Šalutiniai tarinio sakiniai

      Šalutiniais tarinio sakiniais laikomi tokie sakiniai, kurie plačiau paaiškina nepakankamai aiškią pagrindinio sakinio vardinę dalį. Prie pagrindinio sakinio šie sakiniai dažniausiai jungiami jungtukais kad, jog, įvardžiu koks, rečiau kitais prijungiamaisiais žodžiais – įvardžiu kas, palyginamaisiais jungtukais kaip, negu, nei. Pagrindiniame sakinyje beveik visada būna atliepiamieji žodžiai, išreikšti įvardžiais toks, toks pat. Šie atliepiamieji žodžiai ir padaro pagrindinį sakinį nepakankamai aiškų. Atsako šie sakiniai į klausimus koks (yra), buvo, būdavo, bus? Pavyzdžiui, sakinio Vaikas buvo toks geras, kad juo visi atsidžiaugti negalėjo pagrindiniam sakiniui Vaikas buvo toks geras galima iškelti klausimą koks buvo vaikas? Į tą klausimą atsako šalutinis sakinys. Rečiau vartojami sakiniai, kurie atsako į klausimus kieno kas yra, buvo, bus?

Šalutiniai tarinio sakiniai paprastai aiškina tokį sudurtinį tarinį, kuris susideda iš pagalbinių veiksmažodžių būti, atrodyti, pasidaryti, tapti asmenuojamųjų formų ir vardinės tarinio dalies. Pagal tai, kokiomis morfologinėmis priemonėmis reiškiama pagrindinio sakinio sudurtinio tarinio vardinė dalis, tokius sakinius galima suskirstyti į 3 grupes.

1. Pirmajai grupei priklauso tokie sakiniai, kurių pagrindinio sakinio vardinė dalis reiškiama 1) įvardžiais toks, toks pat arba 2) tų įvardžių junginiais su kokybiniais būdvardžiais bei dalyviais, taip pat kai kurių daiktavardžių (didumas, forma, gražumas, ilgis, rūšis) kilmininku.

1.1. Aš toks, koks esu. Jis toks, kaip ir visi (J. Jabl). Būk toks, koks nori kitiems rodytis, ir būsi geras žmogus (J. Jabl).

1.2. Balsas jos toks tylus, kad vos begirdėti. Valentas toks puikus pasidarė, kad pas mus nė nosies nerodo (J. Paukš). Noras susigrumti su juo buvo toks didelis, kad Petras jau gniaužė kumščius (H. Kors). Paskutinis vaizdas buvo toks baisus, jog Mykoliukas šoko iš šiaudų kaip iš verdančio vandens (Vaižg). Jis buvo toks išsiblaškęs, kad su juo nebuvo galima susikalbėti.

Tam pačiam sakinių tipui priklauso ir tokie sakiniai, kuriuose šalutinis sakinys, prasidedantis prijungiamuoju žodžiu koks, -ia, eina prieš pagrindinį, visada turintį atliepiamąjį žodį toks, -ia. Tai daugiausia įvairūs apibendrinti pasakymai, pastovūs, sustabarėję posakiai, patarlės bei priežodžiai: Koks artojas, toks ir arklas. Koks amžius, toks ir protas. Koks paukštis, toks ir lizdas. Koks medis, tokie ir lapai. Kokia galva, toks ir protas (Žem). Kokia pradžia, tokia ir pabaiga. Atliepiamasis žodis (toks) čia eina pagrindinio, o prijungiamasis (koks) šalutinio sakinio tariniu.

2. Antrajai grupei priklauso tokie sakiniai, kuriuose pagrindinio sakinio sudurtinio tarinio vardinė dalis reiškiama įvardžio 1) tas, ta, arba 2) toks, tokia kilmininku (to, tos).

2.1. Kieno vaikai, to ir vargai. Kieno sodas, to ir obuoliai. Kieno valia, to ir galia (S. Dauk).

2.2. Lydekų yra tokių, kad dviejų mėnesių žąsiukus ryja (P. Cvir).

Nagrinėjant Kieno sodas, to ir obuoliai ir Koks artojas, toks ir arklas tipo sakinius, dėl aiškumo galima taip pakeisti struktūrą, kad pirma eitų pagrindinis, o paskui šalutinis sakinys: Kieno sodas, to ir obuoliai → Obuoliai yra to, kieno sodas; Koks artojas, toks ir arklas → Arklas yra toks, koks artojas.

3. Trečiajai grupei priskirtini tokie sakiniai, kurių pagrindinio sakinio sudurtinio tarinio vardinė dalis reiškiama aukštesniojo laipsnio kokybiniais būdvardžiais arba įvardžiais kitoks, kitokia, kitoniškas, kitoniška: Mano karžygių narsumas didesnis, negu aš jį galėtau žodžiais apsakyti (V. Krėv). Jaučiuosi daug talentingesnis, drąsesnis, tauresnis, negu esu iš tikrųjų (A. Vencl). Šiandien mes kitokie, negu buvome vakar, rytoj būsim kitokie, negu esame šiandien.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *