Žodis ir sąvoka

      Daugelis žodžių ne tiktai pavadina daiktus, reiškinius, ypatybes, veiksmus ar procesus (t. y. atlieka nominacinę funkciją), bet ir išreiškia apie juos žmonių susidarytas sąvokas. Todėl svarbu yra pasiaiškinti taip pat žodžio ir sąvokos santykį. Tačiau, norint geriau suvokti tą santykį, reikia visų pirma prisiminti, kas yra sąvoka.

Sąvoka, paprastai šnekant, – tai susidarytas apie kokį nors daiktą, reiškinį ar veiksnią supratimas. Pavyzdžiui, stebėdami vieną, antrą, trečią medį, mes savo pojūčių organais suvokiame įvairius tų medžių požymius (aukštumą, šakotumą, kamieno spalvą ir t. t.). Kai kurie iš tų požymių yra esminiai, t. y. tokie, be kurių medis nebūtų medžiu (kamieno, šakų, šaknų buvimas), o kiti (lapų ar spyglių forma, spalva) – neesminiai, t. y. tokie, kuriuos medis gali turėti arba neturėti. Tuos esminius požymius mes savo sąmonėje apibendriname, abstrahuojame, atribojame nuo neesminių ir tuo būdu susidarome „medžio“ sąvoką, apimančią įvairių rūšių medžius (ir alksnį, ir beržą, ir ąžuolą, ir eglę, ir liepą, ir kt.). Arba vėl: stebėdami vieną, antrą, trečią, ketvirtą plokščią figūrą, susidedančią iš trijų tiesių galais sujungtų linijų, mes susidarome geometrinę „trikampio“ sąvoką, kuri apima neribotą šios rūšies figūrų kiekį ir kurioje atsispindi ypatybės, bendros visiems trikampiams ir esminės geometrijos požiūriu. Tokios ypatybės, arba požymiai, kaip popierius, kuriame nubrėžtas trikampis, arba jį sudarančių tiesių linijų storumas, geometrijos požiūriu yra neesminiai ir todėl neįeina į „trikampio“ sąvokos turinį.

Taigi sąvoka, kaip tam tikra mąstymo forma, atspindi esminius daikto ar reiškinio požymius, apibendrina žmogaus patirties bei pažinimo duomenis. Plečiantis pažinimui, didėja sąvokos apimtis, tikslėja jos turinys, atsiranda naujų sąvokų (pvz., „gyvio“ sąvoka dabar apima gausybę įvairių įvairiausių gyvų būtybių, stebėtų ir ištirtų daugelio žmonių kartų; būtybių tiek tebeegzistuojančių, tiek seniai išnykusių, tiek didelių, tiek ir visai mažų, paprasta akimi nematomu mikroorganizmų).

Nors sąvokos reiškiamos žodžiais, bet ne visi žodžiai reiškia sąvokas (t. y. ne visi žodžiai yra sąvokų ženklai). Nereiškia sąvokų vad. tarnybiniai žodžiai (jungtukai, prielinksniai, dalelytės), jaustukai, kurie yra tiktai tam tikri emociniai signalai, taip pat įvardžiai, kurie arba pavaduoja savarankiškas kalbos dalis, arba atlieka nurodomąją funkciją. Nereiškia sąvokų ir tikriniai žodžiai (Petras, Alytus, Nemunas), jeigu jie nevartojami bendrinių žodžių reikšme (pvz., amperas, voltas, donžuanas).

Kitas sąvokos ir žodžio skirtumas tas, kad žodžiai neretai sudaromi vieno kurio, kartais ir neesminio, daikto ar reiškinio požymio pagrindu (prisiminkime lietuvišką serbento pavadinimą!), o sąvokos – tiktai esminių požymių apibendrinimo pagrindu. Dėl to sąvoka yra bendražmogiška mąstymo kategorija, o žodis turi nacionalinę specifiką (tapati sąvoka atskirose kalbose dažniausiai reiškiama skirtingais žodžiais, plg. liet. miškas; angl. forest; vok. Wald; rus. лес; lot. silva; kinų lin'; totorių urman ir kt.).

Skiriasi sąvoka nuo žodžio dar tuo, kad ji gali būti reiškiama keliais žodžiais, sintaksiniais žodžių junginiais (pvz., vientisinis sakinys, aušros žvaigždė, sieros rūgštis). Antra vertus, vienas žodis gali reikšti kelias sąvokas (pvz., ausis gali reikšti ir „klausos organo“, ir „kibiro ąsos“ sąvokas, ožys – „ožkų patino“, „pastovo malkoms pjauti“, „užsispyrėlio“ ir kt. sąvokas).

Nors sąvoka ir žodis yra skirtingi dalykai (sąvoka – mąstymo, logikos kategorija, o žodis – kalbos kategorija), vis dėlto tarp jų egzistuoja glaudi tarpusavė sąsaja. Iš vienos pusės, žodis yra sąvokos formavimo priemonė, o iš antros – sąvoka įsikūnija žodyje. Pavyzdžiui, tos primityvios pietų Amerikos indėnų ar Ramiojo vandenyno salų gentys, kurios neturi žodžių  „atomo“, „traktoriaus“ ir pan. sąvokoms pavadinti, neturi ir tokiu sąvokų.

Glaudžiausiai su sąvoka susisieja ne žodžio materialioji pusė, garsų kompleksas, bet jo reikšmė. Žodį sudarantis garsų kompleksas tėra tiktai sąvokos ženklas. Todėl, norint geriau suprasti žodžio ir sąvokos santykį, reikia dar pasiaiškinti tai, kas yra žodžio reikšmė.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *