Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

LIETUVIŲ (GIMTOJI) KALBA

Testas

2005 m. mokyklinio brandos egzamino užduotis

(pakartotinė sesija)

 

I. TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS

 

Perskaitykite šį tekstą ir atsakykite į klausimus

 

KNYGOS – PASAULIUI BE SKAITYTOJŲ?

 

1 <...> Ne visose kultūrose knygos buvo vienodai svarbios. Drįstu tvirtinti, kad kai kuriose visuomenėse be knygų galima apsieiti, tačiau pasakojimas yra būtinas, ypač tai pasakytina apie moderniąsias ir postmoderniąsias kultūras, kuriose beveik neliko žodžiu perduodamų pasakojimų ir netgi ilgų, asmens tapatybę formuojančių šeimos pokalbių, kuriems irgi būdingi epo elementai ir gausybė siužetų. Blėsta ne tik sakytinė naujosios visuomenės tradicija, bet ir didelė dalis jos pamato – tradicinis šeimos gyvenimas.

2 Žmonių sąmonėje užkoduota nuodugni epinė, arba pasakojamoji, struktūra. Ji tiesiog taip suformuota ir visuomet tokia buvo nuo pat pirmojo mito ar medžioklės nuotykio laikų. Smegenys, ko gero, sukurtos pasakojimui, o ne skaitmeninei ar enciklopedinei informacijai. Jei kas nors iš šios auditorijos staiga imtų minėti krūvą svarbių Bazelio miesto faktų, būtų neabejotinai įdomu, ir aš atidžiai klausyčiausi, bet paskui pamirščiau. Bet jei man papasakotų žavią Bazelio miesto istoriją, ko gero, įsiminčiau ją visam gyvenimui.

Klausymas ir skaitymas — tai sąveika

3 Nepaisant visų politinių, kultūrinių ir istorinių takoskyrų, pasakojimas perteikiamas kiekvienos tautos gimtąja kalba. Vos tik vaikai kiek pramoksta kalbėti, – štai jiems, tarsi pirštais spragtelėjus, pateikiama istorija, pasakojimas. Mums nereikia mokytis kvėpuoti. Nereikia versti savo širdies plakti. Nereikia mokyti klausytis puikių istorijų, juo labiau mokytis patiems jas pasakoti. Pasakojimas yra suvokimo forma, būdinga tik žmonėms, – visiems žmonėms, nepaisant kultūrų skirtumų. <...>

4 Gerą istoriją supras kiekvienas. Ją galima pasakoti ir pasakoti. Taip yra dėl to, kad ji, kaskart perpasakojama arba tyliai ar garsiai iš naujo skaitoma, vėl atgimsta. Taigi istoriją visuomet nuspalvina pasakotojas, aplinka, kurioje skaitoma, ir klausytojas.

5 Geros istorijos, geri pasakojimai veikia kaip virusai: plinta greitai ir būna labai užkrečiami. Puikaus pasakojimo neveikia nei vitaminai, nei skiepai. Netgi realybė – televizija ar kompiuteriniai žaidimai – negali jo užgniaužti. Autentiškas pasakojimas yra tarsi jų antikūnas.

6 Išnykus sakytinei tradicijai, svarbiausia pasakojimo sklaidos priemone tapo knyga, arba rašytinis tekstas, t. y. literatūra.

7 Kalbėdami apie literatūrą, kalbame apie civilizacijos esmę, pagrindus. Argi ne keista, kad raidės gali nugramzdinti mus į tūkstantmečių senumo herojų istoriją? Argi nejaudina faktas, kad abėcėlė mūsų gyvenimo istorijas leidžia palikti tiems, kurie gyvens po mūsų?

Šiuolaikiniai dėmesio vagys

8 Pasakojimas leido mums prisiliesti prie senosios žmonijos patirties. Bet per pastaruosius kelis dešimtmečius švytuoklė pakrypo į priešingą pusę. Šiame postmodemiajame pasaulyje dauguma žmogaus minčių tėra kelių valandų ar dienų senumo. Garsi kino žvaigždė tuokiasi, skiriasi, laikosi dietos, ima vartoti alkoholį, griebiasi detoksikacijos arba nusižudo. Tokių paskalų istorijų randasi vis daugiau.

9 Televizijos ekranas neabejotinai mus apvagia. Arba, teisingiau pasakius, ir duoda, ir atima.

10 Michaelis Endė parašė apysaką apie Momo ir laiko vagis. Tai pranašiška istorija. Šiandien mus supa dėmesio vagys, kuriantys spalvingą pramonę, ko gero, pačią didžiausią žmonijos istorijoje. Dėmesio vagys turtėja vogdami iš mūsų tikro gyvenimo patirtį. Tai jie daro visiškai atvirai, begėdiškai, ir niekas iš mūsų nesistengia jiems sukliudyti. Elektroniniai verteivos naudojasi natūraliu vaikų smalsumu ir įgimtu poreikiu žaisti. Jie apvagia vaikų vaizduotę ir savarankišką veiklą. <...> Kita vertus, kuo daugiau jaunimas žiūrės televizorių ar dirginsis kompiuteriniais žaidimais – ir dėl to mažiau laiko leis su tėvais ir seneliais, – tuo didesnis bus knygų, poreikis. Aš netikiu visuotiniu žmogaus, kaip dvasinės būtybės, išsigimimu.

Dėl knygos reikia kovoti

11 Kai sakau, kad tikiu knygos ateitimi, nesiekiu išreikšti fatalistinio požiūrio į evoliuciją. Netgi priešingai. Tenoriu pasakyti, kad dėl knygos verta kovoti.

12 Postmoderniajame pasaulyje rasis vis daugiau vaikų, stingančių šilumos, kurios per skubėjimą jiems nesuteikia tėvai. Knyga – vienas iš tokių šilumos šaltinių. Ko gero, ji geriau pavaduoja tėvus nei kompiuterio ekranas ar televizorius. Neiškęsiu nepridūręs, kad skaitymas yra visiškai sveikas dalykas. Knygose aprašomi nuotykiai ir išgyvenimai daugeliui yra profilaktika tokių grėsmingų būsenų kaip nuobodulys, tapatybės stoka, bejėgiškumas ar nihilizmas. Knygų skaitymas padeda jaunam žmogui formuotis pasaulėžiūrą. Skaitant ne tik plečiasi akiratis, bet ir brandinama asmenybė.

13 Skaityti – tai statydintis dvasios namus. Šią galimybę visados teikia geras pasakojimas, kūrinys. Vaikystės knygos kuria vidinio pasaulio žodyną ir yra mūsų vaizduotės enciklopedijos. <...>

14 Renesanso humanistas Erazmas Roterdamietis yra sakes: „Arkliais gimstama, žmonėmis tampama“. Gamta mus, kaip žmones, tam tikra prasme palieka neužbaigtus. Ji padaro savo, o visa kita turime pabaigti patys. Problema čia ta, kad jei netapsime kultūros žmonėmis, to „viso kito“ neturėsime, būsime beraščiai. Taip ir liksime pirmykštės dvasios būsenos, ir toks primityvizmas prives prie konflikto su aplinka. Tokį pirmykštį būvį lengvai suformuoja skaitmeninė masinė visuomenė, arba vadinamosios „betoninės džiunglės“.

15 Pernelyg paprasta pasakyti, kad iš žaliuojančių džiunglių jau išbridome. Dabar mes jas deginame. Tačiau ir „betoninėse džiunglėse“ yra savų grobuonių ir klastingų gyvačių. Šiuolaikinis Mauglis, išauklėtas ne žvėrių, o mašinų, iš ten šaukiasi globos ir pastogės. Yra ir virtualiosios džiunglės, kuriose viešpatauja internetas. Šiose naujosiose džiunglėse gyvena vaikai, bauginamai praradę savo šaknis, gyvenimo geismą, tikėjimą ateitimi, bijantys su ta ateitimi susidurti. Bet jie šaukiasi mūsų prašydami intelektualaus peno. Šis šauksmas iš džiunglių turbūt ir yra geriausias įrodymas, kad knyga turi ateitį.

Pagal Justeiną Gorderį

 

Klausimai

1. Suformuluokite teksto temą. (1 taškas)

2. Kokie dalykai nyksta moderniosiose ir postmoderniosiose kultūrose? Atsakykite, remdamiesi 1-a pastraipa. (2 taškai)

3. Kodėl asmeniui yra svarbūs šeimos pokalbiai? (1 taškas)

4. Tekste teigiama, kad pasakojamoji struktūra yra užkoduota žmonių sąmonėje. Atidžiai perskaitykite 2-ą ir 3-ią pastraipas ir nurodykite du dalykus, pagrindžiančius šią mintį. (2 taškai)

5. Kas lemia, kad nuolat kartojamos istorijos nepabosta? (2 taškai)

6. Kokie dalykai priešinami 5-oje pastraipoje? (1 taškas)

7. Koks vaidmuo teko knygai, išnykus sakytinei tradicijai? (1 taškas)

8. Apie kokias dvi knygos teikiamas galimybes kalbama 7-oje pastraipoje? (2 taškai)

9.1. Kas tekste laikoma šiuolaikiniais dėmesio vagimis? (1 taškas)

9.2. Ką šie vagys pavagia iš žmogaus? Nurodykite bent du dalykus. (2 taškai)

10. Kas, anot autoriaus, ateityje lems poreikį skaityti? (1 taškas)

11. Kodėl, anot autoriaus, dėl knygos verta kovoti? Nurodykite bent du dalykus. (2 taškai)

12 Suformuluokite pagrindinę teksto mintį. (2 taškai)

13. Kaip tekste siekiama įtaigumo? Nurodykite bent du būdus su pavyzdžiais. (3 taškai)

14. Nurodykite teksto žanrą. (1 taškas)

15.1. Kuriam funkciniam stiliui priskirtumėte šį tekstą? (1 taškas)

15.2. Atsakymą argumentuokite. (2 taškai)

 

II. KALBOS UŽDUOTYS

 

1. Padėkite trūkstamus skyrybos ženklus. (15 taškų)

 

Į geros poezijos rūmą gali įvesti tik gera poezija. O kas yra gera poezija nežinau ir niekas nežino. Jinai taip pat nėra ir parduotuvė į kurią atėjęs renkiesi kas pigiau arba kas labiau tinka. Tiksliau mus renkasi poezija ir mus pati veda į savo rūmus. Ja netikėtai gali tapti seniai perskaityti ir užmiršti dalykai. Geros poezijos labai nedaug ją sunku pastebėti arba pastebi vėlai kai miršta poetas arba kas nors su tavim atsitinka. Iš tikrųjų poezija suvokiama ne tiek skaitant kiek praregint. Eilėraščio skaitymas trumpas o suvokimas ilgas kartais trunkantis visą gyvenimą. Juk kiekvienas turime tokių eilėraščių atsivėrimų praregėjimų.

Tikra poezija dažniausiai būna labai paprasta. Štai bažnyčia yra smarkiai puošiama ji spindi auksu ir sidabru o Dievas kuriam visa tai skirta žmonių pasakojimuose vaikšto basas su virve perjuostu rūbu. Jis viską supranta viską mato ir yra visur. Kartais atrodo kad ir poezija viską mato yra visur ir viską supranta. Jeigu taip nebūtų į ją nesikreiptume sunkią valandą.

Jurijus Lotmanas yra pasakęs Pats sudėtingiausias dalykas paprastumas. Jis be abejo teisus. Reikia turėti akis kad matytum ir turėti ausis kad girdėtum. Tačiau daug ką norime pamatyti svetimomis akimis ir išgirsti svetimomis ausimis. Beje poezija tuo ir skiriasi nuo kitų menų kad jai reikia savo proto savo jausmų. Jeigu to neturėsi gali žiūrėti į didžiausias pasaulio grožybes ir jų nematyti.

Jautrus atviros širdies žmogus pamato ar gali pamatyti tai ko deja neįžiūri didžiai mokytas bet piktas nenuoširdus. Vadinasi ne vien skaitytojas poeziją bet ir poezija patikrina skaitytoją. Nesutinku su tais kurie nori kad poezija mokytų doros bet juk be dorumo neįžengiama į jos sales. Jinai yra pasitikrinimas ar gali žengti toliau negu leidžia tau gyvenimas pareigos kasdieniai įpročiai ar gali peržengti savo silpnybių ir negalių slenkstį...

Pagal M. Martinaitį

 

2. Paaiškinkite, kas skiriama skaitmenimis pažymėtais skyrybos ženklais. (4 taškai)

                            

1. Tiesą sakant,1 šita mintis buvo ne apie save, o apie kitus žmones.

 

A     Atskiriama išplėstinė dalyvinė aplinkybė.

B     Atskiriamas įterpinys.

C     Atskiriami sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys.

 

2. Kur paukštis nutupia,2 ten jis ir plunksnų palieka.

 

A     Atskiriamos vienarūšės sakinio dalys.

B     Atskiriamas šalutinis sakinys nuo pagrindinio.

C     Atskiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.

3. Užtat visiems,3 manęs atidžiai klausantiems,3 tegaliu pasakyti, kad neturiu pretenzijų.

 

A     Išskiriamas išplėstinis dalyvinis pažyminys.

B     Išskiriama išplėstinė dalyvinė aplinkybė.

C     Išskiriamas šalutinis sakinys, įsiterpęs į pagrindinį.

4. Blogi dalykai, kunigaikšti:4 sąjungininkai atsisako žygiuoti į Vilnių ir nori grįžti atgal.

 

A     Atskiriamos vienarūšės sakinio dalys po apibendrinamojo žodžio.

B     Atskiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.

C     Tiesioginės kalbos skyryba.

 

3. Įrašykite praleistas raides, skliausteliuose pateiktus žodžius parašykite kartu arba atskirai. (20 taškų)

 

Seni ___sikeroję medžiai k___lo iš ___pokšnio klonio (vos, tik) _______ nusileidus iš kiemo pro ___vairius ūkio trob___sius. Ir egl___nas, juodas ir stangus kaip šepetys, ošė (čia, pat) __________, u___tverdamas viską iš vakarų pusės. Čia ir augmen___ja atrodė gausesnė ir tr___šesnė nei kitur, sk___stanti savo tvanuose. Spalving___mas nenusakomas, (dar, gi) __________ nukarst___tas sidabrinių voratinklių n___riniu. Kas iš tikr__jų nušvietė jų galvas parinkti mums tokią nuostab___ vietelę?

Žmonės čia taip pat (be, galo) ___________ malonūs. Užleidžia ger___jį kambarį raštin___i įkurti. Didž___jame kambaryje įsik___riame tr___se: kuopininkas lovoje, o mudu, raštininkai, ant grindų. Pabėg___jus keliolika žin___snių, kito ūkininko kieme, įsik___ręs bataliono štabas, kur___me tarška (net, gi) ________ rašomoji mašinėlė. Žinoma, tai (ne, per) _________ didžiausia mašina, (bet, gi) _________ kiek ji gali daug, kaimą priartinant prie kultūros! Štai bri___damas gatve i___girsti rašomosios taršk___sį ir (vis, tiek) ________ turi sustoti, atsigr___žti ir net žvil___terėti pro tą langą. O prie tos mašinėlės sėdi panelė Vida – žavinga b___tybė, aksominė plunksna, iškritusi iš praskrendančio angelo sparno, nuostabiausio sapno t___sinys pab___dus.

Lenktynėse dėl tos gražuolės dėm___sio, aišku, visus lenkė Mikas – lieknas, pramuš___galviškas vaikinas, tinkamas išstatyti vitrinon. Jis turėjo motociklą, kuriuo pasiučiausia jaunyste dr___skėsi po ap___linkes. Kartą ir man___ buvo įsisodinąs lopš___n, ir aš (iš, kart) ________ išvariau visus poterius ir dideliu balsu pragydau litanijas, tegei___damas tiktai vieno, kad numest___ ir užmušt___ žmonių apg___ventoje vietovėje, kad būčiau palaidotas kaip krik___čionis.

O Vida nebijojo. Jos puikieji plaukai, išdrik___ lyg aitvaro uodega, kedenosi paveju___ horizontalioj padėt___. O mes, užš___lę. iš siaubo, spr___sdavome ne___menamą m___slę, kaip ji, tokia trapi b___tybė, išsilaiko tame pašėlime, bet vis___ tai liko mums nesuvok___ma paslaptimi, paneigianč___ visus traukos dėsnius.

Pagal M. Katiliškį

 

4. Pabraukite žodžius bei konstrukcijas, tinkamas vartoti pateiktuose sakiniuose. (10 taškų)

 

1. Noriu išmokti plaukti, bet man vis ________________________.

 

nesiseka

neišeina

nesigauna

nepavyksta

 

2. Vandens lygis ______________ kinta.

 

nuolat ir nuolat

nepaliaujamai

be paliovos

kasdien

 

3. ______________________ aptarsime rytdienos planus.

 

Paskui

Paskutinėje vietoje

Paskiausiai

Pabaigai

Pabaigę

Pabaigoje

Susirinkimo bėgyje

 

4. ____________________ savaitę vyks projekto pristatymas.

 

Sekančią

Ateinančią

Kitą

Artimiausią

 

5. Klausk _________________, kas perdavė laišką.

 

kaimynės

kaimynę

pas kaimynę

 

6. ___________________ knygą seseriai.

 

Prašyčiau perduoti

Perduok

Perduokite

Perduokite, prašom,