Geras žodis ir savitvarda

      Kasdien bendraujame su daugeliu žmonių ir matome, kokie jie skirtingi. Vieni draugiški, malonūs – nors prie žaizdos dėk. Su jais pasikalbi, rodos – visas pasaulis nušvinta. Visuomet tave supras, nepašykštės gero žodžio. O kiti, žiūrėk, pasipūtę, tarytum siena nuo žmonių atsitvėrę. Iš jų gero žodžio nesitikėk… Reikia labai didelės kantrybės, visiems gera linkinčios, pasiaukojančios meilės, kad su tokiais pasipūtėliais bendraujant sušvelnėtų jų charakteris.

Kaip daug lemia nuoširdžiai tariamas geras žodis! Prablaivinantis, raminantis, padrąsinantis, įkvepiantis, uždegantis… Labai reikia tokio žodžio gyvenimo srovės nešamoms, įvairių rūpesčių rūpestėlių kamuojamoms sieloms! Kad netekusi pusiausvyros širdis nurimtų, atsigautų… Kad nesėkmių ištikta siela nenuleistų sparnų… Kad neprarastų geros nuotaikos, optimizmo, kai kilniausi užmojai paminami po kojų…

Geras žodis – tai šeimos šiluma, šeimos džiaugsmas ir kartu šeimos tvirtovė! Kuo dažniau šeimos nariai vieni kitiems taria gerų žodžių, tuo nuoširdesni jų santykiai, jautresnė meilė, darnesnis sugyvenimas…

Kad geras žodis būtų įtaigus, kad kitus keltų į gėrį, reikia, kad būtų tariamas iš gera linkinčios širdies. Tik tas, kas pats geras, gali sėti gėrio sėklą!

Būti savo emocijų viešpačiu, visuomet tvardytis, mandagiai, švelniai su visais bendrauti – ne taip jau lengva. Nuovargis, nesveikata, patirti nemalonumai šeimoje, mokykloje ar darbe, įvairūs nepasisekimai atsiliepia nuotaikai. Pavargusį ar susinervinusį žmogų ima nekantrumas, pyktis. Įsiaudrinę jausmai nejučiomis veržiasi į išorę. Rodos, išliesi pyktį – ir palengvės. Bet ar iš tikro palengvės?! Neretai dar labiau pasunkėja…

Jei dažnai ir su daug kuo susipyksti, ieškok pykčio šaknų ne kituose, o savyje. Geras, taikus, mandagus žmogus retai kam užkliūva, dar rečiau pats kitus užkliudo.

Tikrai kultūringas žmogus visur ir visada laikosi santūriai, bendrauja su visais mandagiai. Stengiasi niekam neįkyrėti, kitų neužgaulioti. Net ir įskaudintas sugeba būti taktingas, mandagus, nepašykšti nors ir šaltesnio pasisveikinimo ar atsisveikinimo žodžio, visuomet atsako ko nors klausiamas. Ir niekada nekeršija, nes kerštas – silpnųjų ginklas!

Toks ir yra daugelio nesuprantamas pykčio kultūringumas, įsiaudrinusių jausmų tramdymas, atlaidumo menas!

 

Mandagumo sąvoka labai plati. Ji apima ne tik išorines apraiškas – mandagią kalbą, mandagią elgseną, mandagią laikyseną, – bet ir vidinę žmogaus kultūrą: savitvardą, atlaidumą, užuojautą, paslaugumą… Etiketo vadovėlį perskaitęs, mandagumo dar neišmoksi. Reikia, žinoma, teorinių žinių, bet svarbiausia – praktinių įgūdžių. Naudinga stebėti kultūringų, išsiauklėjusių žmonių elgesį bei laikyseną, mokytis iš jų.

About Algimantas Urbanavičius

Karoliniškių gimnazijos mokytojas
NuorodosPermalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *