotauti, siausti);

vat, vot (= va, štai); ženytis (= tuoktis, tekėti, vesti).

Tarptautiniai žodžiai yra skoliniai specialioms sąvokoms, ypatybėms ir veiksmams vadinti. Jie vartojami ne vienoje kalboje. Daug jų yra kilę iš graikų ir lotynų kalbų. Tarptautinių žodžių lietuvių kalboje yra nemažai.

6. Nevartokime tarptautinio žodžio, jeigu turime savą, lietuvišką: falšas (= netikrumas, apsimetimas), fanaberija (= pasipūtimas), frantas (= dabita), chlamas (= šlamštas), špricas (= švirkštas).

7. Žargonas – tai kurios nors socialinės ar profesinės žmonių grupės kalba, kurioje daug žodžių ar posakių, neatitinkančių bendrosios kalbos dėsnių ir normų. Žodžiai dažnai nevykusiai trumpinami. Jaunimo žargone gausu bendrinei kalbai netinkamų svetimybių: davai, fuginam (= bėgam, sprunkam), matieka (= matematika), pašli (= einam), priviet (= sveikas, -i), šaiba (= dvejetas), šūlė (= mokykla), trajakas (= trejetas), zdarov (= sveikas, -i).

8. Žodžiai, sudaryti iš įvairių kalbų sudedamųjų dalių, vadinami hibridais. Vartotinų hibridų kalboje nedaug (dantistas, ultragarsas). Daugiausia yra nevartotinų hibridų: geradėjas (= geradarys), liuoslaikis (= laisvalaikis), maudimkė (= maudymosi kostiumas, maudymukas), niekadėjas (= niekdarys, nenaudėlis, piktadarys), plavkės (= kelnaitės, glaudės), pusdurnis (= puskvailis), sofka (= sofa).

9. Žodžio turinys – tai jo reikšmė. Žodžiai esti vienareikšmiai ir daugiareikšmiai. Lietuvių kalboje kur kas daugiau daugiareikšmių negu vienareikšmių žodžių. Ne visos vieno kurio žodžio reikšmės vartotinos bendrinėje kalboje – yra ir nevartotinų.

bendrai (= apskritai, iš viso) padėtis nebloga;

gaunasi (= išeina, susidaro, pasidaro);

išstoti (= kalbėti) susirinkime; iššaukti (= sukelti) nepasitenkinimą; prietaiso daviniai (= duomenys), neturi davinių (= duomenų, gabumų); tu, matomai (= matyt, atrodo), pavargai; neteisingai (= netaisyklingai) pavartojai žodį;

nusiimk (= nusivilk) švarką, nusiimk (= nusiauk) batus; panaudoti (= pavartoti, pasakyti, parašyti) žodį, pasisakyti (= kalbėti) susirinkime;

pašvęsti (= skirti) kam nors gyvenimą, darbus; pilnai (= visiškai, visai) suprantu tave; temą praeisime (= išeisime) greitai; kur randasi (= yra) biblioteka?; sąstatas (= sudėtis); sekantis (= kitas) žingsnis, darbas; aš skaitau (= manau, laikau); pinigus skaitykite (= skaičiuokite) prie kasos: kūrinyje sutinkame (= matome, randame) veikėjų; eilėraštyje sutinkame (= randame) daug metaforų; tuo pačiu (= drauge, kartu) noriu pasakyti…; užsidėti (= vilktis, mautis, autis, rištis) paltą, pirštines, batus, skarelę; gerai žinokime (= mokėkime, išmanykime) savo gimtąją kalbą.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *