Klaidos Galimi klaidų taisymai |
|
adejalas, adijalas |
= apklõtas |
aiva |
= svaraĩnis |
akuratnas, -a, akurat(n)us, -i |
= tvarkìngas, -a, kruopštùs, -ì, padorùs, -ì; gẽras, -à; teisìngas, -a |
akuračiai, akuratn(i)ai |
tvarkìngai, kruõpščiai; padõriai; geraĩ; teisìngai |
apart |
= bè, išskýrus; be tõ |
arenda |
= núoma |
arenduoti |
= núomoti(s), iš(si)núomoti |
babina |
= rìtė |
bakanas |
= kẽpalas |
balėja, balija |
= 1. skalbtùvė; 2. praustùvė |
balkis |
= sijà |
bantas |
= 1. kãspinas; 2. petelìškė (kaklaraištis) |
bantuotas, -a |
= kaspinúotas, -a |
baranka, baronka |
= riestaĩnis |
baronkėlė, baronkytė |
= 1. riestainiùkas; 2. traškùtis |
barchatas |
= aksómas |
barchatinis, -ė |
= aksomìnis, -ė |
basket(k)ės |
= sportùkai, spòrtbačiai; spec. krepšìnio bãtai |
baumkuchenas, bankuchenas |
= šakõtis |
benzokolonėlė, benzokolonkė, benzokolonka |
= 1. degalìnė; 2. (benzìno) kolonė̃lė |
bevelyti |
= bū́ti liñkusiam, -iai, liñkti |
biednas, -a |
= neturtìngas, -a; skurdùs, -ì |
biednai |
= neturtìngai, skur̃džiai |
biedniokas |
= var̃gšas, var̃geta, skur̃džius |
biednystė |
= var̃gas, skur̃das |
biednuomenė |
= vargúomenė |
biskis, biskelis, biskutis …; biškis, biškelis, biškutis … |
|
biskį, biskelį, biskutį …; biškį, biškelį, biškutį … |
|
blicas |
= blýkstė |
blicinterviu |
= akìmirkos (trum̃pas) interviù |
blicpartija |
= žaĩbo pártija |
blicturnyras |
= žaĩbo turnỹras |
bliūdas |
= dubuõ |
bliūdelis, bliūdukas |
= dubenė̃lis |
pusbliūdis |
= pùsdubenis |
bliuznyti |
= blevỹzgoti, pliaũkšti, nešvánkiai kalbė́ti |
bonka, bonkė |
= bùtelis |
bonkelė, bonkutė |
= buteliùkas |
pusbonkis |
= pùsbutelis |
bravoras |
= 1. (alaũs) daryklà; 2. (spìrito) varyklà |
britva |
= 1. skustùvas; 2. (skutìmosi) peiliùkas |
britvutė |
= (skutìmosi) peiliùkas |
britvonas |
= keptùvas |
broma |
= 1. tarpùvartė; 2. var̃tai; 3. árka |
broniruoti |
= už(si)sakýti (iš añksto), rezervúoti |
broniruotė |
= (išankstìnis) užsãkymas, rezervãvimas |
brudas |
= 1. pur̃vas, nešvarùmai; núosėdos; 2. bjaurùmas, bjaurastìs; bjaurýbė |
brudnas, -a |
= pur̃vinas, -à; mur̃zinas, -à; nešvarùs, -ì |
brusas |
= tãšas |
bruselis, brusokas |
= tašẽlis |
bukietas |
= púokštė |
bukietavimas |
= spec. rẽtinimas lizdaĩs |
bulka |
= bandà; pyrãgas |
bulkelė, bulkutė |
= bandẽlė, bandùtė |
chrustai, krustai |
= žagarė̃liai, ausẽlės |
čecholas |
= ùžvalkalas |
čecholiukas |
= užvalkaliùkas |
čerešnė |
= trẽšnė |
daboti |
= 1. sáugoti, prižiūrė́ti; 2. žiūrė́ti |
pasidaboti |
= 1. nusižiūrė́ti; 2. patìkti |
dekis |
= užklõtas, ùžtiesalas, plèdas |
dratas |
= vielà |
dratinis, -ė |
= vielìnis, -ė |
ermideris, ermyderis, ermidelis |
= 1. triùkšmas; 2. sámbrūzdis, maišatìs |
fara |
= žibiñtas |
farforas |
= porceliãnas |
farforinis, -ė |
= porceliãninis, -ė |
frizuoti(s) |
garbiniúoti(s); garbanóti(s) |
frizūra |
= šukúosena |
fundyti |
= 1. váišinti; 2. dovanóti |
galka, galkė |
= (mėsõs) kukùlis |
geska, geskutė |
= papetė̃ |
grafkė, grapkė, grafkutė |
= žiogẽlis; segtùkas |
grimeris, -ė, grimierius, -ė |
= grimúotojas, -a |
guzikas |
= sagà |
gvintas |
= sriẽgis |
gvintuoti |
= sríegti |
išmiera |
žr. miera |
(iš)mislyti, (iš)mislinti |
= (pra)manýti, tar̃ti; (iš-), (su)galvóti, mąstýti |
išmislas |
= prãmanas, prasimãnymas |
mislis |
= mintìs |
kaldra |
= añtklodė |
kalnierius |
= apýkaklė |
kavoti(s) |
= 1. slė̃pti(s); 2. láidoti (nesangr.) |
kavon(k)ės |
= slėpỹnės, skiniùkas |
kazarma(s) |
= kareivìnės |
kazarminis, -ė |
= kareivìnių |
kelnė |
= spec. mentė̃ |
kitka |
= spec. spùdulas |
klapanas |
= 1. vožtùvas; 2. añtkišenis |
kleckai |
= kukùliai |
kleckienė |
= kukuliẽnė |
kleckučiai |
= kukuliùkai |
knatai |
= spec. pùsverpaliai |
knatas |
= dãgtis |
knopkė, knopka |
= 1. mygtùkas; 2. spraustùkas; 3. smeigtùkas |
kolioti(s) |
= plū́sti(s), kõneveikti |
kombikormas |
= spec. kombinúotieji pašaraĩ |
konusas |
= kū́gis |
konusinis, -ė |
= kū́ginis, -ė |
košeliena |
= šaltíena |
kūdas, -a |
= líesas, -à |
(su)kūsti |
= (su)lýsti, (su)liesė́ti, (su)blõgti |
kurtkė, kurtka |
= striùkė |
kvasas |
= girà |
kvoldas |
= klõstė |
kvolduoti |
= klóstyti |
lastai |
= plaũkmenys |
lystelė |
= 1. juostẽlė; spec. leñtjuostė; 2. spec. ilgìnė; 3. spec. príesiuvas |
lištva, lištvelė |
= juostẽlė; spec. leñtjuostė |
liukras |
= spec. glãjus |
liuosas, -a |
= laĩsvas, -à |
liuosinti, liuosuoti |
= láisvinti |
liuosuojantis, -i |
= láisvinamas, -a |
liuoslaikis |
= laisvãlaikis |
paliuosuoti |
= 1. atléisti (iš darbo); 2. paléisti |
pasiliuosuoti |
= išeĩti (iš darbo) |
maštabas |
= mãstas |
mazolis, mozolis |
= núospauda |
mereška |
= peltakỹs |
mereškuoti |
= peltakiúoti |
miera |
= 1. dỹdis, nùmeris, matmuõ; 2. mãtas; 3. mãstas, matãvimo írankis |
išmiera |
= 1. matmuõ; 2. dỹdis, nùmeris |
mieruoti(s) |
= matúoti(s) |
mierkavoti |
= matúoti, (nu)táikyti |
primierka |
= pri(si)matãvimas |
mostis, mostelė |
= tẽpalas, tepaliùkas |
mozoti |
= tèpti; teplióti, terlióti |
(ne)boti |
= (ne)páisyti, (ne)žiūrė́ti |
norka |
= audìnė |
papkė |
= 1. ãplank(al)as; 2. segtùvas |
(pa)velyti |
= 1. léisti; 2. linkė́ti |
petruška |
= petrãžolė |
planeris |
= sklandytùvas |
planka, plankutė |
= 1. juostẽlė; 2. spec. príekraštis |
plėmas, plėmė |
= dėmė̃ |
plėmuoti |
= dėmė̃ti, palìkti dėmès |
pletkas, pliotkas |
= ãpkalbos, pãskalos |
pletkininkas, -ė |
= liežuváutojas, -a |
pletkinti, pletkavoti |
= liežuváuti, apkalb(in)ė́ti |
plintusas |
= spec. griñdjuostė |
ploščius |
= líetpaltis |
ploščinis, -ė, ploštinis, -ė |
= lietpaltìnis, -ė |
pončka(s), pončkutė |
= spùrga |
priča(s) |
= alegòrija, alegòrinis pãsakojimas; parãbolė |
priklus, -i |
= įkyrùs, -ì; šleikštùs, -ì, bjaurùs, -ì; atgrasùs, -ì |
proba |
= mėginỹs, bandinỹs |
prosai |
= sóros |
prosas |
= lygintùvas |
prosyti, prosinti |
= lýginti |
prūdas |
= kū́dra, tvenkinỹs |
pundas, pundelis, pundulys |
= 1. ryšulỹs, -ė̃lis; 2. šū̃snis; glėbỹs |
rasoda |
= pasõdai, daigaĩ |
rėdyti(s) |
= vil̃kti(s), reñgti(s) (drabùžiais); puõšti(s), dabìnti(s); reñgti, ruõšti |
aprėdas, aprėdalas |
= ãpdaras, ãpdangalas, drabùžis; dangà |
parėdas |
= papuošìmas, pãpuošalas; ãpdaras, apsirengìmas; išeigìniai drabùžiai |
parėdymas |
= 1. pótvarkis; 2. nuródymas |
rubežius |
= 1. síena; 2. ribà |
rubežiuotis |
= ribótis |
rūgoti(s) |
= bárti(s), kéikti(s), plū́sti(s), iškalbė́ti |
ružavas, -a |
= rõžinis, -ė; raũsvas, -à |
salka |
= mansárda |
sasiska, sosiska, sosiskė |
= dešrẽlė |
sklepas |
= 1. rūsỹs; 2. pùsrūsis |
slaidas |
= skaidrė̃ |
smakas |
= slìbinas |
sortuoti, sortiruoti |
= rūšiúoti |
(su)bujoti |
= 1. (su)vešė́ti, (su)keróti, tar̃pti; 2. (su)klestė́ti |
buinas, -a, buinus, -i |
= 1. vešlùs, -ì; iš(si)kerójęs, -usi; 2. riebùs, -ì |
strausas, štrausas |
= strùtis |
šlanga(s) |
= žarnà |
šlipsas |
= kaklãraištis |
šmotas |
= gãbalas |
šniūras |
= 1. vir̃vė; 2. virvùtė; 3. spec. virvė́laidis |
šniūrelis, šniūriukas |
= var̃stis, raĩštis, varsčiùkas, raištẽlis |
špaklis, špaklius |
= glaĩstas |
špakliuoti |
= glaistýti |
špalas |
= pãbėgis |
špilka, špilkutė |
= 1. smeigė̃, smeigẽlė; 2. (plaukų̃) segtùkas |
špilkuoti |
= 1. smaigýti, badýti; 2. pašiẽpti, ironizúoti |
špricas |
= švir̃kštas |
špricuoti |
= švir̃kšti |
štatas |
= valstijà |
štatyvas |
= stõvas |
štuka |
= 1. víenetas; 2. gãbalas; 3. pókštas, juokaĩ |
štukinis, -ė |
= 1. vienetìnis, -ė; 2. gabalìnis, -ė |
štukorius, -ė |
= pókštininkas, -ė, išdáigininkas, -ė; juokdarỹs, -ė̃ |
šuleris |
= 1. sùkčius, apgavìkas; 2. išdáigininkas |
taimautas, taim-autas |
= 1. pértrauka; 2. spec. pertraukė̃lė |
tapkės |
= šlepẽtės, šliùrės |
tormozas |
= stabdỹs |
tormozuoti, tarmozuoti |
= stabdỹti |
tomatai |
= pomidòrai |
tušinti(s) |
= troškìnti(s) |
tušintuvas |
= troškintùvas |
ukolas |
= 1. dū̃ris; 2. injèkcija |
ulioti, uliavoti |
= ū̃žti, ū̃žauti; puotáuti |
univermagas |
= universãlinė (parduotùvė) |
universamas |
= savìtarnos universãlinė (parduotùvė) |
vailokai, veilokai |
= veltìniai |
zelcas |
= slėgtaĩnis |
zrazai |
= suktìniai, vyniótiniai |
zubras |
= stum̃bras |
zubražolė |
= stumbrã̃žolė |
zubrovka |
= stumbrìnė |
ženyti(s) |
= tuõkti(s); vèsti; tekė́ti |
ap(si)ženyti |
= tuõkti(s); vèsti; (iš)tekė́ti |
žgutas |
= var̃žtis; spec. pynė̃ |
žiletas |
= liemẽnė |
žiletė |
= (skutìmosi) peiliùkas |
žilka |
= vãlas |
žiurstas |
= prijuõstė |
žulikas |
= 1. sùkčius, vagìšius; 2. spec. dvìšakis, trìšakis |
Naudingos knygos
Reiškiant paskirtį, kalboje kartais varžosi kilmininkas ir naudininkas. Pabrėžiant ne tik paskirtį, bet ir tipą, rūšį, teiktinesnis kilmininkas, pvz.: Pirkau drabužių spintą, t. y. specialiai pritaikytą drabužiams kabinti, o naudininkas čia reikš labiau atsitiktinę paskirtį, pvz.: Čia man bus spinta drabužiams, t. y. bet kokia spinta, kuri tam reikalui maždaug tiks. Dabar čia per daug plinta naudininkas. Jeigu kas specialiai daryta, gaminta, pirmenybę reikia teikti kilmininkui: geriau batų tepalas negu tepalas batams, dantų pasta negu pasta dantims, vaikų valandėlė negu valandėlė vaikams, eismo taisyklės negu taisyklės eismui. Parduotuvių pavadinimai ir skyriai tradiciškai pavadinami kilmininkais: Maisto prekės. Drabužių parduotuvė. Audinių skyrius, todėl taisytini pavadinimai Prekės sportui (- Sporto prekės). Trikotažo vaikams (- Vaikų trikotažo) skyrius.
Kartais nelengva atskirti, kur reikia naudininko su bendratimi, o kur – galininko su bendratimi. Dėl to daug yra ginčijęsi patys kalbininkai. Yra ir bus pereinamųjų atvejų, bet apskritai gali padėti tokia taisyklė: jeigu daiktavardis gana konkretus ir jo linksnis su bendratimi aiškiai reiškia paskirtį, reikia naudininko, pvz.: Neturiu stiprių dantų riešutams krimsti (dantų kam, kuriam reikalui, tikslui? – riešutams krimsti, tik čia venkime riešutų krimtimui, nevartokime dėl riešutų krimtimo). Davė rąstų tiltui statyti (rąstų kam, kuriam reikalui, tikslui? – tiltui statyti, venkime tilto statymui, nevartokime dėl tilto statymo). O jeigu daiktavardis gana abstraktus ir jo linksnis su bendratimi paskirties nereiškia, bet eina sudėtiniu tariniu, naudininkas nevartotinas, pvz.: Neturiu noro riešutų krimsti (kokio noro? – riešutų krimsti; ne riešutams krimsti ir juo labiau ne riešutų krimtimui; vengtina ir riešutus krimsti, nes yra neiginys). Davė įsakymą tiltą statyti (kokį įsakymą? – tiltą statyti; ne tiltui statyti ir juo labiau ne tilto statymui). Dar svarbu, kad žodžių junginiai neturiu noro, davė įsakymą gali būti keičiami veiksmažodžiais nenoriu, įsakė, o šios veiksmažodžio formos tiesiogiai valdo kilmininką ar galininką, plg. nenoriu ko – riešutų krimsti, įsakė ką – tiltą statyti. Be to, dantys, rąstai yra priemonė veiksmui realizuoti, o noras, įsakymas – tik prielaida, pagrindas.
Ar abejotinais atvejais paskirties naudininkas su bendratimi tinka, ar ne, galima įsitikinti tokiu praktišku būdu: bandome įterpti į sakinį žodį tinka. Antai galima sakyti drungnas vanduo tinka šaukštams plauti; botagas tinka arkliams paraginti; gera diena tinka bitėms kopinėti; girininkas tinka miškui saugoti, taigi ir be tinka naudininkai su bendratimi čia taisyklingi. Tačiau nesakoma noras tinka riešutams krimsti; įsakymas tinka tiltui statyti – vadinasi, naudininkai su bendratimis čia klaidingi. Panašiai klaidingi tokie sakiniai: Gavome nurodymą paplūdimiui įrengti (= įrengti paplūdimį). Jam išduotas leidimas šautuvui laikyti (= laikyti šautuvą). Kaip vykdomi įsipareigojimai etatams pertvarkyti (= pertvarkyti etatus; dėl etatų pertvarkymo)? Priimtas nutarimas žemei grąžinti (= grąžinti žemę; dėl žemės grąžinimo). Atsirado galimybė butui pirkti (= pirkti butą). Teismai turi teisę nusikaltėliams bausti (= bausti nusikaltėlius).
Šaltiniai
Jonas Šukys. KALBOS KULTŪRA VISIEMS. Vilnius, 2003.