Šalutiniai tikslo aplinkybės sakiniai

      Šalutiniai tikslo aplinkybės sakiniai rodo pagrindinio sakinio veiksmo tikslą bei paskirtį ir atsako į klausimus ko? (paprastai po slinkties veiksmažodžių), kam? kuriam tikslui? Pagrindinio sakinio tariniu paprastai eina veiksmažodžiai, reiškiantys aktyvų, kieno nors valios pastangomis atliekamą veiksmą, kuriuo siekiama, kad įvyktų ar būtų atliekamas kitas veiksmas. Todėl pagrindinio sakinio veiksmo atlikėju dažniausiai būna žmogus, rečiau juo būna kita gyva būtybė. Prie pagrindinio sakinio tikslo aplinkybės sakiniai jungiami jungtuku kad, o jų tarinys visada reiškiamas tariamąja nuosaka (tipiškiausia to sakinio struktūra „kad + tariamoji nuosaka“).

Būdingiausia šalutinių tikslo aplinkybės sakinių vieta – po pagrindinio sakinio: Siųsčiau tėvelį, kad atvaduotų bėrą žirgelį (J. Jabl). Miško sargas pasiuntė skruzdėlę, kad pavadintų jo pačią. Išsiuntė vaikus, kad grybų prigrybautų. Prakasiu tą griovelį, kad būtų kur vandenim nubėgti. Atpūsk, vėjeli, svirno dureles, kad paregėčiau savo mergelę (J. Jabl). Še tau, kad nepyktum! (J. Jabl).

Prieš pagrindinį sakinį šalutiniai tikslo aplinkybės sakiniai vartojami gana retai: sakomi jie čia tik tais atvejais, kai norima juos labiau pabrėžti, akcentuoti, kai to reikalauja teksto struktūra: Kad mūsų vaikai minėtų tą metą, mes ir pasodinom ąžuolą (P. Cvir). Kad lengviau būtų atsiginti nuo priešų, senovės lietuviai statėsi pilis. Kad gyvenimas būtų gražesnis, negailėkim darbo ir jėgų.

Pagrindiniame sakinyje retkarčiais gali būti atliepiamųjų žodžių, kurie reiškiami suprieveiksmėjusiais įvardžiais tam, dėl to, žodžių junginiu tam tikslui: Juk tam ausys duotos, kad girdėtumėm! (J. Balč). Taip daroma dėl to, kad šaknys galėtų gerai augti. Tokie atliepiamieji žodžiai yra fakultatyvūs, nebūtini. Tačiau būdami su neiginiu tie atliepiamieji žodžiai sakiniui būtini: Juk ne tam aš jį auginau, kad jis man dabar žmonių šunis lodytų! (J. Jabl).

Šalutinis sakinys „kad + tariamoji nuosaka“, priklausydamas pagrindinio sakinio tariniui, išreikštam veiksmažodžiais bijoti, laukti, norėti, saugotis, trokšti; įsakyti, liepti, maldauti, prašyti, raginti ir kt., laikomas ne tikslo aplinkybės, o papildinio šalutiniu sakiniu, nes eina objektinio linksnio pozicijoje.

Kai pagrindinio ir šalutinio tikslo aplinkybės sakinio veiksmus atlieka tas pats veikėjas (tie patys veikėjai), kartais daroma kalbos klaida: vietoj konstrukcijos „kad + tariamoji nuosaka“ pavartojama netaisyklinga konstrukcija „kad + bendratis ar padalyvis“ Eikime iš čia, kad nesusidurti su jais dar kartą (= kad nesusidurtame…). Reikia sustiprinti kontrolę, kad nepereikvojus statybai skirtų lėšų (= kad nebūtų pereikvotos statybai skirtos lėšos, kad nepereikvotume… lėšų).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *