Šalutiniai pažyminio sakiniai

      Šalutiniai pažyminio sakiniai pažymi bet kurią pagrindinio sakinio dalį, išreikštą daiktavardžiu, o retkarčiais ir daiktavardišku įvardžiu. Tokie šalutiniai sakiniai išskiria kuriuo nors atžvilgiu daiktą ar asmenį iš kitų daiktų, nusako jo reikšmę ar būseną, paryškina jo išskyrimą. Atsako jie į klausimus kuris? koks?

Prie pagrindimo sakinio šie sakiniai dažniausiai jungiami prijungiamaisiais žodžiais kuris, koks. Kiti prijungiamieji žodžiai – kad, kur, kada, kai, kaip, kodėl, jog – vartojami rečiau, paprastai po atitinkamas sąvokas reiškiančių daiktavardžių.

Prijungiamieji žodžiai kuris, koks turi dvejopą priklausomumą: jie derinami su pagrindiniame sakinyje esančiu pažymimuoju žodžiu – daiktavardžiu – gimine ir skaičiumi, o jų linksnį lemia šalutinio sakinio dalių, su kuriomis tas prijungiamasis žodis susijęs, valentinės (junglumo) ypatybės (pvz., namas, kurį pastatėme; tvora, kurios nedažėme – namai, kuriuos pastatėme; tvoros, kurių nedažėme). Eina tokie sakiniai po pažymimojo žodžio: Veršiukas išsprūdo iš tvarto ir šoko prie motinos, kuri pradėjo blaškytis (P. Cvir). Juk tikriausiai nieko nėra brangesnio už grožį, kurį sukuria tavo rankos. Per matematikos pamokas mokytoja kiekvienai eilei padalija po lapelį, kuriame surašyti matematikos veiksmai. Būrelį lanko daug mokinių, kurie nori tapti mechanizatoriais.

Prijungiamasis žodis kuris gali eiti ir su kuriuo nors prielinksniu: Kambaryje, į kurį mus įleido, buvo trys stalai, apie tuziną kėdžių ir spinta knygoms (J. Mik). Dusliai dunksteli ir susiveria geležinės durys, už kurių lieka mergaitė nuleistomis rankomis ir išlytais plaukais (J. Mik). Dangus ir vanduo susiliejo į vieną tamsiai pilkšvą dėmę, virš kurios mirksėjo žvaigždės (R. Lank).

Šalutinis sakinys pasidaro būtinas, jei pagrindiniame sakinyje prie pažymimojo žodžio yra atliepiamasis žodis tas, ta, toks, tokia: Tas vaikas, kuris suklydo, iškrinta iš eilės ir eina prie lentos. Laimi ta eilė, kuri surenka daugiausia balų. Yra tokių nedorų vaikų, kuriems smagu paukštis kankinti (P. Maš). Ar esat matę tokį žvėrį, kokį aš vakar mačiau? (J. Jabl).

Kitų prijungiamųjų žodžių pasirinkimas ir vartojimas ribojamas pažymimųjų žodžių reikšmės: prijungiamasis žodis kur vartojamas tada, kai šalutinis sakinys pažymi vietos sąvokas, kai, kada, kol – laiko, kodėl – priežasties ir t. t.; Vėjas ir smėlis Roko papėdėje išgraužė gilias raukšles, kur galima surasti išganingą pavėsį. Į kalnelį, kur stovi mūsų ir Babeckų trobos, bėgo moterys, mediniais kibirais nešdamos vandenį (A. Vencl). Rytais vadiname tą šalį, iš kur saulė teka (J. Jabl). Būna momentų, kai taktiniai laimėjimai palengvina įvykdyti strateginius uždavinius. Negaliu sulaukti dienos, kada atvyksi. Buvo dar ir kita priežastis, kodėl jis po aukštumėle nesimaudė (P. Maš). Negailėdavo ir patarimų, kaip sodą įveisti. Pirmą kartą matau aš tokius gaspadorius, kad grobtų savo pačių kieme (J. Balt).

Tačiau šalutinis sakinys, prasidedantis prijungiamuoju žodžiu kur, nebūtinai gali žymėti vietos sąvoką reiškiantį daiktavardį: Skirk sau bernelį, kur raudonais veideliais (J. Jabl). Paieškok man to peilio, kur vakar bulves skutai.

Šalutinis pažyminio sakinys paprastai eina tuoj po to žodžio, kurį jis paaiškina. Tačiau retkarčiais jis gali būti nutolęs nuo to pažymimojo žodžio. Tai, žinoma, pateisinama tik tuo atveju, kai nėra pavojaus, kad sakinys pasidarys dviprasmiškas: Žiemos miško tylą trikdo nebent zylutės cypsėjimas, kuri po žievės atplaiša aptiko pasislėpusį vabzdį. Kartą pasklido garsas po apylinkes, kad ponas serga.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *