Šalutiniai laiko aplinkybės sakiniai

      Šalutiniai laiko aplinkybės sakiniai parodo pagrindinio sakinio veiksmo ar būsenos laiką bei trukmę. Jie atsako į pagrindinio sakinio tarinio klausimus kada? kuriuo metu? kiek laiko? kaip ilgai? Prie pagrindinio sakinio šie sakiniai dažniausiai jungiami laiko reikšmės jungtuku kai ir įvardiniu prieveiksmiu kada (kartais vartojama ir sutrumpėjusi forma kad). Jungtukai iki, kol, kolei, ligi, vos vartojami gerokai rečiau ir skiriasi savo reikšmėmis. Jungiami laiko aplinkybės sakiniai ir poriniais jungtukais kai… tai, kad (kada)… tai. Nuo jungtuko dažniausiai priklauso šalutinio sakinio laiko santykis su pagrindiniu; šiais sakiniais galima pasakyti daug sudėtingesnį laiką negu vientisinio sakinio aplinkybėmis.

Pagal pagrindinio ir šalutinio sakinio laikų santykius tokius sakinius galima skirstyti į dvi grupes: sakinius, kuriuose pagrindinio ir šalutinio sakinio veiksmas vyksta tuo pačiu metu, lygiagrečiai, o jų trukmė gali būti visiškai vienoda arba skirtinga, ir sakinius, kurių veiksmai vyksta ne vienu metu. Pirmuoju atveju turime vienalaikiškumo reikšmę, o antruoju – nevienalaikiškumo.

1. Vienalaikiškumo reikšmė tokiuose sakiniuose paprastai esti tada, kai šalutinio sakinio tarinys reiškiamas eigos veikslo veiksmažodžiu. Pagrindinio sakinio tarinys gali būti bet kurio veikslo. Būdingiausi šalutinio sakinio prijungiamieji žodžiai šiuo atveju būna kai, kada, kol: Kai mes budėjom, amžiai tylėjo (B. Sruog). Kai vaikštai po kadagyną, jauti aštrų, bet kvapnų aromatą (G. Isok). Nešok, nežvenk, žirgeli, kai aš keleliu josiu (J. Jabl). Aš tau pavydžiu, saulele, kai vakaruosna suki (S. Nėr). Ne laikas šunis lakinti, kai vilkas bandoj. Kad jauna buvau, kaip rožė žydėjau.

Ypač aiškiai matyti abiejų sakinių vienalaikiškumas, kai šalutinis laiko aplinkybės sakinys jungiamas jungtukais kol, iki (pastarasis daugiau būdingas tautosakai ir šnekamajai kalbai): Kol dar galiu, vaikščioju. Dirbk, kol gali. Valgyk, kol gardu, dėvėk, kol gražu. Lupk žievę, kol brazdas atšokęs. Baltija rami bus, kol tu su manimi (S. Nėr). Ąsočiu galima nešti vandenį, ligi ausis nutrūksta. Daug vargų tėvams savo padarėm, ik bėginėt išmokom (K. Don).

Vienalaikiškumo reikšmę turintys šalutiniai laiko aplinkybės sakiniai gali būti sinonimiški pusdalyvinėms ar padalyvinėms konstrukcijoms, plg. Kai vaikštai po kadagyną, jauti… – Vaikščiodamas po kadagyną, jauti…; Nešok, nežvenk, žirgeli, kai aš keleliu josiu Nešok, nežvenk, žirgeli, man keleliu jojant.

2.1. Kai šalutinio laiko aplinkybės sakinio tarinys reiškiamas įvykio veikslo veiksmažodžiu, jis rodo anksčiau už pagrindiniame sakinyje vykstantį veiksmą: Kai sušneko apie žemę, seniai ir jauni ratu apstojo savanorį (P. Cvir). Kai pasenau, pro akis išlindau (aguona) (J. Jabl). O kai sutemo – delno prieš akis nematei (I. Simon). Kai visi medžiai susprogs, miške bus tamsu ir vėsu (G. Isok). Kai atėjo vakaras, lelys atkuto (G. Isok). Kai visi sumigo, jis iškrovė vežimą (J. Avyž). Jau visai sutemo, kai priėjo prie savo namų (J. Bil). Ir gaidys dainas užmiršta, kai vanagą išgirsta.

Jungtukas vos, dažniausiai sutapęs su dalelyte tik, rodo greitą veiksmų kaitą: pagrindinio sakinio veiksmas vyksta vos tik pasibaigus šalutinio sakinio veiksmui: Vos tik nutilo uosis, suklego mažos eglutės, krūvelėmis baltaalksnyne susispietusios (G. Isok). Vos tik jie prisiartino prie upės, išgirdo tolimą muziką (P. Cvir). Vos tik peržengsi slenkstį, tuoj apsipili dideliais lašais prakaito (Vaižg).

Tą pačią reikšmę gali turėti ir kiti laiko reikšmės jungtukai, sutapę su dalelyte tik: Lig tik atidarai klaimą, tuoj vištų priburba.

2.2. Jungtukais kol, iki, ligi gali būti jungiami tokie šalutiniai laiko aplinkybės sakiniai, kurie žymi laiko ribą, iki kurios tęsiasi pagrindinio sakinio veiksmas. Taigi pagrindinio sakinio veiksmas čia įvyksta anksčiau negu šalutinio: Avelė bliauna, kol šieno gauna. Aš nesėsiu nuo žirgelio, nepurvinsiu nė kojelių, kol išeis mano mergelė, balta lelijėlė. O tu, Sauliuk, nieko nedaryk, iki sugrįšim (P. Maš). Daug jisai dėl manęs nukentėjo, daug vargo pamatė, kolei žemės puselę nusipirko (J. Bil). Ginčijosi, bruzdėjo, medžiai, kol sutemo (G. Isok). Ariau visą rytelį, lig atšipo žagrelė, lig pavargo jauteliai.

3.1. Poriniais jungtukais prijungti šalutiniai laiko aplinkybės sakiniai visada eina prieš pagrindinį sakinį, kuris prasideda antrąja porinio jungtuko dalimi – tai: Kai Vytukas arčiau su Jonuku susipažino, tai pats nueidavo pusbrolio palapinėje pasėdėti (P. Maš). Kai vasarojus pažels, tai karves vikiuose rišim (P. Maš). O kai pastatysi prie lovio kitą partiją, tai ir vėl viskas iš pradžios (J. Balt). Kol riebusis sulys, tai liesasis padvės.

3.2. Pagrindiniame sakinyje gali būti atliepiamųjų žodžių, išreikštų laiko prieveiksmiais tada, tol, tuomet, po to, kurių palyginti abstrakčią laiko reikšmę plačiau paaiškina šalutinis sakinys. Atitinkamų prijungiamųjų žodžių pasirinkimas priklauso nuo atliepiamųjų žodžių: prie tada, tuomet, po to gali būti prijungtas šalutinis sakinys, prasidedantis prijungiamaisiais žodžiais kai, kada, prie tol – kol. Šalutinis sakinys gali eiti prieš pagrindinį sakinį, viduryje pagrindinio ir po pagrindinio sakinio: Antanukas pamena, kad tada, kai dar buvo gražu ir šilta, senelis kirto daugel daugel beržo šakų (V. Krėv). Kiaulė tada saulę mato, kada ant gubos atsistoja. Tada tik yra prasmė mokėti svetimas kalbas, kada moki savo (J. Balč). Tada atjosiu, tada atlankysiu, kada sausa lazda žaliuos (J. Jabl).

4. Iš prijungiamųjų sakinių su šalutiniais laiko aplinkybės sakiniais išsiskiria tokie, kurie sudaryti pagal sustabarėjusias schemas. Prijungiamasis jungtukas kai, kuriuo prasideda šalutinis sakinys, glaudžiai susijęs su pagrindiniu sakiniu, kurio pagrindą sudaro šios schemos: 1) asmenuojamoji veiksmažodžio forma nespėti (nesuskubti) su bendratimi (nespėjo dar pasakyti, kai …), 2) asmenuojamuoju veiksmažodžiu su neiginiu + laiko sąvokas reiškiančiu daiktavardžiu (nepraėjo ir savaitė, kai …), 3) su dalelytėmis dar, jau sutapusiu tariniu (dar rengėsi, kai) ir 4) su dalelyte vos sutapusiu tariniu (vos nuėmė vasarojų, kai …): Nespėjo jis dar gerai nė nagų į auksą sukišti, kai prie jo prišoko koks dešimt raguotų (P. Cvir). Nepraėjo ir pusvalandis, kai apie merginos piktą pajuoką jau žinojo visas sodžius (A. Vien). Dar šienelį nesugriebiau, kai grėblelis nulūžo. Dar gaideliai negiedojo, kad mamužė kėlė (J. Jabl). Vos tik jis nužengė galą, kai susyk pasijuto blogai (P. Cvir).

Pirmųjų trijų schemų sakiniai rodo, kad, pagrindinio sakinio veiksmui nepasibaigus, tuojau pat prasideda šalutinio sakinio veiksmas, o ketvirtosios – kad pagrindinio sakinio veiksmas prasideda vos tik pasibaigus šalutinio sakinio veiksmui. Kadangi tokiuose sakiniuose nematyti aiškaus skirtumo tarp pagrindinio ir šalutinio sakinio (vietoj prijungiamojo jungtuko kai čia gali būti sujungiamasis jungtukas o), lietuvių kalbos sintaksės tyrinėtojai jų struktūrą ne visada vienodai aiškina.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *