LIETUVIŲ (GIMTOJI) KALBA
Testas
2005 m. mokyklinio
brandos egzamino užduotis
(pakartotinė sesija)
Perskaitykite šį tekstą ir
atsakykite į klausimus
KNYGOS PASAULIUI BE
SKAITYTOJŲ?
1
<...> Ne visose kultūrose knygos buvo vienodai svarbios.
Drįstu tvirtinti, kad kai kuriose visuomenėse be knygų galima
apsieiti, tačiau pasakojimas yra būtinas, ypač tai pasakytina
apie moderniąsias ir postmoderniąsias kultūras, kuriose beveik
neliko žodžiu perduodamų pasakojimų ir netgi ilgų, asmens
tapatybę formuojančių šeimos pokalbių, kuriems irgi būdingi epo
elementai ir gausybė siužetų. Blėsta ne tik sakytinė naujosios
visuomenės tradicija, bet ir didelė dalis jos pamato
tradicinis šeimos gyvenimas.
2
Žmonių sąmonėje užkoduota nuodugni epinė, arba pasakojamoji,
struktūra. Ji tiesiog taip suformuota ir visuomet tokia buvo nuo
pat pirmojo mito ar medžioklės nuotykio laikų. Smegenys, ko
gero, sukurtos pasakojimui, o ne skaitmeninei ar enciklopedinei
informacijai. Jei kas nors iš šios auditorijos staiga imtų
minėti krūvą svarbių Bazelio miesto faktų, būtų neabejotinai
įdomu, ir aš atidžiai klausyčiausi, bet paskui pamirščiau. Bet
jei man papasakotų žavią Bazelio miesto istoriją, ko gero,
įsiminčiau ją visam gyvenimui.
Klausymas ir skaitymas
tai sąveika
3
Nepaisant visų politinių, kultūrinių ir istorinių takoskyrų,
pasakojimas perteikiamas kiekvienos tautos gimtąja kalba. Vos
tik vaikai kiek pramoksta kalbėti, štai jiems, tarsi pirštais
spragtelėjus, pateikiama istorija, pasakojimas. Mums nereikia
mokytis kvėpuoti. Nereikia versti savo širdies plakti. Nereikia
mokyti klausytis puikių istorijų, juo labiau mokytis patiems jas
pasakoti. Pasakojimas yra suvokimo forma, būdinga tik žmonėms,
visiems žmonėms, nepaisant kultūrų skirtumų. <...>
4
Gerą istoriją supras kiekvienas. Ją galima pasakoti ir pasakoti.
Taip yra dėl to, kad ji, kaskart perpasakojama arba tyliai ar
garsiai iš naujo skaitoma, vėl atgimsta. Taigi istoriją visuomet
nuspalvina pasakotojas, aplinka, kurioje skaitoma, ir
klausytojas.
5
Geros istorijos, geri pasakojimai veikia kaip virusai: plinta
greitai ir būna labai užkrečiami. Puikaus pasakojimo neveikia
nei vitaminai, nei skiepai. Netgi realybė televizija ar
kompiuteriniai žaidimai negali jo užgniaužti. Autentiškas
pasakojimas yra tarsi jų antikūnas.
6
Išnykus sakytinei tradicijai, svarbiausia pasakojimo sklaidos
priemone tapo knyga, arba rašytinis tekstas, t. y. literatūra.
7
Kalbėdami apie literatūrą, kalbame apie civilizacijos esmę,
pagrindus. Argi ne keista, kad raidės gali nugramzdinti mus į
tūkstantmečių senumo herojų istoriją? Argi nejaudina faktas, kad
abėcėlė mūsų gyvenimo istorijas leidžia palikti tiems, kurie
gyvens po mūsų?
Šiuolaikiniai dėmesio vagys
8
Pasakojimas leido mums prisiliesti prie senosios žmonijos
patirties. Bet per pastaruosius kelis dešimtmečius švytuoklė
pakrypo į priešingą pusę. Šiame postmodemiajame pasaulyje
dauguma žmogaus minčių tėra kelių valandų ar dienų senumo. Garsi
kino žvaigždė tuokiasi, skiriasi, laikosi dietos, ima vartoti
alkoholį, griebiasi detoksikacijos arba nusižudo. Tokių paskalų
istorijų randasi vis daugiau.
9
Televizijos ekranas neabejotinai mus apvagia. Arba,
teisingiau pasakius, ir duoda, ir atima.
10 Michaelis Endė parašė apysaką apie Momo ir laiko vagis.
Tai pranašiška istorija. Šiandien mus supa dėmesio vagys,
kuriantys spalvingą pramonę, ko gero, pačią didžiausią žmonijos
istorijoje. Dėmesio vagys turtėja vogdami iš mūsų tikro gyvenimo
patirtį. Tai jie daro visiškai atvirai, begėdiškai, ir niekas iš
mūsų nesistengia jiems sukliudyti. Elektroniniai verteivos
naudojasi natūraliu vaikų smalsumu ir įgimtu poreikiu žaisti.
Jie apvagia vaikų vaizduotę ir savarankišką veiklą. <...> Kita
vertus, kuo daugiau jaunimas žiūrės televizorių ar dirginsis
kompiuteriniais žaidimais ir dėl to mažiau laiko leis su
tėvais ir seneliais, tuo didesnis bus knygų, poreikis. Aš
netikiu visuotiniu žmogaus, kaip dvasinės būtybės, išsigimimu.
Dėl knygos reikia kovoti
11 Kai sakau, kad tikiu knygos ateitimi, nesiekiu išreikšti
fatalistinio požiūrio į evoliuciją. Netgi priešingai. Tenoriu
pasakyti, kad dėl knygos verta kovoti.
12 Postmoderniajame pasaulyje rasis vis daugiau vaikų,
stingančių šilumos, kurios per skubėjimą jiems nesuteikia tėvai.
Knyga vienas iš tokių šilumos šaltinių. Ko gero, ji geriau
pavaduoja tėvus nei kompiuterio ekranas ar televizorius.
Neiškęsiu nepridūręs, kad skaitymas yra visiškai sveikas
dalykas. Knygose aprašomi nuotykiai ir išgyvenimai daugeliui yra
profilaktika tokių grėsmingų būsenų kaip nuobodulys, tapatybės
stoka, bejėgiškumas ar nihilizmas. Knygų skaitymas padeda jaunam
žmogui formuotis pasaulėžiūrą. Skaitant ne tik plečiasi
akiratis, bet ir brandinama asmenybė.
13 Skaityti tai statydintis dvasios namus. Šią galimybę
visados teikia geras pasakojimas, kūrinys. Vaikystės knygos
kuria vidinio pasaulio žodyną ir yra mūsų vaizduotės
enciklopedijos. <...>
14 Renesanso humanistas Erazmas Roterdamietis yra sakes:
Arkliais gimstama, žmonėmis tampama. Gamta mus, kaip žmones,
tam tikra prasme palieka neužbaigtus. Ji padaro savo, o visa
kita turime pabaigti patys. Problema čia ta, kad jei netapsime
kultūros žmonėmis, to viso kito neturėsime, būsime beraščiai.
Taip ir liksime pirmykštės dvasios būsenos, ir toks
primityvizmas prives prie konflikto su aplinka. Tokį pirmykštį
būvį lengvai suformuoja skaitmeninė masinė visuomenė, arba
vadinamosios betoninės džiunglės.
15 Pernelyg paprasta pasakyti, kad iš žaliuojančių džiunglių
jau išbridome. Dabar mes jas deginame. Tačiau ir betoninėse
džiunglėse yra savų grobuonių ir klastingų gyvačių.
Šiuolaikinis Mauglis, išauklėtas ne žvėrių, o mašinų, iš ten
šaukiasi globos ir pastogės. Yra ir virtualiosios džiunglės,
kuriose viešpatauja internetas. Šiose naujosiose džiunglėse
gyvena vaikai, bauginamai praradę savo šaknis, gyvenimo geismą,
tikėjimą ateitimi, bijantys su ta ateitimi susidurti. Bet jie
šaukiasi mūsų prašydami intelektualaus peno. Šis šauksmas iš
džiunglių turbūt ir yra geriausias įrodymas, kad knyga turi
ateitį.
Pagal Justeiną
Gorderį
Klausimai
1.
Suformuluokite teksto temą. (1 taškas)
2.
Kokie dalykai nyksta moderniosiose ir
postmoderniosiose kultūrose? Atsakykite, remdamiesi 1-a
pastraipa. (2 taškai)
3.
Kodėl asmeniui yra svarbūs šeimos pokalbiai? (1 taškas)
4.
Tekste teigiama, kad pasakojamoji struktūra yra užkoduota žmonių
sąmonėje. Atidžiai perskaitykite 2-ą ir 3-ią pastraipas ir
nurodykite du dalykus, pagrindžiančius šią mintį. (2 taškai)
5.
Kas lemia, kad nuolat kartojamos istorijos nepabosta? (2
taškai)
6.
Kokie dalykai priešinami 5-oje pastraipoje? (1 taškas)
7. Koks vaidmuo
teko knygai, išnykus sakytinei tradicijai? (1 taškas)
8. Apie kokias dvi
knygos teikiamas galimybes kalbama 7-oje pastraipoje?
(2 taškai)
9.1. Kas tekste
laikoma šiuolaikiniais dėmesio vagimis? (1 taškas)
9.2. Ką šie vagys
pavagia iš žmogaus? Nurodykite bent du dalykus. (2 taškai)
10. Kas, anot
autoriaus, ateityje lems poreikį skaityti? (1 taškas)
11. Kodėl, anot
autoriaus, dėl knygos verta kovoti? Nurodykite bent du dalykus.
(2 taškai)
12 Suformuluokite
pagrindinę teksto mintį. (2 taškai)
13. Kaip tekste
siekiama įtaigumo? Nurodykite bent du būdus su pavyzdžiais.
(3 taškai)
14. Nurodykite
teksto žanrą. (1 taškas)
15.1. Kuriam
funkciniam stiliui priskirtumėte šį tekstą?
(1 taškas)
15.2. Atsakymą
argumentuokite. (2 taškai)
1. Padėkite trūkstamus
skyrybos ženklus. (15 taškų)
Į geros poezijos
rūmą gali įvesti tik gera poezija. O kas yra gera poezija
nežinau ir niekas nežino. Jinai taip pat nėra ir parduotuvė į
kurią atėjęs renkiesi kas pigiau arba kas labiau tinka. Tiksliau
mus renkasi poezija ir mus pati veda į savo rūmus. Ja netikėtai
gali tapti seniai perskaityti ir užmiršti dalykai. Geros
poezijos labai nedaug ją sunku pastebėti arba pastebi vėlai kai
miršta poetas arba kas nors su tavim atsitinka. Iš tikrųjų
poezija suvokiama ne tiek skaitant kiek praregint. Eilėraščio
skaitymas trumpas o suvokimas ilgas kartais trunkantis visą
gyvenimą. Juk kiekvienas turime tokių eilėraščių atsivėrimų
praregėjimų.
Tikra poezija
dažniausiai būna labai paprasta. Štai bažnyčia yra smarkiai
puošiama ji spindi auksu ir sidabru o Dievas kuriam visa tai
skirta žmonių pasakojimuose vaikšto basas su virve perjuostu
rūbu. Jis viską supranta viską mato ir yra visur. Kartais atrodo
kad ir poezija viską mato yra visur ir viską supranta. Jeigu
taip nebūtų į ją nesikreiptume sunkią valandą.
Jurijus Lotmanas
yra pasakęs Pats sudėtingiausias dalykas paprastumas. Jis be
abejo teisus. Reikia turėti akis kad matytum ir turėti ausis kad
girdėtum. Tačiau daug ką norime pamatyti svetimomis akimis ir
išgirsti svetimomis ausimis. Beje poezija tuo ir skiriasi nuo
kitų menų kad jai reikia savo proto savo jausmų. Jeigu to
neturėsi gali žiūrėti į didžiausias pasaulio grožybes ir jų
nematyti.
Jautrus atviros
širdies žmogus pamato ar gali pamatyti tai ko deja neįžiūri
didžiai mokytas bet piktas nenuoširdus. Vadinasi ne vien
skaitytojas poeziją bet ir poezija patikrina skaitytoją.
Nesutinku su tais kurie nori kad poezija mokytų doros bet juk be
dorumo neįžengiama į jos sales. Jinai yra pasitikrinimas ar gali
žengti toliau negu leidžia tau gyvenimas pareigos kasdieniai
įpročiai ar gali peržengti savo silpnybių ir negalių slenkstį...
Pagal M.
Martinaitį
1. Tiesą sakant,1
šita mintis buvo ne apie save, o apie kitus žmones.
A
Atskiriama išplėstinė dalyvinė aplinkybė.
B
Atskiriamas
įterpinys.
C
Atskiriami sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys.
2. Kur paukštis
nutupia,2 ten jis ir plunksnų
palieka.
A
Atskiriamos vienarūšės sakinio dalys.
B
Atskiriamas šalutinis sakinys nuo pagrindinio.
C
Atskiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.
3. Užtat visiems,3
manęs atidžiai klausantiems,3 tegaliu pasakyti,
kad neturiu pretenzijų.
A
Išskiriamas
išplėstinis dalyvinis pažyminys.
B
Išskiriama išplėstinė dalyvinė aplinkybė.
C
Išskiriamas šalutinis sakinys, įsiterpęs į pagrindinį.
4. Blogi dalykai,
kunigaikšti:4 sąjungininkai atsisako žygiuoti į
Vilnių ir nori grįžti atgal.
A
Atskiriamos vienarūšės sakinio dalys po apibendrinamojo žodžio.
B
Atskiriami sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenys.
C
Tiesioginės kalbos skyryba.
3. Įrašykite praleistas raides, skliausteliuose pateiktus
žodžius parašykite kartu arba atskirai. (20 taškų)
Seni ___sikeroję
medžiai k___lo iš ___pokšnio klonio (vos, tik) _______
nusileidus iš kiemo pro ___vairius ūkio trob___sius. Ir
egl___nas, juodas ir stangus kaip šepetys, ošė (čia, pat)
__________, u___tverdamas viską iš vakarų pusės. Čia ir
augmen___ja atrodė gausesnė ir tr___šesnė nei kitur, sk___stanti
savo tvanuose. Spalving___mas nenusakomas, (dar, gi) __________
nukarst___tas sidabrinių voratinklių n___riniu. Kas iš tikr__jų
nušvietė jų galvas parinkti mums tokią nuostab___ vietelę?
Žmonės čia taip pat
(be, galo) ___________ malonūs. Užleidžia ger___jį kambarį
raštin___i įkurti. Didž___jame kambaryje įsik___riame tr___se:
kuopininkas lovoje, o mudu, raštininkai, ant grindų. Pabėg___jus
keliolika žin___snių, kito ūkininko kieme, įsik___ręs bataliono
štabas, kur___me tarška (net, gi) ________ rašomoji mašinėlė.
Žinoma, tai (ne, per) _________ didžiausia mašina, (bet, gi)
_________ kiek ji gali daug, kaimą priartinant prie kultūros!
Štai bri___damas gatve i___girsti rašomosios taršk___sį ir (vis,
tiek) ________ turi sustoti, atsigr___žti ir net žvil___terėti
pro tą langą. O prie tos mašinėlės sėdi panelė Vida žavinga
b___tybė, aksominė plunksna, iškritusi iš praskrendančio angelo
sparno, nuostabiausio sapno t___sinys pab___dus.
Lenktynėse
dėl tos gražuolės dėm___sio, aišku, visus lenkė Mikas lieknas,
pramuš___galviškas vaikinas, tinkamas išstatyti vitrinon. Jis
turėjo motociklą, kuriuo pasiučiausia jaunyste dr___skėsi po
ap___linkes. Kartą ir man___ buvo įsisodinąs lopš___n, ir aš
(iš, kart) ________ išvariau visus poterius ir dideliu balsu
pragydau litanijas, tegei___damas tiktai vieno, kad numest___ ir
užmušt___ žmonių apg___ventoje vietovėje, kad būčiau palaidotas
kaip krik___čionis.
O Vida nebijojo.
Jos puikieji plaukai, išdrik___ lyg aitvaro uodega, kedenosi
paveju___ horizontalioj padėt___. O mes, užš___lę. iš siaubo,
spr___sdavome ne___menamą m___slę, kaip ji, tokia trapi b___tybė,
išsilaiko tame pašėlime, bet vis___ tai liko mums nesuvok___ma
paslaptimi, paneigianč___ visus traukos dėsnius.
Pagal M. Katiliškį
4.
Pabraukite žodžius bei
konstrukcijas, tinkamas vartoti pateiktuose sakiniuose. (10 taškų)
1. Noriu išmokti plaukti, bet man
vis ________________________.
nesiseka
neišeina
nesigauna
nepavyksta
2. Vandens lygis ______________
kinta.
nuolat ir nuolat
nepaliaujamai
be paliovos
kasdien
3.
______________________
aptarsime rytdienos
planus.
Paskui
Paskutinėje vietoje
Paskiausiai
Pabaigai
Pabaigę
Pabaigoje
Susirinkimo bėgyje
4. ____________________
savaitę vyks projekto
pristatymas.
Sekančią
Ateinančią
Kitą
Artimiausią
5. Klausk _________________, kas
perdavė laišką.
kaimynės
kaimynę
pas kaimynę
6. ___________________
knygą seseriai.
Prašyčiau perduoti
Perduok
Perduokite
Perduokite, prašom,
|