1 tekstas

1. Po kiek laiko jie abu – Juozas ir Albinas – jau rausėsi mokyklos bibliotekoje ir sandėliuose, kur buvo priversta kalnai visokių knygų.

2. – Čia apie senovę, apie kryžiuočius, apie baudžiavą, čia apie keliones, karus, revoliuciją, apie šnipus, iš dabartinio gyvenimo, o čia mokslinė, – sako Juozui Albinas, padėdamas į šalį ploną knygiūkštę, kurioje pripiešta išmirusių gyvūnų griaučių, ietigalių, kirvukų. Panašų Albinas rado savo darže, ir jų pirštai dažnai čiupinėja tą daiktelį, kurį prieš kelis tūkstantmečius gremžė, dailino kažkoks proproprosenelis. Turi berniukai ir uolienos gabalėlį su žuvies žiaunų įspaudais, ir gintaro lašelį su įklimpusiu vabzdžiu. Baltosios skardžio smėly jie aptinka kaukolių, kitados ten, matyt, buvo kapai; žmonių kaulų atranda ir pušynėlyje, prie Konstanto pirtelės; žino, kad laikas gali būti matuojamas šviesmečiais. Begalybė jo nuslinko su Skandinavijos ledynais, nuošė giriomis, ir jų atmintis sakytum dar prisimena kažkokią saulėtą laukymę su bičių dūzgesiu prie medyje išskaptuotos drevės. <...>

3. Pasakėlių apie Raudonbarzdį, stebuklingąją Aladino lempą, Ali Babą ir keturiasdešimt plėšikų, ristą žirgą, viesulu įlekiantį į stiklo kalną, kur gyvena įkalinta karalaitė, laikas pasibaigė, nors išgąstingame varnų kranksėjime viršum pritemusių pušynėlių Juozas dar ilgai girdės dvylikos brolių, juodvarniais lakstančių, skundą. Jį tebegraudina pasaka apie bjaurųjį ančiuką, apie žmones, paverstus gyvuliais ar paukščiais, apie tuos, kurie nemoka papasakoti, kas juos ištiko, nes iš jų atėmė balsą, atėmė žodžius.

4. Vėjuotais vidurnakčiais jis skaito Vilniaus padavimus ir legendas, ir senos to miesto gatvelės bei mūrai visam laikui prisigeria švedmečio vėjų, o vaiskiame danguje plūduriuojantys debesėlių tumulai yra tie patys, kurie plūduriavo, kai į Rotušės aikštę vedė myriop pasmerktą nusikaltėlį, pavasariniai vėjai niekad neįstengs išdžiovinti kraujo dėmės Aušros vartų sienoje, dėmės, kurią paliko kažkoks pervertas ietimi švedų kareivis...

5. Atėjo nuotykių, žygdarbių ir kelionių metas. Juozą ir Albiną apkurtino „valio!“, išsiveržęs iš apkasų, pragaištingu viesulu lekią žirgai, kanopų kaukšėjimas. Kartais jie spėdavo išvysti ir perkreiptą priekyje lekiančio komandoro¹ veidą. Arba ilgai stoviniuodavo prie paralyžiuoto didvyrio lovos; didvyris beveik be garso krutino lūpas, norėdamas jiems kažką pasakyti. Staiga tapdavo iškilmingai tylūs. Nelaukti drąsos ir didybės šuorai juos lankstė tarsi vėjas medžius.

6. Ketvirta klasė, penkta, šešta... Tarsi epidemija plito mokykloje Tarzano nuotykiai. Išblukusios, apdriskusios, šimtus kartų klijuotos ir plėšytos, be pradžios ir pabaigos knygiūkštės paslapčiomis keliavo iš vienų rankų į kitas. Ir jeigu kuris vaikiščias nei iš šio, nei iš to imdavo ūkauti, vaipytis ar karstytis po medžius – visi žinodavo: jis Tarzanas.

7. Tarzanas – koks apskuręs, išgeltęs šios mokyklos vaikas – sukaliodavosi kur prie „geros vietos“, dairydamasis į aukštus klevus – į kurio čia viršūnę liuoktelėti.

8. Nieko jiems nėra negalima, nepasiekiama, nors sutemus kitas bijo laukan nosies iškišti. Albinas su Juozu Tarzano liga persirgo lengvai, tačiau, kai mokykloje pasigirsdavo beždžioniški stūgavimai, neatsilikdavo ir jie, o zoologijos ir istorijos mokytojas, baksnodamas lazdele į paveikslėlius, iliustruojančius, kaip vyko gyvūnų evoliucija, dirsčiodavo į vaikus su baime, pakreipdamas akinius, lyg netikėtų tuo, ką mato ar gali pamatyti.

Pagal Broniaus Radzevičiaus romano „Priešaušrio vieškeliai“ ištrauką

¹ Komandoras – karininkas.

1. Apie kokias temines knygų grupes 2 pastraipoje kalba Albinas? Savais žodžiais įvardykite dvi. (2 taškai)

2. Remdamiesi 3 ir 4 pastraipomis, įvardykite tris Juozo bruožus, nulemtus knygų skaitymo. (3 taškai)

3.1. Remdamiesi 5 pastraipa, nurodykite, kokiu bruožu perskaitytų knygų veikėjai labiausiai žavi Albiną ir Juozą. (1 taškas)

3.2. Įvardykite paryškintą meninę priemonę iš 5 pastraipos ir savais žodžiais paaiškinkite jos prasmę: „Nelaukti drąsos ir didybės šuorai juos lankstė tarsi vėjas medžius.“ (2 taškai)

4. Perskaitę 6 pastraipą, savais žodžiais apibūdinkite vaikų santykį su knyga apie Tarzaną. (1 taškas)

5. Kodėl paauglius taip žavėjo knygos apie Tarzaną? Remdamiesi 7 ir 8 pastraipomis, nurodykite 2 priežastis ir jas argumentuokite cituodami. (4 taškai)

7. Apie kokius du skaitytojų tipus kalba H. Hesė 1 pastraipoje? (2 taškai)

8. Remdamiesi 2 pastraipos pirmu sakiniu, nusakykite du veiksnius, lemiančius žmogaus santykį su knyga. (2 taškai)

9. Savais žodžiais suformuluokite mintį, apibrėžiančią, kas autoriui yra gyvenimas. (2 taškai)

10. Remdamiesi 2 pastraipos paskutiniu sakiniu, įvardykite dvi vertybes, kurios svarbios šios esė autoriui H. Hesei. (2 taškai)

Bendrieji klausimai (tekstų lyginimas)

11. H. Hesė teigia, kad knygų pasaulis vis dėlto gali būti pavojingas. Pagrįskite šį jo nuogąstavimą, remdamiesi B. Radzevičiaus teksto 6–8 pastraipomis. (1 taškas)