Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

 

LIETUVIŲ GIMTOJI KALBA

 

Testas

 

2009 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis

 

TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS (27 taškai)

 

Perskaitykite tekstus ir atlikite užduotis.

 

1 tekstas

1. Po kiek laiko jie abu – Juozas ir Albinas – jau rausėsi mokyklos bibliotekoje ir sandėliuose, kur buvo priversta kalnai visokių knygų.

2. – Čia apie senovę, apie kryžiuočius, apie baudžiavą, čia apie keliones, karus, revoliuciją, apie šnipus, iš dabartinio gyvenimo, o čia mokslinė, – sako Juozui Albinas, padėdamas į šalį ploną knygiūkštę, kurioje pripiešta išmirusių gyvūnų griaučių, ietigalių, kirvukų. Panašų Albinas rado savo darže, ir jų pirštai dažnai čiupinėja tą daiktelį, kurį prieš kelis tūkstantmečius gremžė, dailino kažkoks proproprosenelis. Turi berniukai ir uolienos gabalėlį su žuvies žiaunų įspaudais, ir gintaro lašelį su įklimpusiu vabzdžiu. Baltosios skardžio smėly jie aptinka kaukolių, kitados ten, matyt, buvo kapai; žmonių kaulų atranda ir pušynėlyje, prie Konstanto pirtelės; žino, kad laikas gali būti matuojamas šviesmečiais. Begalybė jo nuslinko su Skandinavijos ledynais, nuošė giriomis, ir jų atmintis sakytum dar prisimena kažkokią saulėtą laukymę su bičių dūzgesiu prie medyje išskaptuotos drevės. <...>

3. Pasakėlių apie Raudonbarzdį, stebuklingąją Aladino lempą, Ali Babą ir keturiasdešimt plėšikų, ristą žirgą, viesulu įlekiantį į stiklo kalną, kur gyvena įkalinta karalaitė, laikas pasibaigė, nors išgąstingame varnų kranksėjime viršum pritemusių pušynėlių Juozas dar ilgai girdės dvylikos brolių, juodvarniais lakstančių, skundą. Jį tebegraudina pasaka apie bjaurųjį ančiuką, apie žmones, paverstus gyvuliais ar paukščiais, apie tuos, kurie nemoka papasakoti, kas juos ištiko, nes iš jų atėmė balsą, atėmė žodžius.

4. Vėjuotais vidurnakčiais jis skaito Vilniaus padavimus ir legendas, ir senos to miesto gatvelės bei mūrai visam laikui prisigeria švedmečio vėjų, o vaiskiame danguje plūduriuojantys debesėlių tumulai yra tie patys, kurie plūduriavo, kai į Rotušės aikštę vedė myriop pasmerktą nusikaltėlį, pavasariniai vėjai niekad neįstengs išdžiovinti kraujo dėmės Aušros vartų sienoje, dėmės, kurią paliko kažkoks pervertas ietimi švedų kareivis...

5. Atėjo nuotykių, žygdarbių ir kelionių metas. Juozą ir Albiną apkurtino „valio!“, išsiveržęs iš apkasų, pragaištingu viesulu lekią žirgai, kanopų kaukšėjimas. Kartais jie spėdavo išvysti ir perkreiptą priekyje lekiančio komandoro1 veidą. Arba ilgai stoviniuodavo prie paralyžiuoto didvyrio lovos; didvyris beveik be garso krutino lūpas, norėdamas jiems kažką pasakyti. Staiga tapdavo iškilmingai tylūs. Nelaukti drąsos ir didybės šuorai juos lankstė tarsi vėjas medžius.

6. Ketvirta klasė, penkta, šešta... Tarsi epidemija plito mokykloje Tarzano nuotykiai. Išblukusios, apdriskusios, šimtus kartų klijuotos ir plėšytos, be pradžios ir pabaigos knygiūkštės paslapčiomis keliavo iš vienų rankų į kitas. Ir jeigu kuris vaikiščias nei iš šio, nei iš to imdavo ūkauti, vaipytis ar karstytis po medžius – visi žinodavo: jis Tarzanas.

7. Tarzanas – koks apskuręs, išgeltęs šios mokyklos vaikas – sukaliodavosi kur prie „geros vietos“, dairydamasis į aukštus klevus – į kurio čia viršūnę liuoktelėti.

8. Nieko jiems nėra negalima, nepasiekiama, nors sutemus kitas bijo laukan nosies iškišti. Albinas su Juozu Tarzano liga persirgo lengvai, tačiau, kai mokykloje pasigirsdavo beždžioniški stūgavimai, neatsilikdavo ir jie, o zoologijos ir istorijos mokytojas, baksnodamas lazdele į paveikslėlius, iliustruojančius, kaip vyko gyvūnų evoliucija, dirsčiodavo į vaikus su baime, pakreipdamas akinius, lyg netikėtų tuo, ką mato ar gali pamatyti.

Pagal Broniaus Radzevičiaus romano „Priešaušrio vieškeliai“ ištrauką

1 Komandoras – karininkas.

 

1. Apie kokias temines knygų grupes 2 pastraipoje kalba Albinas? Savais žodžiais įvardykite dvi. (2 taškai)

2. Remdamiesi 3 ir 4 pastraipomis, įvardykite tris Juozo bruožus, nulemtus knygų skaitymo. (3 taškai)

3.1. Remdamiesi 5 pastraipa, nurodykite, kokiu bruožu perskaitytų knygų veikėjai labiausiai žavi Albiną ir Juozą. (1 taškas)

3.2. Įvardykite paryškintą meninę priemonę iš 5 pastraipos ir savais žodžiais paaiškinkite jos prasmę: „Nelaukti drąsos ir didybės šuorai juos lankstė tarsi vėjas medžius.“ (2 taškai)

4. Perskaitę 6 pastraipą, savais žodžiais apibūdinkite vaikų santykį su knyga apie Tarzaną. (1 taškas)

5. Kodėl paauglius taip žavėjo knygos apie Tarzaną? Remdamiesi 7 ir 8 pastraipomis, nurodykite 2 priežastis ir jas argumentuokite cituodami. (4 taškai)

6. Remdamiesi 8 pastraipa, apibūdinkite mokytojo reakciją į vaikų dvasines permainas. Paaiškinkite, kodėl mokytojas būtent taip reaguoja. (2 taškai)

 

2 tekstas                                                                                               

 

1. Kiekvienam tikram skaitytojui šis neaprėpiamas knygų pasaulis atrodo vis kitoks, kiekvienas jame ieško ir suvokia dar ir save patį. Vienas nuo vaikiškos pasakos ir indėniškos nuotykių istorijos nusigauna iki Šekspyro2 arba Dantės2, kitas – nuo pirmojo vadovėlio straipsnio apie žvaigždėtą dangų iki Keplerio3 arba Einšteino3. <...> Tūkstančiai kelių veda per pirmykštį mišką prie tūkstančio tikslų, ir nė vienas tikslas nėra galutinis, po kiekvieno veriasi naujos platumos.

2. Nuo išminties arba nuo laimės priklauso, ar toks tikras žinovas pasiklys savo knygų pasaulio pirmykščiame miške ir užtrokš, ar vis dėlto ras būdą padaryti, kad jo skaitymo įspūdžiai iš tikrųjų būtų naudingi gyvenime. Tie, kurie taip ir lieka nepatyrę knygų pasaulio žavesio, galvoja apie tai panašiai kaip nemuzikalūs žmonės apie muziką, jie neretai yra linkę kaltinti skaitymą kaip nesveiką ir pavojingą aistrą, atitraukiančią nuo gyvenimo. Žinoma, jie truputėlį teisūs, nors visų pirma reikėtų apibrėžti, ką suprantame kaip „gyvenimą“, ir nustatyti, ar tikrai įmanoma jį laikyti dvasios priešingybe – juk dauguma mąstytojų ir mokytojų, pradedant Konfucijumi4 ir baigiant Gėte4, kaip tik buvo stebėtinai praktiški žmonės. Vis dėlto knygų pasaulis turi savo pavojų, gerai žinomų auklėtojams. Bet aš iki šiol neradau laiko pamąstyti, ar šie pavojai didesni už pavojų gyventi be knygų pasaulio platybių, nes pats esu skaitytojas, vienas iš tų nuo vaikystės pakerėtųjų, ir galėčiau <...> keletą šimtų metų praleisti tos šventovės menėse ir labirintuose, knygų pasaulio urvuose ir okeanuose ir visai nepastebėti kokio nors šio pasaulio siaurėjimo.

Pagal Hermano Hesės esė „Knygų pasaulio platybė“ ištrauką

2 Viljamas Šekspyras (1564–1616), Dantė Aligjeris (1265–1321) – žymūs pasaulio rašytojai.

3 Johanesas Kepleris (1571–1630), Albertas Einšteinas (1879–1955) – žymūs pasaulio mokslininkai.

4 Konfucijus (551–478 m. pr. Kr.), Johanas Volfgangas Gėtė (1749–1832) – žymūs pasaulio rašytojai ir mąstytojai.

 

7. Apie kokius du skaitytojų tipus kalba H. Hesė 1 pastraipoje? (2 taškai)

8. Remdamiesi 2 pastraipos pirmu sakiniu, nusakykite du veiksnius, lemiančius žmogaus santykį su knyga. (2 taškai)

9. Savais žodžiais suformuluokite mintį, apibrėžiančią, kas autoriui yra gyvenimas. (2 taškai)

10. Remdamiesi 2 pastraipos paskutiniu sakiniu, įvardykite dvi vertybes, kurios svarbios šios esė autoriui H. Hesei. (2 taškai)

 

Bendrieji klausimai (tekstų lyginimas)

 

11. H. Hesė teigia, kad knygų pasaulis vis dėlto gali būti pavojingas. Pagrįskite šį jo nuogąstavimą, remdamiesi B. Radzevičiaus teksto 6–8 pastraipomis. (1 taškas)

12. Suformuluokite mintį, kuri sietų ir apibendrintų abu tekstus. (1 taškas)

13. Kokiais kalbėjimo būdais požiūris į knygą ir skaitymą atskleidžiamas B. Radzevičiaus ir H. Hesės tekstuose? Palyginkite tekstus, nurodydami du skirtumus. (2 taškai)

 

KALBOS SISTEMOS SUVOKIMAS (27 taškai)

 

1 užduotis. Paaiškinkite, kokios sakinio dalys yra skaitmenimis pažymėti ir pabraukti žodžiai ar jų junginiai. Lentelėje ATSAKYMAI įrašykite teisingą atsakymą žyminčią raidę. Skaičiumi 0 pažymėtas pavyzdys.

 

Tai0 buvo vien Vilniaus meno mokyklos dailininkų darbai. Trys kaimo peizažai ir paauglės mergaitės portretas šviesia vakarine suknele1. Ant kitos sienos2 kabojo vienas didesnis miško peizažas3, jau be rėmų. Niūrus vakaro miškas, sunkūs debesys danguje ir kelios pamiškės gėlės, šviečiančios pro dulkes ir patamsėjusį lako sluoksnį4. Miškas stūksojo kaip juoda nežinios, nevilties siena5. Neklysdamas6 galėjai atpažinti7 Žemaitijos mišką8 – užsidariusį, sunkiai prieinamą, paslaptingą. Dešinėje, apačioje9, parašas buvo neįskaitomas10.

Pagal Antaną Ramoną (5 taškai)

A. Veiksnys

B. Tarinys

C. Papildinys

D. Pažyminys arba priedėlis

E. Aplinkybė

 

ATSAKYMAI

Sakinio dalies Nr.

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Atsakymo raidė

A

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2 užduotis. Įrašykite praleistas raides, skliausteliuose pateiktus žodžius parašykite kartu arba atskirai.

 

Tolimos šal__s!

Iš tolim__j__ karaly__čių vėjas (vis, tiek) ___________  gars__ beldžia į langą, rets__kiais u__stau__damas išg__sdinto vaiko balsu. G__sta, vėl žieb__si svetimi žibur__...

Gabija r__žtingai ima eiti gruodo keliu.

Kri__tolo medžiai dži__gauja, tiesia skaisč__j__m mėnuliui šakas. Ji mato, kaip į ją lekia iš (kažin, kur) ____________ devyn__ragių elnių banda. Gabija a__ipeikėja t__s savo langu, paden__tu ledo raštu. Bando įžiūrėti šal__, kurioje svečiavosi.

Tirpsta lange ledo šalis, žioruoja švieselės kaimynų lang__se.

Pagal Gintarę Adomaitytę (7 taškai)

 

3 užduotis. Padėkite reikiamus skyrybos ženklus.

 

Kai vaikai žaidžia kieme Gabija tūno namuose. Ji klusniai ruošia pamokas tvarko kambarius. Į miestą jos atvažiavo neseniai Gabija ir mama. Čia viskas kitaip kitokie medžiai ir namai kitokie žaidimai kitokie vaikai stebinantys savo judrumu.

Mokykloje aiškiau nes pirmame suole tiesiai prieš lentą ji sėdi viena. Kartais atrodo visą gyvenimą taip sėdės o žmonės nieko apie ją neprisimins.

Kas ten už manęs kartais klausia mergaitė.

Pagal Gintarę Adomaitytę (5 taškai)

 

4 užduotis.

A dalis

Kairėje pateiktus žodžius pavartokite nurodyta forma. 0 atvejis – pavyzdys.

 

(0) pardavinėti – veiksmaž., būt. k. l., dgs., 1 asm.

(1) nešti – dalyv., veik. r., es. l., vyr. g., vns., vard.

(2) apversti – dalyv., neveik. r., būt. l., vyr. g., vns., vard.

(3) rūpestingas – prieveiksm.

(4) šypsotis – pusdal., vyr. g., dgs., sangrąž.

(5) vyti – veiksmaž., būt. k. l., vns., 3 asm.

Viena kitai (0) pardavinėjome atvirukus.

Čia buvo balandis, (1) ________________________ snape laišką, turgus (2) _______________________ moliūgų kaugėm, vyras,

(3) ________________ laikantis siūlus, ir vaikai, kurie (4) _________________________

(5) ____________ juos kamuolin.

(2 taškai)
 

B dalis

Morfologiškai išnagrinėkite pabrauktus žodžius pildydami lentelę. Jei žodis neturi kurio nors požymio, pažymėkite brūkšnelį (–).

 

Man patinka čia būti žiemos vakarais, kai jie kūrena krosnį, kartais įspraudžia puodelį tarp raustančių anglių ir užsiverdam arbatos.

Pagal Birutę Pūkelevičiūtę

Žodis

Kalbos dalis

(veiksmažodžio forma)

Giminė

Skaičius

Linksnis

Laikas

Asmuo

jie

 

 

 

 

 

 

krosnį

 

 

 

 

 

 

kartais

 

 

 

 

 

 

tarp

 

 

 

 

 

 

raustančių

 

 

 

 

 

 

(3 taškai)

5 užduotis. Pabraukite vartotinus žodžius, parašytus skliaustuose.

 

Su Vykintu mes drauge lankome krepšinio treniruotes, mus jungia (vieningi, vienodi) interesai, kartu dalyvavome (dvejose, dviejose) varžybose. Vykintas nėra (pasikėlęs, pasipūtęs). Jis man padeda (baigti, baiginėti) namų darbus, o kartą paskolino (pakrovėją, įkroviklį). (Neužilgo, netrukus) mūsų mokykloje vyks (daugiatautis, daugiatautinis) festivalis. Vykintas bus vertėjas, nes jis puikiai (žino, moka) anglų kalbą. Mano draugas greit (švęs, atžymės) savo šešioliktąjį gimtadienį. Jau dabar imu (nervuotis, nervintis), ką jam padovanoti.

Iš mokinio rašinio (5 taškai)