u, i |
ū, y |
||
Taisyklė |
Pavyzdžiai |
Taisyklė |
Pavyzdžiai |
Dviskiemeniai veiksmažodžiai, kurių bendraties kamienas baigiasi y, ū, būsimojo laiko III asmenyje turi u, i. |
Gyti – gis, lyti – lis, ryti, – ris, pūti – pus, džiūti – džius, griūti – grius ir kt. |
Dviskiemenių veiksmažodžių bendraties kamienas niekada nesibaigia i, u – gali būti tik y, ū. |
Gyti, ryti, vyti, žūti, siūti, kliūti, pūti, srūti ir kt. |
Įsidėmėti! |
Vyti – vys, siūti – siūs |
Būsimojo laiko vienaskaitos ir daugiskaitos I ir II asmuo visada išlaiko bendraties kamieno balsę. |
Gyti – gysiu, gysi, gysime, gysite |
Visų veiksmažodžių, turinčių šaknyje i, u, būsimojo laiko III asmuo išlaiko bendraties balsę. |
Siusti – sius, risti – ris, skusti – skus |
Visų veiksmažodžių, turinčių šaknyje y, ū, būsimojo laiko III asmuo išlaiko bendraties balsę. |
Dygti – dygs, nykti – nyks, grūsti – grūs, pūsti – pūs, rašyti – rašys |
Dviskiemeniai veiksmažodžiai, kurių esamojo laiko kamienas turi ilgąsias balses, nes prieš s, š, z, ž, l, r, j, v yra išnykęs intarpas n, būtojo kartinio laiko kamiene turi trumpąsias i, u. |
Drisko, driksti Pruso, prusti Pliuško, pliukšti Tiško, tikšti Rizgo, rigzti Dužo, dužti Gižo, gižti Žilo, žilti Bjuro, bjurti Sviro, svirti Gijo, gyti Žuvo, žūti |
Dviskiemenių veiksmažodžių esamojo laiko kamienas turi balses y, ū, kai prieš s, š, z, ž, l, r, j, v yra išnykęs intarpas n. |
Dryska Prūsta Pliūška Tyška Ryzga Dūžta Gyžta Žyla Bjūra Svyra Gyja Žūva |
Dviskiemenių veiksmažodžių, kurių bendraties kamienas baigiasi il, in, ir, ul, um, ur, o esamajame laike nėra –st-, esamojo laiko kamiene turi i, u. |
Pilti – pila, minti – mina, skirti – skiria, kulti – kulia, dumti – dumia, burti – buria |
Dviskiemenių veiksmažodžių būtojo kartinio laiko kamienas turi balses y, ū, kai bendraties kamienas baigiasi il, in, ir, ul, um, ur, o esamajame laike nėra –st-. |
Pilti – pylė, minti – mynė, skirti – skyrė, kulti – kūlė, dumti – dūmė, burti – būrė Įsidėmėti! Gulti – gulė |
Dviskiemenių veiksmažodžių turinčių būtajame kartiniame laike galūnę –o, šaknis turės trumpąsias i, u. |
Lijo, gijo, puvo, griuvo, siuvo |
Dviskiemenių veiksmažodžių, turinčių būtajame kartiniame laike galūnę –o, esamasis laikas turės ilgąsias y, ū. |
Lyja (lijo), gyja (gijo), pūva (puvo), griūva (griuvo) Įsidėmėti! Siuva (siuvo) |
Dviskiemeniai veiksmažodžiai, kurie turi būtajame kartiniame laike galūnę –ė, esamajame laike turės trumpąsias i, u. |
Skiria (skyrė), pina (pynė), kuria (kūrė), dumia (dūmė) |
Dviskiemeniai veiksmažodžiai, kurie būtajame kartiniame laike turi galūnę –ė, šaknyje turės y, ū. |
Skyrė, pynė, kūrė, dūmė |
Naudingos knygos
Reiškiant paskirtį, kalboje kartais varžosi kilmininkas ir naudininkas. Pabrėžiant ne tik paskirtį, bet ir tipą, rūšį, teiktinesnis kilmininkas, pvz.: Pirkau drabužių spintą, t. y. specialiai pritaikytą drabužiams kabinti, o naudininkas čia reikš labiau atsitiktinę paskirtį, pvz.: Čia man bus spinta drabužiams, t. y. bet kokia spinta, kuri tam reikalui maždaug tiks. Dabar čia per daug plinta naudininkas. Jeigu kas specialiai daryta, gaminta, pirmenybę reikia teikti kilmininkui: geriau batų tepalas negu tepalas batams, dantų pasta negu pasta dantims, vaikų valandėlė negu valandėlė vaikams, eismo taisyklės negu taisyklės eismui. Parduotuvių pavadinimai ir skyriai tradiciškai pavadinami kilmininkais: Maisto prekės. Drabužių parduotuvė. Audinių skyrius, todėl taisytini pavadinimai Prekės sportui (- Sporto prekės). Trikotažo vaikams (- Vaikų trikotažo) skyrius.
Kartais nelengva atskirti, kur reikia naudininko su bendratimi, o kur – galininko su bendratimi. Dėl to daug yra ginčijęsi patys kalbininkai. Yra ir bus pereinamųjų atvejų, bet apskritai gali padėti tokia taisyklė: jeigu daiktavardis gana konkretus ir jo linksnis su bendratimi aiškiai reiškia paskirtį, reikia naudininko, pvz.: Neturiu stiprių dantų riešutams krimsti (dantų kam, kuriam reikalui, tikslui? – riešutams krimsti, tik čia venkime riešutų krimtimui, nevartokime dėl riešutų krimtimo). Davė rąstų tiltui statyti (rąstų kam, kuriam reikalui, tikslui? – tiltui statyti, venkime tilto statymui, nevartokime dėl tilto statymo). O jeigu daiktavardis gana abstraktus ir jo linksnis su bendratimi paskirties nereiškia, bet eina sudėtiniu tariniu, naudininkas nevartotinas, pvz.: Neturiu noro riešutų krimsti (kokio noro? – riešutų krimsti; ne riešutams krimsti ir juo labiau ne riešutų krimtimui; vengtina ir riešutus krimsti, nes yra neiginys). Davė įsakymą tiltą statyti (kokį įsakymą? – tiltą statyti; ne tiltui statyti ir juo labiau ne tilto statymui). Dar svarbu, kad žodžių junginiai neturiu noro, davė įsakymą gali būti keičiami veiksmažodžiais nenoriu, įsakė, o šios veiksmažodžio formos tiesiogiai valdo kilmininką ar galininką, plg. nenoriu ko – riešutų krimsti, įsakė ką – tiltą statyti. Be to, dantys, rąstai yra priemonė veiksmui realizuoti, o noras, įsakymas – tik prielaida, pagrindas.
Ar abejotinais atvejais paskirties naudininkas su bendratimi tinka, ar ne, galima įsitikinti tokiu praktišku būdu: bandome įterpti į sakinį žodį tinka. Antai galima sakyti drungnas vanduo tinka šaukštams plauti; botagas tinka arkliams paraginti; gera diena tinka bitėms kopinėti; girininkas tinka miškui saugoti, taigi ir be tinka naudininkai su bendratimi čia taisyklingi. Tačiau nesakoma noras tinka riešutams krimsti; įsakymas tinka tiltui statyti – vadinasi, naudininkai su bendratimis čia klaidingi. Panašiai klaidingi tokie sakiniai: Gavome nurodymą paplūdimiui įrengti (= įrengti paplūdimį). Jam išduotas leidimas šautuvui laikyti (= laikyti šautuvą). Kaip vykdomi įsipareigojimai etatams pertvarkyti (= pertvarkyti etatus; dėl etatų pertvarkymo)? Priimtas nutarimas žemei grąžinti (= grąžinti žemę; dėl žemės grąžinimo). Atsirado galimybė butui pirkti (= pirkti butą). Teismai turi teisę nusikaltėliams bausti (= bausti nusikaltėlius).
Šaltiniai
Jonas Šukys. KALBOS KULTŪRA VISIEMS. Vilnius, 2003.