Šalutiniai būdo aplinkybės sakiniai

      Šalutiniai būdo aplinkybės sakiniai gana įvairūs. Vieni jų rodo veiksmo ar būvio kokybę, kiti – kiekybę, treti – kokios nors ypatybės laipsnišką didėjimą ar mažėjimą, intensyvumą. Todėl tiksliai apibrėžti jų skirstymo kriterijus nelengva.

Būdingiausi šalutinių būdo aplinkybės sakinių prijungiamieji žodžiai yra kaip, kad, jog, lyg, negu, tarytum, tarsi, kiek, taip pat poriniai jungtukai juo… juo, juo… tuo, kuo… tuo. Pagrindiniame sakinyje beveik visada būna kuris nors atliepiamasis žodis, būtent: taip, tiek, tiek pat, ne tiek.

Kokybės sakiniai atsako į pagrindinio sakinio klausimus kaip? kuriuo būdu? o kiekybės – kiek?

1. Kokybės būdo aplinkybės sakiniais, prasidedančiais prijungiamaisiais žodžiais kaip, kad, jog, pabrėžiamas realus gretimų reiškinių panašumas. Vienais jų 1) lyginami dviejų veiksmų atlikimo būdai, kitais – 2) sustiprinamas veiksmas ar būsena.

1.1. Kaip paukščiai giedojo, taip ir paukšteliai gieda (J. Jabl). Kaip įmaišysi, taip ir kepsi. Kaip palinkėsi, taip tau atlinkės. Kaip pasveikinsi, taip tave atsveikins. Kaip pabalnosi, taip ir išjosi. Viskas vyko taip, kaip jis tikėjosi.

1.2. Taip išsidabinot, kad jūsų nebeatpažinau (G. Isok). Tuo visi pulkai to garso taip nusigando, kad ir pats erelis jau kribždėti nedrįso (K. Don). Regėti buvo taip toli, jog vargšei piemenėlei pradėjo suktis galva (J. Balč).

1.3. Kitais prijungiamaisiais žodžiais – lyg, tarytum, tarsi – pabrėžiamas nerealus, įsivaizduojamas reiškinių panašumas: Pro kuodelį ji vis žvalgėsi į gulinėjančius vaikus, juokėsi, lyg ir ji dalyvautų žaidime (J. Mačiul). Alyzas nusikvatojo taip linksmai, tarytum aš būčiau ką labai jau kvailo pasakęs (J. Balt).

Lyginimo reikšmę turi ir tie kokybės sakiniai, kurie plačiau paaiškina pagrindiniame sakinyje esančią būdo aplinkybę, išreikštą aukštesniojo laipsnio prieveiksmiu arba prieveiksmiu kitaip. Būdingi čia prijungiamieji žodžiai kaip, negu. Šalutinis sakinys šiuo atveju visada eina po pagrindinio: Ir Stasė atėjo greičiau, negu aš tikėjausi (P. Cvir). Aš pilį paimsiu greičiau, negu jūs pagalbos sulauksite (V. Krėv). Svečių susirinko net daugiau, negu jis buvo numatęs (V. Myk-Put).

2. Kiekybės aplinkybės sakiniai pagrindiniame sakinyje paprastai turi kokį nors atliepiamąjį žodį – tiek, tiek pat, ne tiek, o būdingiausi prijungiamieji žodžiai kiek, kad, jog: Kiek padėsi, tiek rasi (J. Jabl). Kiek atrieksi, tiek ir valgysi (J. Jabl). Kiek mokėsi, tiek turėsi. Ne tiek buvo putino uogelių, kiek man krito graudžių ašarėlių (J. Jabl). Ne tiek zylelės plunksnelių, kiek jos meiliųjų žodelių. Trobon prigužėjo vyrų tiek, kad negalėjai nei pasisukti, nei pajudėti (J. Balt).

3. Kokybės ir kiekybės šalutiniai sakiniai kartais gali priklausyti pagrindiniams sakiniams, neturintiems atliepiamųjų žodžių: Rūksta dūmai, kad gūdu žiūrėti. Katrė verkė, kaip lietus lijo (Žem). Prisisėjau sau rūtelių, kiek tik aš norėjau. Valgau, kiek telpa (J. Šimk).

4. Nepanašūs į kitus būdo aplinkybės sakinius sakiniai su poriniais jungtukais juo… juo, juo… tuo, kuo… tuo. Tokiais sakiniais pasakomi vienodai intensyvėjantys, kintantys veiksmai ar reiškiniai: Juo daugiau Moniką skatino vyras, juo pikčiau jai buvo (P. Cvir). Juo tolyn bėgo Juras nuo dvaro, juo tvirčiau pasiryžo kojos daugiau čia nekelti (P. Cvir). Juo ilgiau žiūrėsi, tuo mažiau turėsi. Juo katinas senyn, juo nagai aštryn. Kuo į mišką giliau, tuo medžių daugiau.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *