1. Žodis į kitą eilutę keliamas skiemenimis.

     Na-mas, ke-lias, pa-plo-tė-lis, sta-le-lis, pa-kran-tė…

     2. Kai žodyje susiduria dvi ar daugiau priebalsių, paskutinioji iš jų keliama į kitą eilutę, kitos gali būti paliekamos toje pačioje arba perkeliamos į kitą eilutę.

     Gat-vė, ga-tvė; mok-slas, moks-las, mo-kslas; darbš-tus, darb-štus, darb-štus…

     3. Viena balsė gali būti keliama arba paliekama toje pačioje eilutėje, jeigu ji sudaro skiemenį.

     Tarp balsių esanti priebalsė keliama į kitą eilutę.

     A-ša-ra, a-kis, a-da-ta, e-že-ras…

     4. Sudurtiniai žodžiai gali būti keliami skiemenimis (nebūtina kelti ties dviejų šaknų sandūra).

     Pe-lė-da, pel-ė-da; lieps-nos-vai-dis, liep-sno-svai-dis…

     5. Kai susiduria dvi vienodos sudaromųjų dalių priebalsės, sudurtiniai žodžiai keliami pagal jų sudedamąsias dalis.

     Pus-seserė, pus-storis, švar-raštis, pus-sunkis…

     6. Priešdėliniai žodžiai keliami skiemenimis arba pagal sudaromąsias dalis.

     An-ta-kis, ant-a-kis, a-to-drė-kis, ato-drė-kis, a-tod-rė-kis…

     7. Priešdėliniai žodžiai keliami tik priešdėlio ir šaknies sandūroje, kai susiduria dvi vienodos priebalsės.

     Iš-šūkis, už-žėlęs, per-regimas, iš-šokti…

     8. Dvibalsės ir mišriosios dvigarsės, taip pat vieną priebalsę žyminčios dviraidės samplaikos dz, dž, ch, keliant žodį, neskaidomos.

     Vai-kas, sau-lė; vil-kas, kel-mas; mau-džia, bi-dze-na, me- cha-ni-ka…

     9. Sudurtiniame žodyje greta esančios priebalsės d ir z, d ir ž, keliant žodį, skaidomos tada, kai d priklauso vienam, o z , ž – kitam sudurtinio žodžio skiemeniui.

     Juod-žemis, uod-zirzis…