Lyginamieji posakiai

     Lyginamieji posakiai – tai įvairios palyginimo žodžių grupės ar sakiniai, kuriais, kas nors lyginama, gretinama. Jie pradedami dalelytėmis it, tarytum, tarsi, tartum, kaip ir, lyg; jungtukais kaip, kad, kaipo, negu, nei; prieveiksmiais kaip, nekaip.

Kai kurie palyginimai vadinami neigiamais – jais lyginame, ką nors neigdami.

O purvynai, kad juos krutina vyžos, nei kisielius ant ugnies pleškėdami teška.

Šių posakių skyryba – nelengvas dalykas, nes vieni iš jų atskiriami kableliu, kiti – ne.

Skiriame

1. Lyginamieji posakiai skiriami kableliais, kai jie yra:

1.1. Priedėliai, kurie eina po pažymimojo žodžio ir su juo jungiami jungtukais bei jungiamaisiais žodžiais.

Aplink jį, kaip žymiausią kaimo ūkininką, susėdę kaimynai.

Mažiau pajėgūs, kaip Venckų Adomėlis, tik pradalgį ėmė siauresnį.

1.2. Tikslinamoji būdo aplinkybė drauge su palyginamaisiais žodeliais kaip, lyg, tartum, tarsi išskiriama kableliais.

Sėdėjau tyliai, lyg pelė po šluota.

Pamatysite, kaip viskas eis sklandžiai, kaip sviestu patepta.

Tyliai, tarsi šešėlis, įėjo motina.

1.3. Šalutiniai būdo aplinkybės sakiniai su jungiamaisiais žodžiais kaip, tarytum, tarsi, lyg, it.

Katrė verkė, kaip lietus lijo.

Rokas nedrąsiai suspaudė durų rankeną, tarsi eitų į svetimus namus.

2. Tariniu einantys lyginamieji posakiai išskiriami kableliais, kai pabrėžiamas aiškinimas, priduriamasis santykis.

Jurgis suprato, t. y. suvokė visais pojūčiais, padėties rimtumą.

Ji labai sunki pasidarė, tarsi nupenėta.

3. Pažyminiais einantys lyginamieji posakiai išskiriami kableliais, kai pabrėžiamas aiškinimas, priduriamasis santykis.

Šalta jo kalba, lyg nenoromis, nepadarė įspūdžio.

Stipriais pirštais, it replėmis, suspaudė man delną.

4. Kai nėra pabrėžto aiškinimo, lyginamieji posakiai – tariniai ir pažyminiai – tik atskiriami vienas nuo kito kaip vienarūšiai.

Jis tarpais atsimerkdavo, lyg ir atgaudavo jėgas.

Mėlynavo skiautės gryno, lyg numazgoto  dangaus.

5. Lyginamuosius posakius su jungtukais ir lyginamaisiais žodžiais kaip ir, lygiai kaip ir, panašiai kaip ir ir kt., reiškiančius santykio su tikrove tapatumą, išskiriame kableliais.

Mykoliukas, kaip ir pirma, jai griežė.

Juk ten ir jo nemažai prakaito išlieta, lygiai kaip ir jo tėvo ir senelio.

Kaimynams, panašiai kaip ir giminėms, netrūko kalbos.

6. Lyginamieji posakiai, kaip tam tikri aiškinimai su jungtukais bei jungiamaisiais žodžiais jei ne, kaip, kaip tik, vien, nebent ir kitais, reiškiantieji teigimo arba neigimo išskirtį, skiriami kableliais.

Kur jo ieškosi, jei ne namuose?

Jai daugiau niekas nerūpi, kaip tik skanėstai.

Nieko žemėje nėra, vien tyli karšta giedra.

Niekas ten neužsuka, nebent koks pavargėlis.

7. Lyginamieji posakiai skiriami kableliais, kai eina pridurtinėmis sakinio dalimis.

Ilga kelionė jaunus jos kaulelius sukratė, kaip maiše šakalius.

Ir mylėjo jį Vytukas, tarytum savo draugą.

8. Lyginamieji posakiai sakinio gale atskiriami brūkšniu, jeigu jie labai pabrėžiami.

Giedrą naktį žvaigždės žiba – lyg žvilgsniai merginos.

Bet ir vargo šitos bobutės, namie būdamos – kaip pragare.

Neskiriame

Sakinio dalimis einantys lyginamieji posakiai kableliais neskiriami, išskyrus aukščiau išvardytas taisykles.

Pasisveikino lyg brolis su seseria.

Jo mažą širdelę tarsi replėmis kas krūtinėje suspaudė.

Mano duktė tokio pat ūgio kaip jūs.

Geriau žvirblis rankoje nekaip briedis lankoje.

Tėvui daugiau rūpėjo žvaigždėto dangaus paslaptys negu savo ūkis.

Pasipūtęs nei kalakutas.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *