Kelių dėmenų prijungiamieji sakiniai (šalutinių sakinių laipsniai)

      Patys dažniausi sudėtiniai prijungiamieji sakiniai yra tie, kurie susideda tik iš vieno pagrindinio ir vieno šalutinio sakinio. Kur kas rečiau vartojami prijungiamieji sakiniai, sudaryti iš vieno pagrindinio ir dviejų ar kelių šalutinių sakinių. Pagal tarpusavio santykius jie gali būti skirstomi į tris tipus: 1) sakinius su dviem ar keliais nevienarūšiais šalutiniais sakiniais; 2) sakinius su dviem ar keliais vienarūšiais šalutiniais sakiniais ir 3) sakinius su dviem ar keliais laipsniškai prijungtais šalutiniais sakiniais.

1. Tą patį pagrindinį sakinį ar jo dalis aiškinantys skirtingų rūšių šalutiniai sakiniai pagrindinio sakinio atžvilgiu gali eiti įvairiose pozicijose. Vienas jų gali eiti prieš pagrindinį, o antras po pagrindinio arba įsiterpęs į jo vidurį: Kada žmogus ateidavo prašyti darbo, pirmiausia reikėdavo atlikti tris darbus, kuriuos pats ponas užduodavo. Kai saulė grįžo pavasario keliu, toje vietoje, kur pernai braidžiojo gandrai, pravestos arimų vagos švytėjo ir degė (P. Cvir). Pagaliau į pagrindinį sakinį gali būti įsiterpę du ar keli šalutiniai sakiniai ir aiškinti skirtingas arba vienarūšes to sakinio dalis: Keturioms dienoms praslinkus, kai pagijau, sužinojau, kad vaikai mokykloje jau rašo raides (P. Cvir). Aš viską padariau, ko nežadėjau, tiktai nepabaigiau, kaip pabaigė visi (K. Bor).

2. Vienam pagrindiniam sakiniui priklausantys du ar keli vienarūšiai sakiniai visada atsako į tą patį klausimą ir dažniausiai turi prieš kiekvieną šalutinį sakinį tą patį prijungiamąjį žodį: Tol bėgau, kol buvo tamsu ir kol pribėgau mišką (A. Vien). Nors jau pavasario saulė linksmai žiūrėjo pro medžių lapus, nors ore sprogo ir žydėjo medžiai, tačiau sėdėjau savo kambary ir rengiausi egzaminams (J. Bil). Ji atsimindavo tuos laikus, kai ponai valdė dvarus ir kai urėdai rykštėmis plakdavo žmones (LzP). Jausdamas, kad negalės atsikalbėti ir kad pono rūstybė pridarytų jam daug sunkumų, Tarutis nusprendė vasarai atiduoti Kaziuką į dvarą (P. Cvir).

Tos pačios rūšies šalutiniai sakiniai kartais gali būti jungiami ir skirtingais prijungiamaisiais žodžiais: Jis krapštė paausį, raukėsi, [] kamantinėjo merginą, kur jai skauda, ar dažnai užeina priepuoliai (P. Cvir).

Kartais prijungiamasis žodis pasakomas ne prieš visus pasikartojančius šalutinius sakinius, o tik paprastai prieš pirmąjį. Pasikartojantys keli predikatiniai centrai sujungiami sujungiamaisiais jungtukais arba be jokių jungtukų: Jo motina buvo atėjusi pas mokytoją ir pranešė, kad tėvas sunkiai serga ir Juozapėlis reikalingas prie namų (P. Cvir). Gerai vasarą, kai šilta ir giedra, kai paukščiai čiulba ir medžiai žaliuoja ir žmogus sočiai pavalgęs (V. Krėv). Aptarti prijungiamieji sakiniai su dviem ar keliais nevienarūšiais ir vienarūšiais šalutiniais sakiniais iš esmės nesiskiria nuo sakinių, susidedančių iš pagrindinio ir jam priklausančio šalutinio sakinio. Tokie šalutiniai sakiniai yra pirmojo laipsnio.

3. Kai sudėtiniuose prijungiamuosiuose sakiniuose, susidedančiuose iš pagrindinio ir dviejų ar kelių šalutinių sakinių, pirmasis šalutinis sakinys priklauso pagrindiniam, antrasis – šiam šalutiniam sakiniui, priklausančiam pagrindiniam ir t. t., tokiuose sakiniuose pirmasis šalutinis sakinys, priklausantis pagrindiniam sakiniui, vadinasi pirmojo laipsnio šalutiniu sakiniu, priklausantis pirmojo laipsnio šalutiniam sakiniui vadinasi antrojo laipsnio šalutiniu sakiniu ir t. t.: Jurui atrodė, kad pagaliau iš jo atimta viskas, kas buvo brangiausia (P. Cvir). Svarbu, kad mums būtų įdomu skaityti tai, užsibrėžėme. Užtat šėriau, kad norėjau, kad jis gražus būtų. Sakyk, lūgne, kur tu dėsies, kai ledas ežerą sukaustys? (G. Isok). Pasuko tiesiog į kalnelį, nes iš tolo buvo matyti, kad kas tenai daroma (P. Maš). Petras grįžtelėjo į kelią ir nustebęs pažino, kad tas, kuris valdė arklį, tai buvo iš tiesų dėdė Steponas (V. Myk-Put). Čia pateiktuose pavyzdžiuose pirmojo laipsnio šalutiniai sakiniai turi po vieną antrojo laipsnio šalutinį sakinį. Sakinių su trečiojo ar dar aukštesniojo laipsnio šalutiniais sakiniais kalboje pasitaiko daug rečiau: Petras visa būtybe pajuto, kad nebuvo ir nebus žmogaus, kuriam jis galėtų atverti tai, kas kunkuliuoja, svyla ir skauda širdyje (A. Vencl). Sako, kad Stragaičių dvaras turėjęs tiek žemės, jog ponai ir patys nežinoję, kur jų laukų riba (I. Simon).

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *