Sintaksinio nagrinėjimo tvarka

      Vientisinis sakinys

 

1. Pasakyti, kad sakinys vientisinis, nurodyti jo gramatinį centrą (veiksnį ir tarinį).

2. Apibūdinti sakinį pagal sakymo tikslą (tiesioginis, skatinamasis, klausiamasis ar šaukiamasis); pasakyti: išplėstinis ar neišplėstinis; asmeninis ar beasmenis; nurodyti, jei nepilnasis.

3. Išnagrinėti sakinio dalimis (pasakyti sakinio dalies pavadinimą, rūšį, reiškimo būdą). Pirma aptariamos pagrindinės sakinio dalys, paskui – antrininkės: a) priklausančios veiksniui, b) priklausančios tariniui.

4. Paaiškinti skyrybą.

 

Tą naktį pūtė žvarbus vėjas. (S. Z.)

Žodžiu

Vientisinis (gramatinis centras – pūtė vėjas), tiesioginis, išplėstinis, asmeninis sakinys.

Kas pūtė? – vėjas – veiksnys, išreikštas daiktavardžio vardininku.

Kas pasakyta apie vėją? – pūtė – grynasis tarinys, išreikštas veiksmažodžio būtuoju kartiniu laiku.

Koks vėjas? – žvarbus – derinamasis pažyminys, išreikštas būdvardžio vardininku.

Kada pūtė? – naktį – laiko aplinkybė, išreikšta daiktavardžio galininku.

Kokią naktį? – – derinamasis pažyminys, išreikštas įvardžio galininku.

Raštu

Vient. (pūtė vėjas), ties., išplėst., asm. sak.

sintak3

Linksta sunkios varpos, pilnos nokstančių grūdų. (R. K.)

Žodžiu

Vientisinis (gramatinis centras – linksta varpos), tiesioginis, išplėstinis, asmeninis sakinys.

Kas linksta? – varpos – veiksnys, išreikštas daiktavardžio vardininku.

Kas pasakyta apie varpas? – linksta – grynasis tarinys, išreikštas veiksmažodžio esamuoju laiku.

Kokios varpos? – 1) sunkios – derinamasis pažyminys, išreikštas būdvardžio vardininku; 2) pilnos nokstančių grūdų – išplėstinis būdvardinis pažyminys, einantis po pažymimojo žodžio, ir todėl skiriamas kableliu.

Raštu

Vient (linksta varpos), ties., išplėst., asm. sak.

sintak4

 Sudėtinis sakinys

 

Pasakyti, kad sakinys sudėtinis; sujungiamasis ar prijungiamasis; nurodyti, iš kelių ir kokių dėmenų sudėtas, pasakyti kiekvieno jų gramatinį centrą.

1. Jei sudėtinis sakinys yra sujungiamasis:

a) apibūdinti sujungimo būdą (sudedamasis, priešinamasis, skiriamasis, paremiamasis);

b) pasakyti jungtukus, kuriais jungiami dėmenys;

c) paaiškinti skyrybą.

 

Laivas sustojo prie krantinės, ir trapu ėmė leistis rudai įdegę jūreiviai. (R. K.)

Žodžiu

Sudėtinis sujungiamasis sudedamojo sujungimo sakinys, sudarytas iš dviejų dėmenų: 1) Laivas sustojo prie krantinės (gramatinis centras – laivas sustojo), 2) trapu ėmė leistis rudai įdegę jūreiviai (gramatinis centras – ėmė leistis jūreiviai). Dėmenys sujungti jungtuku ir, prieš kurį šiuo atveju dedamas kablelis.

Raštu

Sudėt. sujung. suded. sak. (l – laivas sustojo, 2 ėmė leistis jūreiviai).

sintak5     2. Jei sudėtinis sakinys yra prijungiamasis:

a) nurodyti pagrindinį ir šalutinį sakinį;

b) nurodyti jungtuką ar jungiamąjį žodį, kuriuo šalutinis sakinys jungiamas prie pagrindinio sakinio;

c) pasakyti šalutinio sakinio rūšį;

d) paaiškinti skyrybą.

 

Namas, kuriame gyveno Aistės giminaičiai, skendėjo seno sodo medžiuose. (K. S.)

Žodžiu

Sudėtinis prijungiamasis sakinys, sudarytas iš dviejų dėmenų: 1) Namas skendėjo seno sodo medžiuose (gramatinis centras – namas skendėjo), 2) kuriame gyveno Aistės giminaičiai (gramatinis centras – gyveno giminaičiai). Pagrindinis sakinys – Namas skendėjo seno sodo medžiuose; koks namas? – kuriame gyveno Aistės giminaičiai – šalutinis pažyminio sakinys, prie pagrindinio sakinio prijungtas įvardžiu kuriame. Kableliais išskiriamas minėtasis šalutinis sakinys.

Raštu

Sudėt. prijung. sak. (l – namas skendėjo, 2 gyveno giminaičiai) su šalut. pažym. sak.

sintak7

3. Jei sudėtinis sakinys yra bejungtukis:

a) apibūdinti dėmenų prasminius ryšius;

b) paaiškinti skyrybą.

 

Eiti buvo sunku: kojos tolydžio klimpo į gilų, patižusį sniegą, permirkusiuose batuose klerksėjo vanduo. (J. Blt.)

Žodžiu

Sudėtinis bejungtukis sakinys, sudarytas iš trijų dėmenų: 1) Eiti buvo sunku (gramatinis centras – eiti buvo sunku), 2) kojos tolydžio klimpo į gilų, patižusį sniegą (gramatinis centras – kojos klimpo), 3) permirkusiuose batuose klerksėjo vanduo (gramatinis centras – klerksėjo vanduo). Antrasis ir trečiasis dėmuo aiškina, konkretina pirmojo turinį, todėl po jo dedamas dvitaškis. Antrasis dėmuo nuo trečiojo atskiriamas kableliu.

Raštu

Sudėt. bejungt. sak. (l – eiti buvo sunku, 2 kojos klimpo, 3 – klerksėjo vanduo).

sintak8

Tiesioginė kalba

 

1. Nurodyti tiesioginę kalbą ir autoriaus žodžius.

2. Paaiškinti skyrybą.

 

O kurgi tavo arklys? paklausė Dvainis sūnų.

Žodžiu

Sakinys su tiesiogine kalba. O kurgi tavo arklys? – tiesioginė kalba, paklausė Dvainis sūnų – autoriaus žodžiai. Tiesioginė kalba eina prieš autoriaus žodžius, todėl prieš ją ir po jos dedami brūkšniai. Kadangi tiesioginė kalba išreikšta klausiamuoju sakiniu, po jos dedamas klaustukas.

Raštu

sintak6

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *