Šalutiniai laiko aplinkybės sakiniai

     Šalutiniai laiko aplinkybės sakiniai atsako į klausimą kada? Prie pagrindinio sakinio jie dažniausiai jungiami jungtukais kai, kada, vos, vos tik, kol.

     Šalutiniai laiko aplinkybės sakiniai:

     a) rodo pagrindinio sakinio veiksmo laiką:

     Kai vėjas supa medžius, viena klevo šaka beveik siekia klasės langą.

     Kada beveik siekia klasės langą? – kai vėjas supa medžius.

     Ežys jau miegojo, kai kiškis namo grįžo.

     Kada jau miegojo? – kai kiškis namo grįžo.

     Kada Joniukas grįžta laukan, kiekvienas sutikęs važiuotas prašo jį sėstis ir liepia dainuoti.

     Vos Ieva ištarė paskutinį žodį, Strazdienė šoko pasakoti, ką mačiusi ir girdėjusi Viešvilėje.

     Kol saulė šviečia, neatstoja nuo žmogaus ir šešėlis.

     b) patikslina, sukonkretina pagrindinio sakinio laiko aplinkybę, išreikštą prieveiksmiu arba daiktavardžiu:

     Grybai pradės dygti vėliau, kai žemę gerai suvilgys šiltas lietus.

     Kada vėliau? – kai žemę gerai suvilgys šiltas lietus.

     Pavasarį, kai tik vanduo drungnesnis, mes jau kasdien maudomės Šešupėje.

     Kada pavasarį? – kai tik vanduo drungnesnis.

     Šalutinių laiko aplinkybės sakinių jungiamieji žodžiai pagrindiniame sakinyje gali turėti atliepiamąjį žodį. Jungtukus kai, kada atliepia prieveiksmis tada (tuomet), kol – prieveiksmis tol:

     Kalbėsiu tiesą ir tuomet, kai pavojinga.

     Tada atlankysiu, kada sausa lazda žaliuos.

     Kol buvo šviesu, tol visi stovinėjo arba bėginėjo prie langų pasižiūrėti į gatvę.

     Šalutinis laiko aplinkybės sakinys gali eiti prieš pagrindinį sakinį (Kai senis baigė pasakoti, mes atsisveikinome.), po jo (Aš net nusigandau, dėde, kai tu mudu prakalbinai.) arba būti įsiterpęs į jį (Vieną vasaros rytmetį, kai nebuvo danguje nė vieno debesėlio, sudundėjo perkūnija.)

     Dažniausi šalutinių laiko aplinkybės sakinių sinonimai – išplėstinės ir neišplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės laiko aplinkybės.

Kai įėjau į kambarį, įjungiau radijo aparatą

Kai susirinkome, užkūrėme laužą.

Kai ėjau pro autobusų stotį, sutikau savo mokslo dienų draugą.

Kada frontas praslinko, visi grįžo į miestelį.

Įėjęs į kambarį, įjungiau radijo aparatą.

Susirinkę užkūrėme laužą.

Eidamas pro autobusų stotį, sutikau savo mokslo dienų draugą.

Frontui praslinkus, visi grįžo į miestelį.

     Pastaba. Jungtukais kada, kai gali būti jungiami ir šalutiniai veiksnio, papildinio arba pažyminio sakiniai.

     Netrukus paaiškės, kada gausime egzaminų bilietus.

     Kas paaiškės? – kada gausime egzaminų bilietus.

     Visi turi žinoti, kada mirti — garbė, kada gyventi – gėda.

     Ką turi žinoti? – kada mirti – garbė, kada gyventi – gėda.

     Vaikas atsiminė tą dieną, kai tėvas parnešė į namus šunį.

     Kokią dieną? – kai tėvas parnešė į namus šunį.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *