Klaidos Galimi klaidų taisymai |
|
armrestlingas | = sport. rañkos lenkìmas |
autodetailingas | = automobìlių puošýba, automobìlių apdailà |
barteris | = ekon. natū̃riniai (prẽkių) mainaĩ |
barterinis: barteriniai mainai | = ekon. natū̃riniai (prẽkių) mainaĩ |
bereitorius | = prajodinė̃tojas |
biznesmenas | = ver̃slininkas |
bodis | = glaustinùkė, glaustìnis |
bukeris | = (manekènių ir pan.) ãgentas, angažúotojas |
burgeris | = suvožtìnis |
čyzburgeris | = sūraĩnis, sū̃rio suvožtìnis |
fišburgeris | = žuvaĩnis, žuviẽs suvožtìnis |
hamburgeris | = mėsaĩnis, mėsõs suvožtìnis |
čipsai | = (bùlvių) traškùčiai |
dartas, dartsas | = 1. smigìnis, smìgis (žaidimas); 2. smigė̃, strėlýtė (smiginiui žaisti) |
daidžestas | = (periòdikos) apžvalgà; sántraukos |
e-mailas, imeilas | = elektròninis pãštas |
hepiendas | = laimìnga pabaigà |
holbolas | = trijùlių krepšìnis |
hororas | = 1. siaũbo fìlmas; 2. siaũbas |
hospisas | = slaugõs namaĩ (nedidelė ligoninė nepagydomai sergantiems žmonėms) |
hostelis | = nakvýnės namaĩ |
hotdogas | = dešraĩnis |
hotelis | = viẽšbutis |
imidžas | = į́vaizdis; perk. r. var̃das, véidas (kartais ìšvaizda) |
imobilaizeris | = imobilizãtorius, fiksãtorius; (vaĩro) į́tvaras |
impičmentas | = (valstýbės) apkaltà |
kileris | = (sam̃domas) žudìkas |
kornfleiksai | = (kukurū̃zų) drìbsniai |
krosvordas | = kryžiãžodis |
leginsai | = tam̃prės, tìmpės |
leiblas, leiblis | = 1. etikètė; 2. emblemà; 3. (fìrmos) žénklas |
miusliai | = drìbsniai (su priẽdais); javaĩniai |
ofisas | = į́staiga (kartais bū́stinė, biùras, kontorà, rãštinė) |
organaizeris | = 1. užrašìnė (paprastà, elektròninė); 2. (kanceliãrinių reikmenų̃) dėklė̃ |
pabas | = alìnė, alùdė; smùklė |
pampersai | = saũskelnės |
parkingas | = (automobìlių) aikštẽlė |
peintbolas | = dažãsvydis |
pleiofai | = atkriñtamosios rungtýnės (varžýbos) |
ploteris | = braižýtuvas |
polismenas | = polìcininkas |
popkornai | = (kukurū̃zų) spragė̃siai |
posteris | = afišà; plakãtas |
presa | = spaudà |
presatašė | = dipl. spaudõs atašė̃; spaudõs atstõvas |
prescentras | = spaudõs ceñtras |
preskonferencija | = spaudõs konfereñcija |
puzlis, pūzlė | = 1. dė́stas, dėliõnė, dėstìnis (žaidimas); galvósūkis; 2. kibùčiai (žaidimo dalys) |
rolikai, rolskeitai | = riedùčiai |
referis | = sport. (vyresnỹsis) teisė́jas |
rentingas | = (trumpalaĩkė) núoma |
serfingas | = bañglentė |
skeitbordas, skeitas | = riẽdlentė |
skeiteris | = 1. riedùtininkas; 2. riẽdlentininkas |
skinhedas, skinas | = skustagal̃vis |
skryningas | = 1. atrankà, rūšiãvimas; 2. med. patìkrinimas |
snekas | = ùžkandis, užkandùkas |
sponsorius, -ė | = 1. rėmė́jas, -a; 2. mecenãtas, -ė |
sponsorystė | = 1. paramà, rėmìmas; 2. mecenãvimas |
steikas | = (amerikiẽtiškas) kepsnỹs, dìdkepsnis |
steipleris | = segìklis |
stimeris | = 1. šutintùvas; 2. gãro mašinà; 3. chem. gãrinimo aparãtas (garintùvas) |
šeikeris | = (kokteĩlių) plaktùvė |
šopas | = parduotùvė, kráutuvė |
šorttrekas | = sport. trumpàsis tãkas |
šrederis | = (dokumeñtų) naikìklis |
taimeris | = laĩkmatis |
tyneidžeris, -ė | = paauglỹs, -ė̃ |
vykendas | = saváitgalis |
vindserfingas |
= sport. 1. bùrlentė; 2. bùrlenčių spòrtas |
Naudingos knygos
Reiškiant paskirtį, kalboje kartais varžosi kilmininkas ir naudininkas. Pabrėžiant ne tik paskirtį, bet ir tipą, rūšį, teiktinesnis kilmininkas, pvz.: Pirkau drabužių spintą, t. y. specialiai pritaikytą drabužiams kabinti, o naudininkas čia reikš labiau atsitiktinę paskirtį, pvz.: Čia man bus spinta drabužiams, t. y. bet kokia spinta, kuri tam reikalui maždaug tiks. Dabar čia per daug plinta naudininkas. Jeigu kas specialiai daryta, gaminta, pirmenybę reikia teikti kilmininkui: geriau batų tepalas negu tepalas batams, dantų pasta negu pasta dantims, vaikų valandėlė negu valandėlė vaikams, eismo taisyklės negu taisyklės eismui. Parduotuvių pavadinimai ir skyriai tradiciškai pavadinami kilmininkais: Maisto prekės. Drabužių parduotuvė. Audinių skyrius, todėl taisytini pavadinimai Prekės sportui (- Sporto prekės). Trikotažo vaikams (- Vaikų trikotažo) skyrius.
Kartais nelengva atskirti, kur reikia naudininko su bendratimi, o kur – galininko su bendratimi. Dėl to daug yra ginčijęsi patys kalbininkai. Yra ir bus pereinamųjų atvejų, bet apskritai gali padėti tokia taisyklė: jeigu daiktavardis gana konkretus ir jo linksnis su bendratimi aiškiai reiškia paskirtį, reikia naudininko, pvz.: Neturiu stiprių dantų riešutams krimsti (dantų kam, kuriam reikalui, tikslui? – riešutams krimsti, tik čia venkime riešutų krimtimui, nevartokime dėl riešutų krimtimo). Davė rąstų tiltui statyti (rąstų kam, kuriam reikalui, tikslui? – tiltui statyti, venkime tilto statymui, nevartokime dėl tilto statymo). O jeigu daiktavardis gana abstraktus ir jo linksnis su bendratimi paskirties nereiškia, bet eina sudėtiniu tariniu, naudininkas nevartotinas, pvz.: Neturiu noro riešutų krimsti (kokio noro? – riešutų krimsti; ne riešutams krimsti ir juo labiau ne riešutų krimtimui; vengtina ir riešutus krimsti, nes yra neiginys). Davė įsakymą tiltą statyti (kokį įsakymą? – tiltą statyti; ne tiltui statyti ir juo labiau ne tilto statymui). Dar svarbu, kad žodžių junginiai neturiu noro, davė įsakymą gali būti keičiami veiksmažodžiais nenoriu, įsakė, o šios veiksmažodžio formos tiesiogiai valdo kilmininką ar galininką, plg. nenoriu ko – riešutų krimsti, įsakė ką – tiltą statyti. Be to, dantys, rąstai yra priemonė veiksmui realizuoti, o noras, įsakymas – tik prielaida, pagrindas.
Ar abejotinais atvejais paskirties naudininkas su bendratimi tinka, ar ne, galima įsitikinti tokiu praktišku būdu: bandome įterpti į sakinį žodį tinka. Antai galima sakyti drungnas vanduo tinka šaukštams plauti; botagas tinka arkliams paraginti; gera diena tinka bitėms kopinėti; girininkas tinka miškui saugoti, taigi ir be tinka naudininkai su bendratimi čia taisyklingi. Tačiau nesakoma noras tinka riešutams krimsti; įsakymas tinka tiltui statyti – vadinasi, naudininkai su bendratimis čia klaidingi. Panašiai klaidingi tokie sakiniai: Gavome nurodymą paplūdimiui įrengti (= įrengti paplūdimį). Jam išduotas leidimas šautuvui laikyti (= laikyti šautuvą). Kaip vykdomi įsipareigojimai etatams pertvarkyti (= pertvarkyti etatus; dėl etatų pertvarkymo)? Priimtas nutarimas žemei grąžinti (= grąžinti žemę; dėl žemės grąžinimo). Atsirado galimybė butui pirkti (= pirkti butą). Teismai turi teisę nusikaltėliams bausti (= bausti nusikaltėlius).
Šaltiniai
Jonas Šukys. KALBOS KULTŪRA VISIEMS. Vilnius, 2003.