Žodžiai, pavartoti netinkama reikšme (semantizmai)

      Žodžiai, pavartoti ne ta, t. y. netinkama reikšme – dažnos ir sunkiai atpažįstamos leksikos klaidos. Tokius žodžius kai kas trumpai vadina semantizmais (semantika – kalbos mokslo šaka, tirianti žodžių reikšmes, o jų daugelis žodžių turi ne vieną).

Dažniausiai geras lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbų poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio platesnė reikšmių sistema (mat to paties žodžio reikšmių sistema skirtingose kalbose paprastai skiriasi). Rečiau ne ta reikšme pavartojamas nesuprastas lietuviškas žodis, ypač kai imamas iš senųjų raštų arba iš kurios nors tarmės.

Nesuprasti lietuviški žodžiai. Nesuprastų, netinkama reikšme vartojamų lietuviškų žodžių nėra daug. Kiek dažniau netinkamai pavartojamas koks retesnis, tik vienoje kitoje tarmėje užsilikęs žodis.

Dalis rytų aukštaičių išlaikė būdvardį abuojas; jį savo raštuose vartojo ir Vaižgantas. Tikroji šio žodžio reikšmė yra „piktas, nedoras, bjaurus“, pvz.: Saugokis jaučio jis abuojas. Daug kas šio žodžio dabar nesupranta ir jį painioja su panašiai skambančiu žodžiu abejingas: Vaikinas liko viskam abuojas (= abejingas). Nepateisinu tokio abuojumo (= abejingumo) kitų nelaimėms.

Žodis aplamai tiems rytų aukštaičiams, kurie jį dar išlaikę, reiškia „sujauktai, netvarkingai, paviršutiniškai“, todėl aplamai nevartotinas reikšme „apskritai“: Aplamai (= Apskritai; Apskritai imant; Iš esmės) gerai parašėte. Aplamai (= Apskritai; Apskritai imant) rinkimai praėjo sėkmingai.

Žemaičių berods iš tiesų reiškia „aišku, žinoma, neabejotina, be kalbų“ (pavyzdžiui, Žemaitė rašė, kad antims pavasarį berods dienos, t. y. aišku, suprantama, kad geros dienos), todėl berods nevartotinas reikšme „rodos“: Jie, berods (= rodos), giminės. Berods (= Rodos, turbūt, matyt), jie pažįstami. Be kita ko, berods geriau visiškai nevartoti, nes tai hibridas, kilęs iš posakio be rodos „be kalbų“, o roda yra slavybė.

Dalies šiaurės lietuvių tarmių žodis gangreit iš tiesų reiškia „beveik“, pvz.: Gangreit (t. y. beveik, kone) visi miško medžiai kreivi, todėl gangreit netinka reikšme „gana greitai“. Jis gangreit (= gan(a) greitai) pasikinkė arklį ir išvažiavo.

Ne visi žino, ką reiškia senųjų raštų žodis tūlas. Tikroji jo reikšmė – „dažnas, daug kas, ne vienas“. Taisyklingai jį vartojo, pavyzdžiui, Antanas Baranauskas: Seniau miškai mylėta, tūlon giesmėn dėta (t. y. dažnoje dainoje minėti). Tačiau tūlas, -a netinka reikšme „kažkoks, -ia“: Tūlas (= Kažkoks, vienas) žmogus nusipirko asilą. Tūla (= Kažkokia, viena) moteriškė vežė parduoti kiaušinių. Čia, matyt, darbavosi tūli (= kažkokie) plėšikai.

Daug kas iškreiptai vartoja naujadarą ainis, kuris iš tikrųjų reiškia „palikuonis“, o ne „protėvis, prosenis“, todėl klaidingas toks per televiziją skambėjęs reklamos dvieilis: Ar išsaugosim mes turtą, ainių (?!) ir tėvų sukurtą? Ainiai eis po mūsų ir kurs ateityje, o kūrė protėviai, proseniai, senoliai. Taigi taisytina: Vertinkime ainių (= protėvių, prosenių, senolių) palikimą. Didžiuojamės ainių (= protėvių, prosenių) žygiais.

Perimtos svetimos reikšmės. Perimtų svetimų reikšmių pasitaiko daug. Ypač jų pagausėjo sovietmečiu, kai tam tikrų rusų kalbos žodžių reikšmės beatodairiškai buvo keliamos į lietuvių kalbą, taigi buvo daromi tarsi reikšmių vertalai. Jie stūmė tradicines lietuviškas reikšmes ir kalbą labai skurdino.

Svetima reikšme pavartojami įvairių kalbos dalių žodžiai, tačiau dažniausiai – veiksmažodžiai, nes jų reikšmių sistema paprastai gana plati ir įvairiose kalbose labiausiai skiriasi. Juos aptarsime pirmiausia; išsamiau – tuos aktualiuosius, kurie nurodyti „Didžiųjų kalbos klaidų sąraše“ (kartu priminsime vieną kitą būdingiausią norminę reikšmę).

daryti (atidaryti, uždaryti). Tinka: daryti (atidaryti, uždaryti) duris, langus, skrynią, dėžutę, atidaryti naują mokyklą, kabinetą. Netinka: atidaryti, uždaryti akis (= atmerkti akis, atsimerkti; užmerkti akis, užsimerkti); atidaryti atminimo lentą, paminklą (= atidengti atminimo lentą, paminklą); atidaryti, uždaryti čiaupą (= atsukti, užsukti čiaupą); atidaryti, uždaryti dujas, vandenį (= paleisti dujas, vandenį; išjungti dujas, vandenį); atidaryti, uždaryti skėtį (= išskleisti, suglausti skėtį); atidaryti knygą, sąsiuvinį (= atversti arba atskleisti knygą, sąsiuvinį); uždaryti sąrašą, kartoteką (= baigti (pildyti, rašyti) sąrašą, kartoteką).

Vietoj daryti, atidaryti burną geriau išsižioti, vietoj atidaryti butelį geriau atkimšti, vietoj atidaryti susirinkimą, posėdį geriau pradėti, vietoj atidaryti vartus tradiciškiau atkelti;

dėti(s),(si)dėtivartotini veiksmažodžiai. Dedama, uždedama, užsidedama paprastai tik tai, kas laikosi viršuje. Galima dėti, uždėti puodą ant ugnies; dėtis, užsidėti kepurę, skrybėlę, akinius, kuprinę.

Netinka kam kitam dėti, uždėti ar pačiam užsidėti drabužius, avalynę, papuošalus. Marškinius, suknelę, megztinį, švarką, paltą reikia ne dėtis ar užsidėti, o vilktis, apsivilkti, užsivilkti (tik nevartotina paltą, megztinį ar kitą vieną drabužį apsirengti ar nusirengti, nes apsirengiama, nusirengiama tik kelis drabužius iš karto arba nusirengiama nuogai); kojines, kelnes, pirštines reikia ne dėtis, užsidėti, o mautis, apsimauti, užsimauti; sijoną – segtis, batus ne dedamės, o aunamės, apsiauname; šlepetes galima ir įsispirti; diržą ar juostą reikia juostis, kaklaraištį, raištį – rištis, segę – segtis; auskarus – vertis arba segtis, žiedą, apyrankę mautis, skarelę, skarą – rištis arba gobtis. Kai rusų kalbos pavyzdžiu viską tik užsidedame ir nusiimame, išstumiame iš kalbos daug gerų savų veiksmažodžių.

Kartais dėti, uždėti netinkamai vartojama ir kitomis reikšmėmis. Baudą arba pareigas reikia ne uždėti, o skirti. Ne uždedama globa, o skiriama globa, globėjas, -a. Vietoj uždėti siūlę vartotina susiūti, užsiūti kokią žaizdą, pjūvį. Slidės yra vis dėlto ne (si)dedamos, o pri(si)rišamos, pri(si)tvirtinamos;

nuimti, nusiimti – vartotini daugiareikšmiai veiksmažodžiai. Nuimama, nusiimama paprastai tik tai, kas laikosi viršuje, taigi galima nuimti ką nuo lentynos, nusiimti kepurę, skrybėlę, akinius, kuprinę; nuimamas derlius ir pan.

Kalbant apie drabužius, avalynę, papuošalus, nuimti ar nusiimti niekur netinka, kaip kad netinka dėtis ar užsidėti: marškinius, suknelę, megztinį, švarką, paltą reikia nusivilkti (ne nusirengti); kojines, pirštines – nusimauti; batus – nusiauti; laikrodį, segę – nusisegti ir t. t.

Nuimti dažnai klaidingai pavartojama ir kitomis reikšmėmis. Sakytina: panaikino (ne nuėmė) baudą, draudimą, apribojimus, sankcijas, muitus; panaikino (ne nuėmė) lengvatas; panaikino (ne nuėmė) transporto maršrutą; pašalino iš pareigų (ne nuėmė nuo pareigų); nutraukė (ne nuėmė) stipendiją, priemoką arba ne(be)skyrė, ne(be)davė stipendijos, priemokos; nurašė, nubraukė (ne nuėmė) sąskaitos sumą; uždraudė, o gal atšaukė (ne nuėmė) spektaklį; uždraudė, neleido rodyti (ne nuėmė) laidą, filmą; atėmė, panaikino (ne nuėmė) invalidumo grupę (arba nebeskyrė, nebepripažino grupės); (si)rašė, iš(si)braukė arba iš(si)registravo iš įskaitos (ne nu(si)ėmė nuo įskaitos); nutraukė kontrolę, liovėsi kontroliuoti arba kontroliavus (ne nuėmė nuo kontrolės); nebeskyrė vaistų, nutraukė vaistų kursą (ne nuėmė vaistus); pašalino, panaikino, o gal tik sumažino (ne nuėmė) nuovargį, įtampą; numalšino ar sumažino (ne nuėmė) skausmą; sumažino (ne nuėmė) greitį, tempą; nulupo (ne nuėmė) žievę, nugriebė, nugraibė (ne nuėmė) putas; surinko (ne nuėmė) išsiliejusią naftą ir t. t.

Vietoj nusiėmė nuo pamokų, nuo darbo sakytina pabėgo iš pamokų, pasišalino iš darbo arba darbo vietos;

gautis tinka tik atsigavimo reikšme: Ligonis po ligos pradėjo gautis (įprasčiau atsigauti, sveikti). Žolė po lietaus gaunasi (įprasčiau atsigauna, atželia, sužaliuoja).

Netinka reikšme „pavykti, pasisekti, išeiti“. Kas čia tau gavosi (= Kaip čia tau pavyko, pasisekė? Kas čia tau išėjo?) arba konkretiname: Ką čia tu padarei (parašei, nupiešei…)? Neaišku, ar jiems gausis (= pavyks, pasiseks, išeis; ar iš to kas bus). Man nesigauna (= nesiseka, nepavyksta, neišeina).

Vietomis taisytina ir kitaip: Gali taip gautis (= išeiti, atsitikti), kad šiemet nebesusitiksime. Gavosi (= Susidarė) kebli padėtis. Išleidus tokią knygą, gautųsi (= būtų) unikalus leidinys. Dažnai gaunasi (= atsitinka, pasidaro, būna, esti) taip, kad pinigų atlyginimams neužtenka. Ar nesigaus (= neatsiras, nebus) ligoniui komplikacijų?

Kartais užtenka atsisakyti sangrąžinės gautis formos, ir klaidos nebelieka: Gaunasi (= Gaunamas) toks mišinys (arba Gauname tokį mišinį). Gaunasi (= Gaunamas) statusis trikampis (arba Gauname statųjį trikampį). Jiems gaunasi (= išeina, būna) geras pelnas (arba Jie gauna gerą pelną).

Semantizmas gautis yra tikrai didelė ir labai plintanti klaida, jau pasitaikanti net spaudoje;

rastis tinka tik atsiradimo reikšme: Mums randasi (arba atsiranda) vis naujų sunkumų. Ilgainiui Žemėje radosi (arba atsirado) gyvybė.

Netinka buvimo reikšme: Kur galėtų rastis (= būti) direktorius? Direktorius randasi atostogose (= atostogauja). Vilnius randasi (= yra, stovi) prie Neries. Mes dabar randamės (= esame) muziejuje;

skaitytineabejotinai geras veiksmažodis: skaitau laikraštį, knygą sako visa Lietuva.

Tačiau skaityti netinka reikšmėmis „manyti, laikyti“: Skaitau (= Manau), kad reikia daryti kitaip. Mes skaitome (= manome; tinka ir esame įsitikinę, neabejojame), kad žemės ūkis atsigaus. Skaitykime (= Manykime, tarkime), kad reikalas sutvarkytas. Ar tu manęs žmogum neskaitai (= nelaikai)? Jis skaitė (= laikė) save geru specialistu (arba manė esąs geras specialistas). Skaityti ne savo reikšme – labai didelė ir dažna klaida;

statytigeras daugiareikšmis veiksmažodis. Visi sakome Stato namą, tiltus, kilpas, sargybą…

Pirmiausia netinka reikšmėmis „sudaryti, parašyti“: tvarkaraštį, planą, grafiką sudarome (ne sustatome); aktą, protokolą reikia (su)rašyti (ne sustatyti); pažymys rašomas (ne statomas); taškas, kablelis, kiti skyrybos ženklai dedami, rašomi (ne statomi).

Vartotina kelti klausimą, reikalavimą (dažnai tiks ir klausti, reikalauti), kelti sąlygą, tikslą, kokią kandidatūrą (ne statyti klausimą, reikalavimą, statyti sąlygą, tikslą, kokią kandidatūrą).

Keliai, dujotiekiai tiesiami (ne statomi); telefonas įvedamas (ne statomas, pastatomas); skaitiklis įtaisomas, įmontuojamas (ne pastatomas); kiti kokie dalykai gali būti įrengiami (ne pastatomi).

Ateitį, naują gyvenimą geriau kurti negu statyti; nepriklausomybė buvo atkurta geriau negu atstatyta;

talpinti – daryti, kad tilptų (paprastai spaudžiant, grūdant): Ar sutalpinsi viską į lagaminą? Dobilus talpinome į daržinę. Pasispaudę talpinsimės.

Pirmiausia nevartotina reikšme „spausdinti, dėti“: Mano straipsnį patalpino (= išspausdino, įdėjo) laikraštis. To eilėraščio netalpinsime (= nespausdinsime, nedėsime).

Vengtinas talpinti ir kitomis reikšmėmis: Nuotrauką patalpino į stendą (= įdėjo į stendą, pakabino stende). Turistus patalpinsime (= įkurdinsime, apgyvendinsime) viešbutyje. Tėvai vaiką patalpino (= atidavė, pradėjo leisti) į darželį;

žinoti norminė reikšmė „turėti žinių, informacijos“. Sakome: Gerai viską žinau, t. y. esu informuotas. Žinau tą įvykį, t. y. pats mačiau arba apie jį girdėjau.

Netinka žinoti reikšme „mokėti“: Jis žino (= moka) anglų kalbą. Žinau (= Moku) tą eilėraštį – jeigu atmintinai, o žinau – kad tas eilėraštis sukurtas arba jo pavadinimą. Ar žinai (= moki, esi išmokęs) pamoką?

Netinka ir reikšmėmis „išmanyti, pažinti“: Mergaitės nežino (= neišmano) technikos. Mokytojas turi žinoti (= išmanyti, mokėti) savo dalyką. Tėvai gerai žino (= pažįsta) savo vaiką. Koks vadovas, jeigu nežino (= nepažįsta) savo pavaldinių?

Be čia suminėtų svarbiųjų semantizmų, yra gana daug ir kitų ne savo reikšme vartojamų veiksmažodžių. Iš jų dažnesni, aktualesni:

kristi – dažniausiai reiškia „staigiai leistis iš viršaus, nupulti žemyn“: Obuoliai krinta nuo obels. Vaikas nukrito nuo suolo. Krinta medžių lapai.

Nevartotina reikšme „griūti, virsti“: Kritau (= (par)griuvau, (parvirtau, parpuoliau, parkritau) lygioje vietoje. Sportininkas nukrito (= pargriuvo, parvirto, parpuolė, parkrito) aikštelėje. Nemalonu, kai čiuožėjai per varžybas krinta (= griūva, griuvinėja, parvirsta, parpuola, parkrinta). Nukritusi (= Nugriuvusi, čia geriau Griūdama) siena sulaužė kelis automobilius. Žiūrovai krito iš juoko (= leipo juokais);

neraminti tinka tik kaip raminti antonimas: Vaikas verkia ir niekas jo neramina.

Negerai, kai spauda rašo: Mus neramina įvykiai Artimuosiuose Rytuose. Būtų saviau, įprasčiau Mus jaudina; Mums kelia nerimą įvykiai Artimuosiuose Rytuose; Mums neramu dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose. Neramina kainų didėjimas taisytina: Neramu, kad didėja kainos. Mums kelia nerimą kainų didėjimas;

rišti(s) geras daugiareikšmis veiksmažodis. Sakytina: riša virvę, siūlą, kilpą; riša gyvulį; rištis skarelę, kaklaraištį ir t. t.

Tačiau rišti(s) nevartotina reikšme „sieti(s)“: Reikia rišti (= sieti) teoriją su praktika. Litas buvo pririštas prie dolerio (= susietas su doleriu). Tie dalykai rišasi (= siejasi). Tai nesiriša (= nėra susiję) su verslu. Rištis nevartotina ir reikšme „susisiekti, susižinoti“: Susirišk (= Susisiek, susižinok) su juo. Susirišime (= Susisieksime, susiskambinsime, pasikalbėsime, pasitarsime) telefonu;

stebėtitai atidžiai į ką žiūrėti, ką sekti (paprastai tyrimo tikslu): Stebėjome Saulės užtemimą. Mokslininkai stebi gamtą.

Netinka stebėti, kai kalbame apie paprastą žiūrėjimą į ką, ko matymą: Kasdien stebime (= matome) naujas statybas. Mokinių rašiniuose stebima (= matoma, randama, aptinkama, pastebima) būdinga klaida. Tyrimų rezultatus galima stebėti (= matyti, rasti) pateiktoje lentelėje. Gamtoje stebime (= matome, randame, aptinkame) įvairiausių augalų. Sergant ta liga, stebimas (= būna) temperatūros pakilimas (geriau: pakyla temperatūra, karščiuojama). Šiuo atveju patinimas nestebimas (= patinimo nėra; patinimo gali nebūti);

sutiktisutinkame tai, kas juda, eina priešais: sutikau draugą, giminę…, ką priimame: sutiksime svečius, kas periodiškai priartėja: sutikome Naujuosius metus… ir t. t.

Kalbant apie radimą, pastebėjimą, aptikimą, pasitaikymą, buvimą, sutikti geriau nevartoti: Miške galima sutikti (- rasti, pastebėti, aptikti, matyti) įvairių medžių. Šis žodis sutinkamas (- randamas, aptinkamas, yra, pasitaiko) tik keliose tarmėse. Literatūroje sutinkame ( pasitaiko, randame, aptinkame) įdomių samprotavimų. Sutiktas (- Esamas, pastebėtas, pasitaikančias) negeroves stengiamės šalinti.

Dar minėtini veiksmažodžiai, kurie nelaikomi kokiomis didesnėmis klaidomis, bet kitų kalbų pavyzdžiu pernelyg padažnėję ir stumia veiksmažodžius, kurie ką nors pasako tiksliau, saviau. Vystome paprastai tik vaiką vystyklais, o mokslinę mintį geriau plėtoti, rutulioti, vaikų gabumus, įgūdžius tobulinti, ugdyti, o ne vystyti; geriau pramonės plėtra, plėtotė, literatūros raida negu vystymasis. Įsisaviname gamtas turtus, kosmosą, bet, kur reikia tikslumo, geriau sakyti išmoko arba suprato, perprato; kitur – ką sunaudojo, suvartojo negu įsisavino. Geriau išeiti iš kambario, klasės, ligoninės negu kambarį, klasę, ligoninę palikti. Žodžius, kalbą, taip pat vaistus, maistą reikia vartoti, ne naudoti; naudojame tai, iš ko turime naudą ir ko vis dar lieka (gamtos turtus, kosmosą); įrankį galima ir pavartoti, ir panaudoti, bet paprastai įrankiu pasinaudojama. Galvoti – tai pats mąstymo procesas, o apie įsitikinimą – geriau manyti: Manau (ne Galvoju), jis pažadą tesės. Tarnauti – tai atlikti kokias privalomas arba mokamas pareigas, o apie tikimą kam sakytina kitaip: Tai mums tarnauja pavyzdžiu (- yra pavyzdys). Tekti geriau nevartoti vietoj įprasto reikėti, taigi ne Tenka pažymėti, o Reikia pasakyti, kad jūs klystate. Įsidėmėtina, kad giesmes, himnus giedame, ne dainuojame: Sudainavome (- Sugiedojome) himną. Laiptais, kopėčiomis reikia užlipti, užkopti ir priešingai – nulipti, ne pakilti ar nusileisti, nes kylame ir leidžiamės liftu arba kokia skraidykle. Kai kas nebeskiria sėdėti ir tupėti (paukštis, gyvūnėlis ne sėdi, o tupi), painioja vilktis ir rengtis, nebejaučia, kur geriau tinka plauti, prausti, mazgoti ir ypač – kur tinka mylėti, mėgti, patikti, o per dažnai renkasi mylėti: pasakoma net myli gerai pavalgyti, pasilinksminti; myli sportą, šokius, muziką – čia visur vartotina mėgsta; pamirštas patikti: geriau sakyti, kad katės, šunys patinka vaikams, eilėraščiai, romanai skaitytojams; kam ištisai sakyti, kad jie juos myli?

Atskirą svarbią grupę sudaro šiaip jau geri priešdėliniai veiksmažodžiai, kurią nors savo reikšmę gavę iš kitų kalbų, dažniausiai sovietmečiu iš rusų kalbos. Juos galima pavadinti daliniais semantizmais. Taisant paprastai reikia ne kito žodžio, o tik kito priešdėlio arba kartais užtenka priešdėlį mesti. Dažniausiai tai veiksmažodžiai su priešdėliais ap-, at-, iš-, pa-, per-, pra-, pri-, už-, pvz.: apmokyti, atkrauti, atleisti, išdirbti, išimti, išjungti, išlaikyti, išnešti, išpulti, išskirti, išstoti, iššaukti, išžiūrėti…; pajungti, pakelti, paskaičiuoti, pašvęsti, pavesti…; pergyventi, pernešti, perspėti, pervesti…; prabėgti, praeiti, pragalvoti, praklausyti, pramatyti, pravažiuoti…; pribūti, prigulėti, priimti, prileisti…; užnešti, už(si)pilti…. Suprantama, nevartotina reikšme netinka ir geri kitomis reikšmėmis šių veiksmažodžių vediniai atleidimas, išėmimas, išdirbimas, paskaičiavimas, pergyvenimas, praėjimas, pravažiavimas, užnešimas, užpylimas…

Pasitaiko ne sava reikšme pavartojamų šiaip jau gerų daiktavardžių. Iš tokių „Didžiųjų kalbos klaidų sąraše“ nurodomi davinys, sąstatas, stovis:

davinys – tai maisto arba pašaro kiekis, porcija: Ekskursantai gavo sausą davinį. Tiek šieno karvei yra paros davinys.

Visomis kitomis reikšmėmis davinys (daviniai) netinka, o tinka duomenys: mokslo, statistikos, apklausos daviniai (= duomenys), pažangumo daviniai (= duomenys), davinių (= duomenų) paieška, kaupimas, apdorojimas;

sąstatas – tik traukinio: vienas po kito sustatyti vagonai.

Visomis kitomis reikšmėmis vietoj sąstatas vartotina sudėtis: medžiagos sąstatas (= sudėtis), komisijos, komiteto, tarybos, komandos, choro, orkestro sąstatas (= sudėtis);

stovis – žodynuose nurodoma, kad įmanoma pavartoti stovėjimo reikšme, nors daugeliui tokia vartosena neįprasta: Stovis eilėje atsibosta.

Kitomis reikšmėmis stovis netinka: patalpų, daiktų stovis (= būklė), žmogaus dvasinis stovis (= dvasinė būsena), karo stovis (= karo padėtis).

Pasitaiko ir kitų ne savo reikšme pavartojamų daiktavardžių, pvz.: baltiniai, eilė, ratas:

baltiniai – paprastai apatiniai drabužiai, apatiniai marškiniai (dabar bet kokios spalvos, o seniau būdavo tik balti): drobiniai, medvilniniai baltiniai; pasikeisti baltinius.

Žodis baltiniai nevartotinas vietoj marškiniai, kurie dėvimi viršuje: Į darbą jis ateidavo melsvais baltiniais (= marškiniais). Apsivilko baltinius (= marškinius), pasirišo kaklaraištį;

eilė ne viena reikšme vartotinas žodis: eilė susidaro prie kasos, prie prekystalio arba stovi kelios eilės kėdžių; kas nors daroma iš eilės.

Žodis eilė, posakis visa eilė netinka nekonkretaus kiekio reikšme. Kam sakyti Eilė (arba Visa eilė) darbuotojų buvo apdovanoti! Juk saviau, įprasčiau, tiksliau, aiškiau – Daug, nemaža, visas būrys, visa grupė, keliasdešimt, o gal tik keliolika, keletas darbuotojų buvo apdovanoti. Kartais tokį eilė tikslinga praleisti: vietoj Rasta eilė pažeidimų užtektų Rasta pažeidimų.

ratas, ratelisturi daug reikšmių: skritulys su stipinais ar be jų; pirmenybių ir pan. dalis; sritis, sfera, o ratelis – dar ir verpimo prietaisas; šokis ratu.

Žodžiai ratas, ratelis vengtini „būrio, būrelio, kompanijos“ reikšme: platus ar siauras bendraminčių, draugų, verslininkų, politikų, mokslininkų… ratas (- didelis ar mažas bendraminčių, draugų, verslininkų, politikų, mokslininkų… būrys); artimųjų, draugų ratas (- būrys, būrelis, grupė); metodinis ratelis (- metodikos būrelis); istorinis ratelis (- (jaunųjų) istorikų būrelis). Kartais ratas, ratelis sakiniui nebūtinas ir mestinas: saviškių ratas (- saviškiai), saviškių rate (tarp saviškių); klausytojų ratas nedidelis (- klausytojų nedaug); platus interesų ratas (- daug interesų; didelė interesų įvairovė); didėja paslaugų ratas (- daugėja paslaugų); iškėlė platų klausimų ratą (- daug klausimų).

Iš ne sava reikšme pavartojamų verstinių būdvardžių ir dalyvių bei iš kai kurių jų padarytų prieveiksmių „Didžiųjų kalbos klaidų sąraše“ minimi gyvybingas, -a; glaustas, -a; kurčias, -ta; priešakinis, -ė; sekantis, -i; vedantis, -i; vieningas, -a:

gyvybingas, -atinka reikšme „kupinas gyvybės, gajus“, pvz.: Tai gyvybingas augalas.

Netoleruotina reikšme „nepasenęs, -usi; tinkamas, -a vartoti“: gyvybingas (= nepasenęs, tinkamas vartoti) glaistas, gyvybingi (= nepasenę, tinkami vartoti) dažai, vaistai;

glaustas, -a – tinka reikšme „suglaustas, sutrauktas, suspaustas“, pvz.: Jo rašysena glausta.

Nevartotina, kai glaustumo nėra: Užsakymus atliekame glaustais terminais (= greitai, per trumpą laiką);

kurčias, -ia – tinka reikšme „negirdintis, -i“: Ir sūnus buvo kurčias, ir duktė kurčia. Kurčiasis (ne Kurtysis) žiūrėjo į lūpas.

Netinka reikšme „duslus, -i“: Nuaidėjo kurčias (= duslus) sprogimas;

priešakinis, -ėtinka reikšme „esantis, -i priekyje“, pvz.: Jos priešakiniai dantys buvo gražūs.

Netinka reikšme „pažangus, -i“: priešakinė (= pažangi) idėja, mintis, pasaulėžiūra; priešakinis (= pažangus) mąstymas;

sekantis, -itinka kaip dalyvis: Šeimininką sekantis šuo sustojo. Tai motinos pavyzdžiu sekanti duktė.

Netinka vietoj įvardžių „šis, -i; šitoks, -ia; toks, -ia“ (prieš išvardijimą): Vilniuje dabar veikia sekančios (= šios, tokios) parodos: <…>. Posėdyje dalyvavo sekantys (= šie) komiteto nariai: <>. Reikia atlikti sekančius (= šiuos, šitokius, tokius) darbus: <…>. Netinka ir vietoj „štai kas, štai kodėl“ (prieš aiškinimą): Atsakydamas į Jūsų raštą pranešu sekantį (= štai ką): <>. To negalime padaryti dėl sekančio (= štai kodėl): <…>.

Geriau vengti sekantis, -i vietoj kitas, -a: Kokia sekanti (kita, artimiausia) stotelė? Sekančią (- Kitą, artimiausią) pamoką klausinėsiu. Susitiksime sekančią dieną (= rytoj).

Nedarytinas prieveiksmis sekančiai: Komisija pareigas pasiskirstė sekančiai (= taip, šitaip): <…>;

vedantis, -ivartojamas reikšme „kuris, -i veda už rankos, už virvės, už pavadžio“: Žmogus, vedantis arklį, stabtelėjo.

Netinka reikšmėmis „vadovaujantis, -i“ ir „svarbiausias, -ia; pagrindinis, -ė“. Ar neišeis iš įmonės vedantys (= vadovaujantys) darbuotojai? Čia mūsų vedančioji (= vadovaujančioji) specialistė. Tai buvo jų vedantis (= svarbiausias, pagrindinis) principas. Vedantis (= Svarbiausias) vaidmuo dabar tenka politikams.

Be to, vedantysis ratas, velenas taisytina į varantysis ratas, velenas;

vieningas, -a – tinka reikšme „pasižymintis vienybe“ (paprastai apie asmenis): Tai vieningi žmonės, vieninga tauta.

Pirmiausia netinka reikšme „vienodas, -a“: Turi būti vieningi (= vienodi) mokesčiai, vieningi (= vienodi) tarifai. Taikykime vieningus (= vienodus) vertinimo mastelius, kriterijus.

Geriau nevartoti ir reikšmėmis „bendras, -a; vienas, -a; vienalytis, -ė; vientisas, -a; tas pats, ta pati; toks pat, tokia pat“. Europoje bus vieninga (- vienoda, viena, bendra, ta pati) valiuta. Mus jungia vieningi (- bendri, tokie pat, tie patys) tikslai. Nėra vieningos (- vienodos, bendros, vientisos) politikos. Nerandame vieningo (- vieno) atsakymo, vieningo (- vieno; tinkamiausio) kovos su tuo reiškiniu būdo. Reikalavimai turi būti vieningi (- vienodi, bendri, tie patys); vietoj vieninga nuomonė vis dėlto gerėliau, saviau vienoda, bendra, tokia pat nuomonė.

Aptartųjų būdvardžių reikšmės klaidos buvo aktualios sovietmečiu, bet dabar (ypač glaustas, -a; kurčias, -ia; priešakinis, -ė; vedantis, -i) netinkamai pavartojami retai. Dažniau klystama vartojant kai kuriuos kitus būdvardžius ir iš jų padarytus prieveiksmius:

pilnas, -a turi ne vieną norminę reikšmę, bet pagrindinė – „pripildytas, a“: Kibiras pilnas vandens. Atnešė pilną grūdų maišą. Salė pilna žmonių. Obelis pilna žiedų. Siela pilna džiaugsmo.

Tačiau pilnas, -a netinka reikšme „visas, -a“ ar „visiškas, -a“: Cechas veikia pilnu (= visu) pajėgumu. Gydytojai tikisi pilno (= visiško) mergaitės pasveikimo; geriau vengti ir reikšme „išsamus“: Aiškinimas nebuvo pilnas (- išsamus).

Kur kas dažniau klystama vartojant prieveiksmį pilnai, kur reikėtų visiškai arba visai: Su jumis pilnai (visiškai, visai) sutinku. Pilnai (= Visiškai, visai; tikrai) tam pritariame. Jis jau pilnai (= visiškai, visai) sveikas. Nevartotina ir reikšmėmis „gerai“: Stengsimės pilniau (= geriau) tenkinti gyventojų poreikius; „iki galo; kaip reikiant“: Darbai pilnai (= iki galo; kaip reikiant) dar neatlikti (arba Atlikti dar ne visi darbai). Vengtina pilnai ir vietoj išsamiai: Į šį klausimą dar niekas pilnai (- išsamiai) neatsakė;

šviežias, -ia – tinka kalbant apie maistą, produktus: Čia šviežias pienas, šviežia duona, šviežios daržovės.

Kai kalbama ne apie produktus, geriau naujas, -a: Tai šviežias (- naujas, naujausias) laikraštis. Yra iškelta šviežių (- naujų) hipotezių, o šviežiausią (- naujausią) aptarsime. Vengtinas ir prieveiksmis šviežiai: Čia šviežiai (- naujai, pakartotinai, iš naujo) išleista knyga.

Beje, naujai tinka ne visur. Šio prieveiksmio geriau nevartoti reikšme „neseniai, ką tik“: Kaip veikia naujai (- neseniai, ką tik) pirktas šaldytuvas? Kalbėjo naujai (neseniai, ką tik) paskirtas vedėjas (dar geriau naujasis vedėjas). Gyvenu naujai pastatytame name (- neseniai, ką tik pastatytame; dar geriau naujame name; juk niekas jo iš naujo nestatė);

tamprus, -itinka reikšme „stangrus, elastingas, tąsus“: Guma yra tampri. Šis diržas tamprus. Triušio tampri mėsa.

Geriau nevartoti reikšme „glaudus, artimas“: Mus sieja tamprūs (- glaudūs) ryšiai. Palaikome tamprius ( glaudžius, artimus) santykius. Reikėtų tampresnio (- glaudesnio, artimesnio) bendradarbiavimo.

Prieveiksmis tampriai keistinas glaudžiai, artimai, tiesiogiai: Tampriai (- Glaudžiai, artimai, tiesiogiai) bendraujame su užsieniečiais. Šie dalykai tampriai (- glaudžiai, artimai, tiesiogiai) susiję;

teisingas, -a ir prieveiksmis teisingai tinka kalbant, jog kas nors atitinka tiesą, tikrovę: teisingas aiškinimas, teisingas uždavinio sprendimas; teisingai išaiškino, išsprendė; nepamirštinas ir geras pasakymas teisingas žmogus „kuris neapgaudinėja, nemeluoja“; teisingas, -a galima vartoti ir reikšme „pelnytas, -a“: teisingas priekaištas, teisinga bausmė; teisingai nubaudė; taip pat reikšme „vertas patenkinti“: teisingas (arba pagrįstas) reikalavimas.

Teisingas, -a ir teisingai pirmiausia netinka kalbant, jog kas nors atitinka taisykles. Tai labai dažna klaida. Čia reikia vartoti taisyklingas, -a; norminis, -ė; geras, -a, o vietoj teisingai – taisyklingai, gerai, vietoj neteisingai – netaisyklingai, bet trumpiau, gyviau – klaidingai, negerai, blogai: Turi būti teisingas (= taisyklingas, norminis, tinkamas, geras) tarimas, kirčiavimas. Teisingai (= Taisyklingai, gerai, kaip reikiant) ištark. Žodį neteisingai (= klaidingai, blogai, negerai, ne taip, netaisyklingai) parašei (neteisingai parašei iš tiesų reiškia „parašei neteisybę, primelavai, apšmeižei“).

Nevartotina ir reikšmėmis „tinkamas, reikiamas, prideramas, kultūringas“: Turi būti teisingas (= tinkamas, reikiamas) akių atstumas nuo knygos. Svarbu teisingai (= tinkamai) įžeminti elektros įrenginius. Gyvulys buvo neteisingai (= netinkamai, blogai) prižiūrimas. Koks turi būti teisingas (= tinkamas, kultūringas, prideramas) elgesys prie stalo? Mokėkite pasirinkti teisingus (= tinkamus, tinkamiausius) akinius nuo saulės.

Vengtina ir reikšme „tikslus“: Pasakykite teisingą (- tikslų) laiką. Laikrodis rodo neteisingai (- netiksliai, blogai).

Pritariant kieno mintims ar pasakymui, geriau vartoti ne teisingai, o savus pritarimo žodžius: taip; tikrai, tiesa; teisybė; iš tiesų; iš tikrųjų; gerai, puiku; pataikei…

Yra šiek tiek rečiau pavartojamų ne sava reikšme būdvardžių ir dalyvių – sovietinių laikų palikimo. Ne vienas miestietis pasako: mano gimtoji mokykla, komanda, gimtasis fabrikas…; užtektų: mano (buvusi) mokykla, komanda; mano (buvęs) fabrikas, nes nei mokykloje, nei komandoje, nei fabrike niekas negimė: lietuviai sako tik gimtasis kraštas, gimtoji žemė, gimtoji sodyba. Pagal rusų kalbą buvo per daug išplėstas būdvardžio pastovus, -i vartojimas: juk saviau nuolatinė (ne pastovi ar pastoviai veikianti) komisija; nuolatinis, dažnas (ne pastovus) vėlavimas; nuolatiniai, dažni (ne pastovūs) priekaištai, barniai. Kartais dar prasprūsta aukštas derlius vietoj geras, gausus derlius, gilus pasitikėjimas vietoj didelis, tvirtas pasitikėjimas; giliai įsitikinęs vietoj labai arba tvirtai įsitikinęs. Kai kas (dažniau specialistai) vis dar netinkamai vartoja subūdvardėjusius neveikiamuosius dalyvius duotas, -a (duotasis, -oji); išreikštas, -a; atidirbtas, -a: Duotą ar Duotąją (= Šią) sistemą galima suprastinti. Jeigu buvo duoti (= turimi, žinomi) kryptingumo diagramų pločiai, tai pirmiausia skaičiuojamas kryptingumo koeficientas. Įtampa pasiekė užduotą (= reikiamą) reikšmę. Duotuoju momentu (= Dabar) jo nėra. Ligos požymiai ryškiai išreikšti (= ryškūs, stiprūs). Odos paraudimas išreikštas nežymiai (= Odos paraudimas neryškus; Oda paraudusi tik truputį; šiek tiek paraudusi). Medžiaga turi stipriai išreikštą (= ryškų) plastiškumą (geriau yra labai plastiška). Tai atidirbtas (= naudotas, panaudotas, suvartotas) tepalas, atidirbta (= naudota, panaudota, suvartota) alyva. Kraujas atiduoda kai kurias atidirbtas (= panaudotas, perdirbtas) medžiagas. Medikai, politikai, žurnalistai pagal rusų kalbos neobratimyj, -aja keistai vartoja būdvardėjantį dalyvį negrįžtamas, -a ir prieveiksmį negrįžtamai: Sergant šia liga, organizme įvyksta negrįžtami (- nebepataisomi, neatitaisomi) pakitimai. Mūsų visuomenėje vyksta negrįžtami (- nebesustabdomi) procesai. Vadovybės sprendimas negrįžtamas (- galutinis, nebediskutuotinas). Statybos negrįžtamai (- nebepataisomai, galutinai) sudarkė draustinio kraštovaizdį. Euras įvestas negrįžtamai (galutinai, visiems laikams). Gali tik kas nors negrįžtamai išeiti, išvykti, dingti: Jis išėjo negrįžtamai. Tai jau nebegrįžtami laikai, įvykiai.

Pasitaiko nevartotinų apibendrinamųjų žodžių ir įterpinių. Iš tokių „Didžiųjų kalbos klaidų sąraše“ minimi bendrai, matomai (regimai), reiškia:

bendrai tinka reikšme „kartu“: Bendrai gyvenam, bendrai dirbam. Gyvulius auginome atskirai, o ganėme bendrai.

Netinka bendrai apibendrinamąja reikšme vietoj apskritai: Bendrai (= Apskritai) jis neblogas žmogus. Bendrai (= Apskritai; apskritai imant) egzaminą laikėte gerai. Čia nevartotinas vertalas visumoje, vengtinas kitokios reikšmės savas žodis aplamai;

matomai (regimai)tinka kaip dalyviniai prieveiksmiai: Padėk tuos daiktus matomai (regimai), t. y. kad visi matytų.

Nei matomai, nei regimai (pagal rusų kalbos vidimo) netinka įterpiniu: Matomai (= Matyt), jie nebeateis (tiktų ir turbūt; tikriausiai). Jūs, matomai (= matyt; turbūt; tikriausiai; ko gero), apsirikote. Regimai (= Matyt), čia įsivėlusi klaida (arba turbūt; tikriausiai);

reiškiavisada tinka veiksmažodiška vartosena: Ką tas žodis reiškia? Sveikata daug reiškia. Jie jam reiškia pagarbą.

Netinka rusų kalbos pavyzdžiu reiškia vartoti įterpiniu – keistina įterpiniu vadinasi, išvados žodžiu taigi: Reiškia (= Taigi, vadinasi), tu neišmokai. Reiškia (= Vadinasi), jis serga. Jūs, reiškia (= vadinasi), mums sakėte netiesą. Reiškia (= Taigi, vadinasi), kūnai nuo šilumos plečiasi.

Dalis semantizmų ateina kaip mados – tam tikro slengo – žodžiai. Norint kalba išsiskirti iš kitų ir nepajėgiant savam žodžiui suteikti kokią netikėtą reikšmę, dažniausiai ji nusižiūrima iš svetimos (paprastai rusų, kartais – kokios kitos) kalbos ir iš tiesų sava kalba ne turtinama, o tik gadinama. Šitaip vietoj aplenkti, viršyti atsiranda perspjauti; vietoj patraukti, sužavėti – papirkti arba nupirkti; vietoj sukakti (apie metus, amžių) – stuktelėti, vietoj (ne)pasirodyti netinkamai – (ne)pasišiukšlinti; vietoj apkvailinti, apgauti – išdurti; vietoj apvilti, netesėti – pavesti; vietoj ko nepaisyti, nesirūpinti kuo – šaltai į ką atsinešti; vietoj perdėti ar padauginti perlenkti; vietoj tikti – praeiti; vietoj nemėgti, nesuprasti – nevirškinti; vietoj perprasti, suprasti – perkąsti; vietoj gerai pasirodyti, padaryti įspūdį – sublizgėti (pagal tai ir blizgantys rezultatai, blizgančiai vietoj puikūs rezultatai, puikiai). Vietoj įterpinio rodos kai kas jau ištisai vartoja panašu (plg. rusų kalbos pochože): Panašu (- Rodos, atrodo; Galima manyti, spėti), jam nedavė pinigų. Daug kam nebegerai dar kartą, ir vėl – būtinai eilinį kartą (plg. rusų kalbos lišnij raz: Eilinį kartą (- Dar kartą; Ir vėl) tau sakau. Žurnalo arba laikraščio, kokių renginių numerio svarbiausias dalykas, šerdis, staigmena daug kam jau yra (numerio) vinis (plg. rusų kalbos gvozd' nomera, programmy). Vietoj subtilumas, subtilybė mieliau renkamasi plonybė (plg. rusų kalbos tonkost'). Vietoj santūrus, -i – išlaikytas, -a (plg. vyderžannyj, -aja). Iš įmantravimo atsiranda (ne be kitų kalbų poveikio) keistų eufemizmų, pvz.: blogai kvepėti vietoj smirdėti, dvokti, skleisti blogą kvapą, arba nepagrįstai teigiama, kad netinka sakyti paskutinis, -ė eilėje, o reikią kraštinis, -ė.

Kartais atsirasti semantizmui padeda ne tik svetimos kalbos, bet ir panašus kai kurių lietuviškų artimos reikšmės žodžių skambesys. Dėl rusų kalbos poveikio atmintis stumia atminimą, rūpestis – rūpinimąsi, ypatingai – ypač, o painioti negalima, nes šių žodžių porų reikšmės skiriasi: atmintis yra „atminimo galia“, pvz.: silpna, gera, prasta atmintis, o atminimas – labiau tinka prisiminimo reikšme ir todėl taisytina: Iškilmingai buvo paminėta žymiojo rašytojo atmintis (= paminėtas <…> atminimas). Sportininkas gynė buvusio trenerio garbę ir atmintį (= atminimą, gerą vardą). Rūpestis – tai nerimą kelianti mintis, nemalonus reikalas, o rūpinimasis – platesnės reikšmės neutralus žodis, todėl kam nors reikėtų dėkoti ne už rūpestį ligoniais, mokiniais… (čia ir valdymas negeras), o už rūpinimąsi ligoniais, mokiniais. Ypatingai reiškia „neįprastai, keistai“: Jis pažvelgė į mus kažkaip ypatingai, bet kai norime pasakyti reikšme „pirmiausia, labiausiai“, geriau tinka ypač: Man patinka filmai, ypatingai (- ypač) dokumentiniai. Ypatingai (- Ypač) daug dirbo tėvas.

Semantizmai – gana didelė kalbos blogybė, ir reikia žiūrėti, kad, palengva atpratę nuo rusiškųjų, nepasidarytume naujų, kurių kilmė, tarkim, bus angliška.

Antra vertus, dar didesnė blogybė yra kai kieno jaučiama kokio norminio žodžio šalutinių reikšmių baimė, sinonimijos nepripažinimas, perdėtas kalbos logizavimas – tai kalbą gali visiškai nuskurdinti, sukaustyti. Pavyzdžiui, dėl kalbininkų siūlymo gavosi keisti į išėjo kartais replikuojama, jog darbas ne su kojomis, kad galėtų išeiti. Tačiau atsiverskime „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“. Ten nurodyta net 19 norminių veiksmažodžio išeiti reikšmių. Pagrindinės reikšmės iš tiesų yra žmogaus ar gyvulio judėjimas kojomis. Bet kiek ten yra norminių šalutinių išeiti reikšmių! Ir visos iš gyvosios kalbos. Man pinigai greit išeinasako visa Lietuva, o kur tų pinigų kojos? Geri pasakymai yra ir išeina ar neišeina uždavinys, išeina už vyro, išeina niekais, viskas mums gerai išeina; po minutės išeina traukinys. Tai, žinoma, nereiškia, kad daug kur čia negalima pasakyti kitaip, tarkim, išvyksta, išvažiuoja traukinys. Bet ir išeina nėra klaida. Paklausykime senesnių kaimiečių – jie sako: „Man koks darbas išeina, mano sūnui neišeina. Tai sena vartosena, nors ir rusiškai sakoma panašiai. O koks darbas gaunasi, nesigauna pradėta sakyti tik sovietmečiu – daugiausia miestuose. Vadinasi, tai nauja ir svetima, todėl taisytina.

Sinonimų, kurie įvairumo dėlei gali keisti vienas kitą, lietuvių kalboje gausu. Būtų tušti ginčai, kas geriau: skanu ar gardu, matyti ar regėti, gąsdinti ar bauginti, smaguris ar smaližius, klėtis ar svirnas, kiškis ar zuikis, vieversys ar vyturys, vaivorykštė ar laumės juosta, rūkas ar migla… Tai absoliutieji sinonimai, ir nebent terminijai parenkami kiek labiau paplitę: klėtis, kiškis, vieversys, vaivorykštė. Neretai dar lemia kalbos stilius: duktė ir dukra – abu žodžiai geri, bet oficialiojoje vartosenoje – anketose, dokumentuose – įtvirtinta duktė. Yra stilistinių sinonimų, kurie skiriasi emociniu atspalviu ir aiškiai tinka tik laisviesiems kalbos stiliams, nes ne visur vietoj eiti sakysime pėdinti, spūdinti, dyrinti, kulniuoti, vietoj gulėti – bimbsoti, drybsoti ar kitaip. Stilistinius žodžių atspalvius paprastai skiriame neblogai, bet sunkiau jaučiame prasminius, todėl pavojingiausi vadinamieji ideografiniai sinonimai: rengti(s) ir ruošti(s) reikšmės gali sutapti (rengti ir ruošti pamokas, rengtis ir ruoštis į kelionę – be reikalo čia kai kas renkasi tik ruošti(s), bet namie tik ruoštis „eiti apyvoką“, drabužiais – tik rengti(s). Kartais tie skirtumai vos vos jaučiami, pavyzdžiui, mokinys ir moksleivis, bet nepasakysime: jis buvo garsaus fiziko moksleivis, tik – mokinys, o ir mažybinę formą paprastai vartojame mokinukas, ne moksleiviukas. Palaikomi sinonimais ir painiojami artimos reikšmės žodžiai: Mes esame jūrų patiekalų gerbėjai (= mėgėjai, nes patiekalus ne gerbia, o mėgsta juos valgyti). Sumažino (= Panaikino) mano etatą, bet gerai Bus mažinami etatai. Žygiavome grojant (= skambant) maršui. Tokių ir panašių reikšmės klaidų pasitaiko neretai, bet jos labiau atsitiktinės, tik retkarčiais tipiškos, tarkim, didėti ir daugėti painiojimas: Didėja (= Daugėja) susirgimų gripu (didėja, kai susiję su ūgiu, o kai su kiekiu – daugėja).

Sinonimai gali būti pernelyg tarminiai, ne visiems suprantami: smagus, svambus ar svarbus vietoj sunkus arba kraujanosis, kraujutis, kruvinžolė, kraujininkas, traukžolė, traukutis, karpytinė, nosrava, sravanosis, sravažolė, srevas vietoj kraujažolė. Tokių sunkiau suprantamų tarmybių geriau vengti. Gali būti daug kam neaiškios ir tarminės reikšmės: žemaičių skųsti „šykštėti“, dalies rytų aukštaičių laidyti „melžti“, dangtis „stogas“ ir pan.

Kalboje yra nusenusių žodžių – archaizmų, kurie paprastai vartojami tik kalbant apie praeitį, o dalies jų iš viso nebesuprantame (lažas, prievaizdas, suolininkas, ašva, sekmas, vetušas, skelėti). Yra, žinoma, ir nusenusių reikšmių: nasrai „burna“, elgtis „prašyti išmaldos“, tiesa „teismas“. Aktualesni yra kalbos neologizmai, siauresne reikšme – naujadarai, kurie, jeigu vykusiai sudaryti ir kalbai reikalingi, greitai prigyja, pvz.: šienainis, mėsainis, žiniasklaida. Siekdami meninio įspūdžio, daug naujadarų pasidaro rašytojai, ypač poetai, pvz.: klevai liepsnabokščiai (P. Širvys), šimtasparnis vėjas; laisvūnas (S. Nėris). Tokių atsitiktinių, kad ir įmanomų, naujadarų būna ir spaudoje, pvz.: politinės svarstybos, plg. derybos, dalybos; ministravimas, plg. mokytojavimas, direktoriavimas. Tačiau spaudoje pasitaiko ir nelabai vykusių, nereikalingų naujadarų, pavyzdžiui, atvirauti (užtektų atvirai kalbėti, sakyti, pasakoti, neslėpti, iškloti), juk iš uždaras nedarome uždarauti, nuoširdus nuoširdauti, sąmojingas sąmojingauti…

Visuomenei kartais kelia įtarimą šalutinės perkeltinės žodžių reikšmės, ypač ne meninėje, o paprastojoje kalboje. Jų tikrai nereikia bijoti – jos kalbą glaudina, gyvina, plečia raiškos išgales. Visiškai taisyklinga: Puodas bėga (t. y. tai, kas puode verda) – metonimija. Klasė pradėjo juoktis (t. y. tie, kurie klasėje mokosi) – metonimija. Nutrūko puodo ausis – metafora. Kokia didelė kopūsto galva! – metafora. Nulūžo stalo koja – metafora. Kas tokių reikšmių bijo ir kalbą perdėtai logizuoja, tas ją skurdina.

Žinoma, kalbos logikos, tam tikro žodžių semantinio derėjimo, kai reikšmės nėra perkeltinės, negalima nepaisyti. Netinka sakyti pigios arba brangios kainos, nes kainų neparduodame, tik prekes – gali būti pigios arba brangios prekės, o kainos būna mažos arba didelės. Netinka Vakarų Europoje aukštas pragyvenimo lygis (tarsi ten būtų sunku pragyventi); geriau, aiškiau: aukštas gyvenimo lygis. Kam sakyti tikras faktas, nes faktas visada tikras; kam liaudies folkloras – juk jis visada tautos, liaudies; kam – žiuri komisija, nes tą patį nusako vienas žodis žiuri; arba rinkimės savą dvižodį terminą vertinimo komisija.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *