Priešdėlių rašymas

      Priešdėlio ir šaknies sandūroje paprastai tariami ir rašomi visi susidūrę balsiai ar dvibalsiai, pvz.: neauga, neima, nuima, pailgas, prairas, paorėti, priėmėja, prieauglis, proanūkiai, nuoalpis, paupys, paakys, paąžuolis, sąauga, priimti.

Tas pat pasakytina ir apie dviejų priešdėlių ar sangrąžos dalelytės -si- ir šaknies sandūros balsius, pvz.: neįeinamas, neišmanėlis, neūžauga, neapsakomas; apsiimti, pasiilgti, apsiavė, išsiugdė, prisiuogavo.

Kuriais ne kuriais atvejais priešdėlio ir šaknies balsiai tariant susilieja ir rašoma viena balsė, pvz.: nesti (< ne + esti), nėra (< ne + yra), nebėra (< nebe + yra), tebėra (< tebe + yra), tėra (< te+ yra), tebesu (< tebe + esu), nėjo (< ne + ėjo), neina (< ne + eina), nebeina (< nebe + eina), besąs (< be+ esąs).

Susidūrusios priešdėlių ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis, pvz.: apaugo, apdėjo, apgaulė; atimti, atgauti, atbusti; perėjo, perregimas, perrinkti; išausti, išbėgo, išdidus, išsiblaškęs, išspaudos, iššlavos, išžirgti, išzvimbė; užaugo, užpuolė, užstatė, užžėrė, užšalo.

 

Priešdėliai są-, san-, sam- ; į-, in-, im- bei api- ir apy-

 

1. Priešdėlis są- rašomas prieš priebalses j, l, m, n, r, s, š, v, ž, (z): sąjūdis, sąlytis, sąmonė, sąnarys, sąrašas, sąsaja, sąšlavos, sąvarža, sąžinė, sąauga.

2. Priešdėlis san- rašomas prieš d, t, g, k ir kartais č: sandėlis, santaika, sangrąža, sankaba, sančiaupa.

3. Priešdėlis sam- rašomas prieš b, p: sambūris, sambrėškis, samplaika, samprotauti.

4. Priešdėlis į- rašomas prieš visas balses ir priebalses: įaugti, įeiti, įlanka, įmesti, įnamys, įrūgti, įvadas, įžanga, įdukra, įtaka, įgalioti, įkalnė, įbėgti, įprotis, įpėdinis. Į- sudaro priešdėlį ir tada, kai yra tos pačios šaknies žodžių be šio priešdėlio arba su kitais priešdėliais: įdomus (plg. domėtis), įkandin (plg. kanda, kandis), įkypas (plg. kypti), įmonė (plg. išmonė), įstrižas (plg. pastrižas) ir kt.

Pastaba. Kai atskiru skiemeniu einantis balsis nėra priešdėlis, lietuviškuose žodžiuose rašome y, tarptautiniuose – i: yla, yda, ypač, ygzti, yra (būti), yra (irti); idėja, imigrantas.

Išimtis. Su nosinėmis raidėmis rašomi žodžiai įsas, įsčios, įsnauja, nors čia į nėra priešdėlis.

5. Su priešdėliais in-, im- rašoma:

a) keletas daiktavardžių, kurių priešdėlių reikšmė išblukusi: indas, indauja, indėlis, intarpas, inkilas, intakas, inkaras; imbradas, imbuvys, impilas;

b) tarptautiniai žodžiai: infekcija, infiksas, inhaliacija, injekcija, inkubacija,  inscenizacija, indukcija, intonacija, inversija; importas, impresionistas, impulsas.

6. Su priešdėliu api- rašomi:

a) veiksmažodžiai, kurių šaknis prasideda priebalsėmis b, p, f: apiberti, apibrėžti; apipilti, apipelyti; apiforminti;

b) iš šių veiksmažodžių padaryti daiktavardžiai, kai priešdėlis nekirčiuotas: apibėrimas, apibrėžtis, apibrėžtumas, apibraižymas, apipelijimas; apiforminimas.

7. Su priešdėliu apy- rašomi:

a) būdvardžiai: apyaukštis, apybaltis, apygražis, apyilgis, apyjuodis, apyžilis, apykurtis (plg. apygražiai);

b) daiktavardžiai, tarp jų ir veiksmažodiniai, kai priešdėlis yra kirčiuotas, pvz.: apyaušris, apybraiža, apykaita, apynamė, apyrankė, apysmėlis, apytamsa, apytaka, apykaklė, apynasris, apyvaras (plg.: apylankomis, apyryčiais).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *