1. Žodis į kitą eilutę keliamas skiemenimis.
Na-mas, ke-lias, pa-plo-tė-lis, sta-le-lis, pa-kran-tė…
2. Kai žodyje susiduria dvi ar daugiau priebalsių, paskutinioji iš jų keliama į kitą eilutę, kitos gali būti paliekamos toje pačioje arba perkeliamos į kitą eilutę.
Gat-vė, ga-tvė; mok-slas, moks-las, mo-kslas; darbš-tus, darb-štus, darb-štus…
3. Viena balsė gali būti keliama arba paliekama toje pačioje eilutėje, jeigu ji sudaro skiemenį.
Tarp balsių esanti priebalsė keliama į kitą eilutę.
A-ša-ra, a-kis, a-da-ta, e-že-ras…
4. Sudurtiniai žodžiai gali būti keliami skiemenimis (nebūtina kelti ties dviejų šaknų sandūra).
Pe-lė-da, pel-ė-da; lieps-nos-vai-dis, liep-sno-svai-dis…
5. Kai susiduria dvi vienodos sudaromųjų dalių priebalsės, sudurtiniai žodžiai keliami pagal jų sudedamąsias dalis.
Pus-seserė, pus-storis, švar-raštis, pus-sunkis…
6. Priešdėliniai žodžiai keliami skiemenimis arba pagal sudaromąsias dalis.
An-ta-kis, ant-a-kis, a-to-drė-kis, ato-drė-kis, a-tod-rė-kis…
7. Priešdėliniai žodžiai keliami tik priešdėlio ir šaknies sandūroje, kai susiduria dvi vienodos priebalsės.
Iš-šūkis, už-žėlęs, per-regimas, iš-šokti…
8. Dvibalsės ir mišriosios dvigarsės, taip pat vieną priebalsę žyminčios dviraidės samplaikos dz, dž, ch, keliant žodį, neskaidomos.
Vai-kas, sau-lė; vil-kas, kel-mas; mau-džia, bi-dze-na, me- cha-ni-ka…
9. Sudurtiniame žodyje greta esančios priebalsės d ir z, d ir ž, keliant žodį, skaidomos tada, kai d priklauso vienam, o z , ž – kitam sudurtinio žodžio skiemeniui.
Juod-žemis, uod-zirzis…